Penkiamečio ožiai - Puslapis 4 - Auklėjimas

Mes taip pat visiškai nebegalėjom susitvarkyti su vaiku, kai buvo 3 metai. Ir kuo didyn, tuo tik blogiau buvo. Dėmesio gaudavo tikrai pakankamai, bet vaikai yra vaikai - dažnai jie nori VISO tėvų dėmesio, kas yra neįmanoma (kitaip nei valgyt padarysi, nei namų susitvarkysi, nei į WC nenueisi).
Man labiausiai pagelbėjo SUPENANNY laidos, taip pat ir porą jos knygų nusipirkau.
Galiu įmesti taisykles, kurias sudariau sau, vyrui ir seneliams, kaip reikia vaiką auklėti pagal jos metodus. Jie labiausiai pasiteisino mums.

Kiekvienas vaikas yra asmenybė. Vienas bus aktyvesnis, kitas pasyvesnis. Mes negalime pakeisti vaiko asmenybės ar charakterio, bet galime jam padėti prisitaikyti prie gyvenimiškų taisyklių išliekant savimi.
Vaikui būtina nubrėžti ribas ir laikytis taisyklių. Vaikai privalo gerbti tėvus ir kitus šeimos narius, nes vėliau nepagarbiai elgsis ir su kitais žmonėmis (viešai šūkaus, prasivardžiuos ant svetimų).
NE VAIKAS YRA BLOGAS, O BLOGAS JO ELGESYS, KURĮ REIKIA KOREGUOTI.
NELYGINAME VAIKO SU KITAIS VAIKAIS.
Nekalbame apie vaiką trečiu asmeniu, kai jis šalia – jis viską girdi ir tai žemina. Pvz.: Augustas šiandien sudaužė vazą ir t.t.
Vaikus disciplinuoti tinka nuo 2,5 metų.
ABU TĖVAI TURI AUKLĖTI VIENODAI. Taip pat ir visi, kas prižiūri vaikus – visi turi paisyti bendrų taisyklių ir drausmės.
Vaikai kasdien turi gauti individualaus dėmesio iš abiejų tėvų – pabendrauti tik su tėčiu, kitu metu – tik su mama.
Į blogą elgesį reaguojam iš karto.

BAUSMĖS TAKTIKA:
PERSPĖJIMAS
Nueinam prie vaiko, pritūpiam, kad būtume akis – į akį.
Suimame vaiko rankas ir žiūrime tiesiai į akis. Jei vaikas nežiūri, paprašome: “Prašau, pažiūrėk man į akis”.
Žemu, ramiu, rimtu, autoritetingu balsu pasakome, ką blogai padarė. Tonas NETURI būti grasinantis ar gąsdinantis. Vaikas turi aiškiai suprasti, kad kalbate rimtai, be pykčio.
Pasakome trumpai ir aiškiai, ką padarė. Pvz.: “Draudžiama mušti kitus žmones. Tu nebemuši kitų žmonių. Prašau daugiau taip nesielgti. NESIŠYPSOM ir nesijuokiam, net jei vaikas juokiasi – mes kalbame labai rimtai.
ULTIMATUMAS
Jei per kitas 5 minutes vaiko elgesys nepasikeičia, tada tuo pačiu žemu, rimtu balsu pasakome – „Aš tave perspėjau taip nesielgti, tai netinkamas elgesys. Mes taip nesielgiam. Kai dar kartą taip padarysi – būsi nubaustas.
BAUSMĖ
Vos pasikartoja netinkamas elgesys – nuvedame į kampą. Bausmės vieta turi būti nuobodi – jokio TV ar žaislų, kad turėtų laiko pagalvoti apie blogą elgesį. Iki 4 metų priklauso 2-3 minutės, nuo 4 metų – 5 minutės.
PAAIŠKINIMAS
Prieš išeinant iš kampo paaiškiname vaikui, kodėl jis čia – „Mes taip nesielgiame, tavo elgesys nepriimtinas, nes gali žmogų sužeisti/įžeisti (ir pan.). Turėsi čia pasėdėti 5 minutes ir pagalvoti, ką padarei. Aš ateisiu po 5 minučių ir norėsiu išgirsti tavo atsiprašymą. O dabar būk čia.“
ATSIPRAŠYMAS
Vos baigiasi laikas, pasisodiname ir pasiaiškiname, už ką buvo nubaustas ir paprašom atsiprašymo.
Jei nesibaigus bausmės laikui nori atsiprašyti – vis tiek turi bausmę atlikti, o tik tada galės atsiprašyti.
Turi pats pasakyti, už ką atsiprašo.
PAGYRIMAS
Iš karto, kai atsiprašo – pagirkite. TAI LABAI SVARBU. Taip parodome, kad mes atleidžiame (juk jau atliko bausmę ir gailisi).
PASIŪLOME PAŽAISTI, AR TOLIAU UŽSIIMTI SAVO VEIKLA

