Aš dobermanus auginau 20 metų. Ir tik prieš 5 metus šią nuostabią veislę iškeičiau į kitą. Dabar pasirinkau ne tokią temperamentingą veislę ir ilgaplaukius šunis vien todėl, kad galėčiau juos palikti lauke ir nereikėtų bėgti, lėkti bijant, kad palikti lauke ilgesniam laikui gali sušalti. Savo dobermanus ir kitus savo šunis šeriu jautiena ir sausu "Taste of the Wild" maistu. Ryte sausas, o vakare jautiena. Dar gaudavo kartą per savaitę pagriaužti veršio uodegą. Kiek maisto duoti, tai labai priklauso nuo šuns dydžio ir jo fizinio aktyvumo. Na, dobermanas amžinai alkanas, tad reikia žiūrėti, kad tik nestorėtų
Jam labai svarbu, kad šalia visada būtų žmogus, kad su juo užsiimtų. Tad, dažni ilgi pasivaikščiojimai, kai šuo gali laisvai lakstyti be pavadžio yra būtini. Kaip ir būtina dresūra nuo pat mažens. Tikrai būtina eiti pas profesionalus ir mokinti šunį. Jie labai imlūs ir viską išmoksta labai greitai
. Po pusmečio jūs suprasite, kad tas 'vargas' vesti šunį į aikštelę duoda rezultatus. Jūs galite vestis šunį be pavadžio, nubėgęs ir pašauktas jis bematant pas jus atbėgs ir t. t. Dobermanui ypač jaunam būtina kaip reikiant palakstyti kiekvieną dieną. Tuomet jis namuose 'nebelipa' ant galvos. Nežinau, ką dar apie juos parašyti 
Man atrodo, kad internete ir taip jau daug informacijos galima rasti Štai taip nutinka, kai nebėra ką veikti, iš serijos 'pagalvėlių daugiau nebus'
