Įkraunama...
Įkraunama...

Dvasinė būsena pries pastojimą

Yra tema "Nesulaukiancioms gandro", bet daugiau is fiziologines busenos. O gal padiskutuokime tarp bendraminciu is dvasines puses...

Kokie pojuciai pries pastojant? Ar suvoket, kad salia visuomeninio gyvenimo pirmoje vietoje motinyste? Ar ateje vaikai sudeliojo taskus, ribas tarp darbo, namu, minciu?
As asmeniskai per daug tris menesius "sirgau" pastojimu ir vis nepastojau. Kreivai ziurejau i vyro planuojamas keliones ("Kaip tu gali, as gal jau busiu pastojus?"), atsargiai planavau vasaros darbus, nes ... kaip ir tureciau buti pastojus... Atsisakiau sporto, geriu vitaminus ir vis jauciuosi kaip nescia, bet tokia toli grazu nesu.
Sutikti zmones parode, kad as "uzstrigau" ir nebegyvenu, o tik apie negalejima pastoti kalbu. Uzsiciklinau. Ir visai neseniai, tas RUPESTIS po suvokimu ir pasiziurejimo i save is salies nukrito. Pasidare lengva. Plaukiu palei srove ir gyvenu, nes nora tureti vaiku suformulavau ir paleidau... Tikrai viena diena as pastosiu
Atsakyti
Keisti visgi sutvėrimai tie žmonės - iš pradžių paniškai bijo, kad pastos, paskui - kad nepastos. Na ne baimei mes gi sutverti. Jei kas mėgsta juokinti Dievą, tegu ir toliau kuria savo grandiozinius planus, o aš gal kukliai pasiliksiu prie nuomonės, jog vaikelis - ne prekė, kuri pagal užsakymą privalo būti pristatyta paštu per griežtai numatytą laikotarpį.
Atsakyti
ne taip supratai...
Atsakyti
QUOTE(busVakare @ 2007 02 02, 20:23)
ne taip supratai...