KADA BAUSMĖ NETINKA
Bausmė netinka tada, kai vaikui patinka negatyvus dėmesys – kai stipriai priešinasi, šūkauja, visąlaik išeina iš kampo ir ilgai nenurimsta nubaustas. Arba nuolat prasižengia, kad būtų baudžiamas. Tada veiksminga ši taktika:
VIENAS BLOGAS ELGESYS – IR TU IŠEINI.
Jokio perspėjimo! Iškart išvaromas iš kambario!
Pasakome – tavo elgesys nepriimtinas ir būsi įleistas tik tada, kai elgsiesi gražiai ir tinkamai atsiprašysi.
Tada vaikas bus ignoruotas ir nebegaus jokio dėmesio.
Jei eina atgal į kambarį – išnešame ir nežiūrint į akis pasakome – „man neįdomu, ką tu darai, prašau išeiti“ – žemu, ramiu, autoritetingu balsu.
Taip darom tol, kol atsiprašo ir pasiaiškina, dėl ko atsiprašo.
PAGIRIAME, kai atsiprašo. Ir pasiūlome prisijungti pažaisti kartu.
KAI VAIKAS SUPYKSTA, OŽIUOJASI
Supykęs neturėtų nieko sužeisti, pats susižeisti ar sulaužyti – neleiskime supykusiam vaikui muštis, laužyti žaislų, daiktų.
Išlikite ramūs. Jei pykstate ir negalėsit susivaldyti – geriau išeikite iš kambario. Blogiausia yra į pykti reaguoti pykčiu.
NEDISKUTUOKITE ir nesiginčykite su vaiku, nes dabar jis jūsų NEGIRDI.
Kai vaikas pyksta dėl to, kad jam nepavyksta, ar negauna, ko nori – visiškai IGNORUOKITE tai.
SVARBU NUOLAT PAGIRTI VAIKĄ UŽ GERĄ ELGESĮ
Jei nekreipsime dėmesio į gerą elgesį, tada vaikas galvos, kad to nepastebėjome. Jis buvo „auksinis vaikas“ ir mes to nepastebėjom. Tai ką jam daryti, kad pastebėtume? Ir tada pradeda elgtis blogai. Kas pusvalandį įvertiname elgesį: pagiriame už gerą ir perspėjame dėl blogo. Mažam vaikui išbūti ramiai pusvalandį yra didelis darbas.

Papildyta:
PAGIRIAME, KAI:
Pusvalandį nesusipyko su broliuku/sesute (gražiai žaidė).
Suvalgė didelę dalį maisto be priekaištų (gražiai sėdėdamas, be pykčio ar blaškymosi).
Kai atsisėdo į automobilio kėdutę pats.
Kai savarankiškai apsirengė ar nusirengė.
BŪTINA PAGIRTI IR GERUS VAIKUS. Būna sunku pagirti ramų ir gerą vaiką, ypač kai kitas nuolat blogai elgiasi.

KADA NETINKA BAUSTI VAIKO:
Kai vaikas SERGA.
Kai blogas elgesys vaikui sukėlė akivaizdų ŠOKĄ – vaikas baisiai išsigando, pradėjo drebėti ir pan. – tada reikia ramiai su juo pakalbėti apie tai, kas buvo, ir kad tai nebeturi daugiau pasikartoti.
Nebausti DU KARTUS už tą patį nusižengimą, pvz, jei darželyje buvo nubaustas už netinkamą elgesį – namie papildomai bausti nedera.
Sušvelninti taisykles, kol praeis vaiko stresas dėl pasikeitusio gyvenimo įvykio – kai keičiasi gyvenama vieta, atsiranda naujas šeimos narys, dėl ligos ir kt.

KUO DAŽNIAU SAKYKIME ŽODĮ „PRAŠAU“
PRAŠAU, apsivilk marškinius.
PRAŠAU, apsiauk batus.
ŠAUNUOLIS – PATS apsirengei, apsiavei batus.

Papildyta:
PROBLEMOS RENGIANTIS
Iš vakaro vaikas turi išsirinkti rūbus rytojui ir pasidėti. Siūlome pasirinkti iš 2-3 drabužių.
Padaliname rengimąsi į dalis – kuo daugiau girti, net kiek pakvailioti. „Tu pats apsivilkai maikutę – šaunuolis“.
Jei visai neklauso – tada reikia nubausti.

KAIP IŠVENGTI BARNIŲ:
Vaiko nereikia skubinti atlikti vienos užduoties po kitos – turi būti laiko tarpas, per kurį susikaups ir pasiruoš kitai veiklai – kai žaidžia, tada pasakome: „Po poros minučių baigiam žaisti ir einam praustis“. Visada iš anksto primename, ką turės padaryti.
Jei dėl kurio žaislo nuolat kyla barniai – reikia jį paslėpti.
Nesitikėkite idealaus vaiko elgesio. Būkite pasirengę kiekvienam augimo periodui.
Nereikia tikėtis, kad įsiutęs (supykęs) vaikas iš karto nurimtų.
Jei akivaizdu, kad bus problemų ar neis susikalbėti, nukreipkite vaiko dėmesį – „o, lauke paukštelis nuskrido, kur jis skrenda?“
Neklausti – „Ar eisi praustis?“ Reikia sakyti – „Dabar einam praustis“ – jei klausiame, tada vaikui atrodo, kad nežinome, ką dabar daryti ir viską sprendžia vaikas, todėl dažniausiai vaikas pasakys – „NE, nenoriu“.
NEŠAUKTI ANT VAIKO – kalbėti ramiu, autoritetingu balsu.

ĮTRAUKTI VAIKĄ Į BENDRĄ VEIKLĄ
Mes negalime viso savo laiko skirti tik vaikams (o jie to nori). Šis būdas padeda, kai vaikai jaučia pavydą.
Įtraukiame vaikus į savo kasdienę veiklą: valome, surenkame daiktus, gaminame maistą kartu. Padėdami vaikai jaučia atsakomybę ir didėja jų pasitikėjimas savimi.
Duodame tokius darbus, kuriuos pajėgia atlikti: rūšiuojam skalbinius, paduoda skalbinius, minko ar maišo tešlą, padeda daiktus į vietas, valo dulkes ir t.t.
Kada reikia užsiimti su mažyliu, o vyresnis reikalauja dėmesio – tada reikia paprašyti jo pagalbos – paduoti sauskelnes, drabužėlius, rankšluostį. Dažnai pagirti, kad yra Didelis brolis dabar.
Paprašyti parodyti mažesniam, kaip reikią ką daryti – žaisti, valgyti, rengtis ir t.t.
LABAI SVARBU VAIKĄ PAGIRTI IR PADĖKOTI UŽ PAGALBĄ.
PATYS EFEKTYVIAUSI APDOVANOJIMAI VAIKUI – TAI PAGYRIMAI IR TEIGIAMAS DĖMESYS. Vyresniam vaikui – ir žvaigždžių rinkimas