Atsiprašau. blush2.gif Supratau taip, tik buvau kiek susinervinus, nes prieš tai kaip tik peržvelgiau keletą temų apie abortus. gun_bandana.gif
Išties pripažįstu, jog ne kažin ką galiu pasakyti šia tema. Įsivaizduoju, jog toks laukimas su vis augančia nežinomybe turėtų labai slėgti. verysad.gif Džiaugiuosi, kad neprarandi vilties - Dievas geriau žino, kada geriausia ateiti jūsų vaikeliui, nes tikrai myli tiek jus, tiek jį. 4u.gif
Atsakyti
Oi, aš irgi šiuo metu užsiciklinusi...ko gero net keliuose dalykuose: nedarau to, nes dar nepadariau to ir t.t. tik atsimenu kaip jaunesnė būdama maniau kad pastoti galima nuo vieno karto, o dabar - dirbam, dirbam, o vis per niek.
Atsakyti
Aš tave suprantu smile.gif
Mes suplanavom pradėti leliuką sausio mėnesį,o leliukas užkibo tik balandį tongue.gif O jau kiek buvo streso,kad ateina mėnesinės,kai jų nelauki...Kiek ašarų išlieta...Kovą sugalvojom pradėti remontą ir tada kažkaip jau nebegalvojau apie tai ir balandį jau laukiau mm,o jų nebuvo. Teigiamas testas buvo didelis džiaugsmas.
Dabar aš suprantu,kad ta įtampa irgi neigiamai veikia...Reikia atsipalaiduoti...Ir mylėtis nebūtina,kaip triušiams tongue.gif Nes spermai subręst reikia 2-3 parų...Tad ir čia reikia nepersistengt.... biggrin.gif
O tą nerimą ir dabar prisimenu...Žudė tas laukimas....
Dabar aš noriu dar vieno,o vyras ne...Tai vėl įtampa,kaip noriu to leliuko....Jau jai vėluoja mm, aš galvoju,kad gal Dievas išklausė mano maldas...
Reikia atsipalaiduoti ir gyvent...O leliukas būtinai ateis...
Keliauk,gyvenk ,kaip gyvenus, niekas tam leliukui nepakenks,kai jis ir ateis smile.gif
Atsakyti
Aš irgi manau, kad vaikelis geriau žino, kada jam ateiti, ir pas kuriuos tėvus ateiti mirksiukas.gif Jei "užkibo" tada, kai planavote, vadinasi, jūsų ir jo planai sutapo smile.gif
Žmonių, kurie metų metus nesusilaukia kūdikio, man gaila, bet - tik truputį. Tikiu likimu, ir manau, ne šiaip sau vieniems duota daug vaikų, o kitiems - nė vieno. Gal gamta (likimas ar dar kažkas) saugo tą šeimą nuo dar didesnių nelaimių ar išgyvenimų, todėl ir neduoda vaiko. O gal tėvai "atidirbinėja" praėjusių gyvenimų klaidas, todėl šiame vaikų neturės. Todėl nereikia "daryti vaikų per jėgą" (atsiprašau, nelabai gražiai skamba, bet turbūt supratot), nes gali tekti pasigailėti. Spauda prieš kelis metus rašė apie vieną šeimą Lietuvoje, kuri įvairiausiais būdais bandė susilaukti vaikų, išleido n pinigų, ir kai jau buvo praradę paskutinę viltį, jiems gimė 3 ar 4 mažiukai (neprisimenu, gal po eilinio dirbt. apvaisinimo). Tėvai pasidžiaugė gal tik kelis mėnesius, nes netrukus visi vaikiukai mirė (ar liga, ar kažkoks nelaimingas atsitikimas). Tai va po tokių atvejų pradedi galvoti, kad jei tau neduota turėti vaikų, gal duota kažkas kita, pvz., įsivaikinti. Tai ne mažiau garbingesnis ir sunkesnis darbas - prisiimti atsakomybę už svetimą gyvybę...
Atsakyti
Teisingai, mastot. Man kaip nuo sirdies nusirito akmuo, kai supratau, kad pykstu, jog butent SITAS mano "projektas" nesirealizuojasi.Atrodo, viska galiu pasidaryti pati, o cia , va, kazkokie nesklandumai. Sustojau, isiklausiau ir pakeiciau krypti. Rimtai! Taip miela pasidare. Ir vyras toks mylimas, ir namai tokie mieli, ir geles zydi, ir darbai sekasi... Spindziu, dziaugiuosi. Bet minties, kad pastosiu nepalieku. Ji kazkur yra. Dievuliukas zino, ko labai trokstu. O kai esu tokia laiminga ir atsipalaidavus (net lovoj pamirsau ta klausimas : O gal si karta?), jauciu, kad greitai visam pasauliui pranesiu savo laimingas dziugias zinias...
Atsakyti
QUOTE(busVakare @ 2007 02 07, 22:43)
Teisingai, mastot. Man kaip nuo sirdies nusirito akmuo, kai supratau, kad pykstu, jog butent SITAS mano "projektas" nesirealizuojasi.Atrodo, viska galiu pasidaryti pati, o cia , va, kazkokie nesklandumai. Sustojau, isiklausiau ir pakeiciau krypti. Rimtai! Taip miela pasidare. Ir vyras toks mylimas, ir namai tokie mieli, ir geles zydi, ir darbai sekasi... Spindziu, dziaugiuosi. Bet minties, kad pastosiu nepalieku. Ji kazkur yra. Dievuliukas zino, ko labai trokstu. O kai esu tokia laiminga ir atsipalaidavus (net lovoj pamirsau ta klausimas : O gal si karta?), jauciu, kad greitai visam pasauliui pranesiu savo laimingas dziugias zinias...

zinoma pranesi, tuo net neabejok!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
(vidui kazkas snibzda ,taip ir noriu parasyti- "laba greitai") biggrin.gif
Atsakyti
4u.gif suprantu jus...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Satja: 08 vasario 2007 - 10:41
Atrodo čia vieną kitą suprantančios... mes suprantate labai mergaitės norim....todėl ir parašiau, kad "dirbam", bet, ai, svarbu, kad užkibtų rolleyes.gif
Atsakyti
Ataner, kad Tavo zodziai tiesiui Dievui i ausi...

Kazkaip kuris laikas atsirado begalinis noras myleti.. Sviesti, dziaugtis.. Taip naturaliai. Va, ir mastau, gal cia kokia pasiruosimo busena... Nes tokia samoningai laiminga ir sekminga senokai buvau... Gal cia pries ta didiji atejima toks "prasvietimas". Niu, labai labai gera... Ir nesinori net klausti: o gal si menesi... Tiesiog gyvenu ir myliu
Atsakyti