SOCIALINIAI ĮGŪDŽIAI
KASDIEN ŽAISKIME SU VAIKAIS. Žaidimų laikas turi būti atskirtas nuo kitų darbų namuose.
Žaidžiant su kamuoliu vaikas lavina koordinaciją, motoriką.
Dėlionės lavina koncentraciją, dėmesio sutelkimą.
Vaidinant su žaislais lavinama vaizduotė..
Piešimas ugdo kūrybiškumą.
Mažiau žaislų. Kitus žaislus geriau atidėti ir po kurio laiko vis pakeisti.
Vaikai privalo padėti susirinkti žaislus nuo mažų dienų. Galime susitvarkyti žaismingai.
Vaikai taip pat turi padėti tvarkyti namus.
Geriau kuo dažniau išeiti į lauką.

TELEVIZORIUS
Tėvai sprendžia, ką vaikas gali žiūrėti per TV.
Tėvai nusprendžia, kiek laiko vaikas žiūrės TV.
Geriausia leisti žiūrėti tada, kai tėvai labai užimti ar reikia pailsėti 30 min.
JOKIO TV AR KOMPIUTERINIŲ ŽAIDIMŲ PRIEŠ MIEGĄ.

AGRESYVYS ELGESYS
Baudžiame, kai elgiasi agresyviai – Mušasi, atima žaislus, spjaudosi, kandžiojasi.
Už muštynes išvarome iš kambario!!!
Po bausmės reikėtų pažaisti kartu su vaikais – parodome, kaip reikia žaisti ir dalintis.

DESTRUKTYVUS ELGESYS (nuo 4 metų)
Kai laužo žaislus, plėšo tapetus, knygas, paišo/rašo ant sienų – už tai BAUDŽIAMA.
Ribiniu atveju – išvaromas iš kambario. Jei laužo žaislus – paliekame kambaryje tik 10 žaislų, kitus atimant.

GEROS MANIEROS PRIE STALO:
Valgome su stalo įrankiais.
Nenueinam nuo stalo pilna burna.
Pavalgius pasakome AČIŪ.
Valgome ramiai, nešūkaujame
Nežaidžiam su maistu.
Kai ko nori, turi paprašyti paduoti.
Už blogą elgesį – bausmė.

Ką daryti, kad vaikas nevalgytų?
Pasakykit – „Jei suvalgysi dar 5 šaukštus – gausi šokolado (sausainio, deserto).
Tada vaikas suvalgys vieną šaukštą ir paprašys skanumyno. Toliau, kiek bekalbėtume – nevalgys ir tik užsispyręs prašys skanėsto. Galiausiai pradeda rėkti, šūkauti tol, kol nusileidžiam ir jis galiausiai gauna skanumynus NESUVALGĘS savo maisto.

PARDUOTUVĖJE
Norint išvengti barnių, vaiką reikia kuo nors užimti.
4-5 metų vaikui jau galima duoti užduotį surasti 3-4 reikiamus maisto produktus iš mūsų sąrašo.
Idealu, kai produktai parinkti taip: 1-as parduotuvės pradžioje, 2-as viduryje, 3-as parduotuvės gale.
Vaiko ieškomi produktai turėtų būti kasdieniai: duona, vaisiai (bananai, obuoliai), dešrelės, WC popierius.
Klauskime vaiko: „Ar jau matei, kur duona?“

KELIONĖSE
Leiskite vaikui išsirinkti mėgstamą žaislą, su kuriuo žais kelionėje.
Per CD paleiskite klausytis audio knygų.
Stebėkite įdomybes pro langą.
„Kiek raudonų automobilių matai? – Suskaičiuojam

ZYZIMAS:
Vaikas išmoksta zyzimo iš tėvų – kai tėvai dėl ko nors skundžiasi. Taigi, suaugę neturi skųstis prie vaikų.
Vaikas zyzia specialiai, kol vienas iš tėvų nusileis.
MES NETURIME PASIDUOTI, kai zyzia tam, kad gautų ko nori!!! Ramiai paaiškiname, kad negaus sausainio, nes už 20 min bus pietūs. Ir nebesiveliame į kalbas!!!
Paaiškiname, kad zyzimas nėra būdas gauti tai, ko nori, ar pasiekti ko nors.
Jei vaikas zyzia ko nors prašydamas – paaiškiname jam, kad gaus tik tada, kai paprašys tinkamai („didelio berniuko balsu“).
Galime pajuokauti, kai zyzia - atsakome tokiu pat zyzimo balsu „Nezysk dėl sulčių“ ir nutaisome zyzlos veidą. Tada pasakome – „tu gausi sulčių tada, kai tinkamai paprašysi, pasakyk – Prašau, ar galiu gauti sulčių? – dabar tu pabandyk.“

KAI PABĖGA EINANT KELIU
VISADA TURI DUOTI RANKĄ EINANT PER GATVĘ!.
Eidami per gatvę kalbame: „Ką darome eidami per gatvę? Susikimbame rankomis, įsiklausome, ar neatvažiuoja automobilis, pasižiūrime į abi puses, ar nevažiuoja automobilis. Ir tada, kai įsitikiname, kad esame visiškai saugūs, galime eiti per gatvę.“
„Ar dega žalia šviesoforo šviesa? Žalia reiškia, kad galime eiti saugiai.
Kalbame kaskart eidami per gatvę – niekada šių aiškinimų nebus per daug, nes maži vaikai greitai viską pamiršta.

EINAME MIEGOTI
Vaiko atsikalbinėjimai prieš miegą (kai nenori eiti miego): nuolat vis ko nors prašo: duok atsigerti, noriu į tualetą, noriu valgyti.
Kas vakarą turi eiti miego tuo pačiu metu.
Pagiriame vaiką, kai jis laiku susiruošia į lovą.
Kaskart turi būti toks pat miego ruošimosi „ritualas“: einam į tualetą, plaunam dantukus, apsivelka pižamą, paskaitom pasaką ir trumpai pakalbėjus, paliekame užmigti vieną.
Likus 10 min iki vakarinio ritualo pradžios, perspėjame vaiką, kad bus laikas eiti į tualetą ir valyti dantukus.
BŪTINAI SKAITOME PASAKĄ. Leidžiame pasirinkti iš 2-3 knygų. Vaikas gali turėti mėgstamiausią pasaką, kurią teks skaityti kas vakarą.
Po pasakos reikėtų pakalbėti, pagirti vaiką už tai, ką dieną gero padarė ir leisti vaikui pačiam išsipasakoti dienos įspūdžius. Galim papasakoti, ką veiksime rytoj.
Išeidami visada išjungiame šviesą. Vaikams labai sunku užmigti šviesoje.
Kai yra keli vaikai – pirmiausia guldome mažiausią. Už 30 min – vyresnio vaiko eilė.
Geriau, kai vieną vaiką guldo mama, o kitą tėtis (kitą vakarą susikeisdami vaikais) – tada vaikai gauna individualaus dėmesio iš abiejų tėvų.
KAI KELIASI NAKTĮ IR ATEINA PAS TĖVUS
Pašaliname visas priežastis vaikui ateiti naktį: turi pasisioti prieš miegą; turėti stiklinę vandens prie lovos.
Kai pirmąkart ateina pas tėvus – nuvedam atgal į lovą, paaiškiname, kad metas miegoti, apkabinam, pabučiuojam, pasakom labanaktis, išeinam.
Kai ateina antrąkart – iškart nuvedam į lovą, pasakom – „laikas miegoti“, apkabinam ir paliekam.
Kai ateina trečią-ketvirtą ir kitus kartus – iškart paguldom į lovą be žodžių, diskusijų – tiesiog nieko nebesakom.
Kai išmiega savo lovoj – gauna fėjos saldainį. Jei didelė problema vienam miegoti – tada išmiegojus visą naktį vaikas gauna žvaigždę.

Žvaigždžių lapai yra jos puslapyje: https://www.supernan...ard-Charts.aspx

Mums labai pagelbėjo, gal padės ir jums ;)

Papildyta:
Pridėsiu dar atskirą temą apie valgymo problemas.

PROBLEMOS VALGANT

Likus 10 min iki valgio perspėti vaikus, kad eisim valgyti.
Prieš valgį plaunam rankas.
Vaikai turi padėti serviruoti stalą. Paprašyti paduoti šaukštus, šakutes, peilius.
Vaikai valgo tą patį, ką ir tėvai.
Stengiamės valgyti kuo įvairesnį tikrą maistą. Ribojame menkavertį, greitą maistą – valgome juos retai.
Bent kartą per dieną turi valgyti visa šeima kartu prie stalo.
Vaikai valgo prie stalo. Nuo stalo nueinam tik į tualetą.
Nuo stalo vaikai nueina kai suvalgė ir tėvai leidžia eiti.
Jokių užkandžių. Priešpiečiams ir pavakariams geriau duoti vaisių, sulčių, nei sausainių ar saldumynų.
Jei pasako, kad nenori valgyti konkretaus maisto (pvz. agurkų ar pomidorų), tuomet turi suvalgyti ką nori, o ko nenori – palikti ir daugiau nieko nesakyti ir NEKREIPTI DĖMESIO. Kai suvalgys, ką nori – nuimam lėkštę nuo stalo
Turime būti konkretūs ir tvirti – jei pasakome suvalgyti dar 3 šaukštus, vadinasi tiek ir turi suvalgyti. JOKIŲ IŠIMČIŲ AR NUSILEIDIMŲ.
Maisto, kurio atsisako, reikia duoti kelias dienas iš eilės.
Nesiūlyti maisto pasirinkimo mažiems vaikams, nes taip tik daugiau bėdų bus. Vaikai valgo tą patį, ką ir kiti.
Jei nevalgo maisto, tada NEVERSTI SUVALGYTI VISKO. Pasiūlyti suvalgyti „dar 3 šaukštus“ ir tada galės nueiti. IR JOKIO DESERTO TADA.
PAGIRTI, kai valgo gražiai. VISADA PAGIRTI, KAI PAVALGO.
KAI NENUSĖDI PRIE STALO. Pasakome, kad valgome ramiai sėdėdami prie stalo (nuo 5 metų vaikas gali išsėdėti ramiai 15 min.). Kai ima blaškytis, vaikščioti, judėti – reikia nubausti (žiūrėti bausmės taktiką).
Kai vaikas viską suvalgė ir nori nueiti – tada gali nueiti nuo stalo.
Neskubiname vaiko, kuris lėtai valgo.
Nebaudžiam, jei nevalgo. Baudžiam tik už blogą elgesį. Negiriame, kai valgo antrą porciją.
Jei blogai elgiasi prie stalo – paaiškiname, ką blogo daro ir kodėl šis elgesys yra nepriimtinas.
Nekreipiam dėmesio, kai pradeda blaškytis, zirsti – kada nevalgymu nori atkreipti dėmesį.

Oi kaip sunku juos auklėti

Papildyta:
Ir labai labai labai svarbu auklėjant - turi būti tvirta ir rami, mes negalim pačios zysti ("palauk, prašiau gi...") ar piktai kalbėti - tai turbūt yra sunkiausia ;)

Įdomūs mokomieji Lietuviški filmukai vaikams, ir žaidimų idėjos: https://www.youtube....WQ7w7UlSBp6MHfg

Mūsų nuotykiai internete: https://www.youtube....h?v=YMOrBv0IIMg

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis