Įkraunama...
Įkraunama...

Velykų stebuklas

Viskas prasidėjo nuo planavimo – planuotas antras nėštumas (nors jo teko palaukt kelis mėnesius, kažkaip vis neužkibo...), planuoti visi finansiniai reikalai, visos kelionės ir gyvenimas – viskas puiku. Ir gimdymo data tiesiog ideali – savaitėlė iki Velykų. 2008-ųjų Velykas švęsim jau keturiese. Neplanavom tik lyties – to suplanuot neįmanoma. Tuo labiau, kad laukiantis vyresnėlio buvom visų tikinami, kad turėsim mergytę. Ir echoskopija du kartus po 100 proc. sakė, kad bus mergytė. Bet turim nuostabų sūnelį ir juo džiaugiamės. Todėl tiesiog planavom antrą kūdikėlį. O kokios lyties – visai nesvarbu.
Taigi visi planai klostėsi puikiai thumbup.gif – dar ir Seimas pasistengė dėl mamyčių – laiku priėmė palankų įstatymą.
Bėgo dienos – vasara, ruduo, žiema. Puikiai nešioju, nors sunkiau nei su pirmu. Ir paskaudena, ir skonio receptoriai atbukę, bet laukiu ir džiaugiuosi kiekviena artėjančio gimdymo diena. Laukiu, nors žiauriai bijau gimdymo skausmų.
Vis kartoju visiems, kad gimdysiu tik su epidūru, nes gimdant pirmąjį laaaabai skaudėjo ir tikrai nenoriu prisimint tų skausmų. Taip svajodama, laukdama ir kartu bijodama laukiu tos dienos – kovo 16-osios. Kaip puikiai vystosi planas – juk po savaitės bus Velykos, jas švęsim jau keturiese. Pavasaris, saulutė vis šiltesnė bus, eisim į laukelį, mėgausimės gyvenimu.
O dar ir ginekologė pradžiugina – termino nesulauksi, nes organizmas jau ruošiasi ir per Velykas turėsiu tikrą žuvytę (namuose vienas avinukas jau laksto, todėl paįvairinimui laukiam žuvytės).
Geriau ir būt negali.
Kovinukių temoj bendraujam, vasario gale pradeda visos byrėt, džiaugiamės kiekvienu nauju lėliuku. Laukiu ir aš. Šventai tikiu, kad tik prasidėjus kovui lukštensiuos ir aš. Paruošiamuosius jaučiu, paskaudena. Vis dar bijau artėjančio gimdymo skausmų, bet juk žinau – gimdysiu su epidūru ir man bus labai gera.
Ginekologė paskiria paskutinį vizitą – kovo 13 d. Kur tau, aš gi neateisiu, nes tikrai nesulauksiu irnesakyk.gif.
Bet atėjau... Na, nieko. Juk dar trys dienos iki termino. Tikrai pagimdysiu, nes pirmąjį gimdžiau likus dviem dienom iki termino, o dar ir kaklelis suminkštėjęs ir prasivėręs 1 cm.
Ir prasidėjo kankinantis laukimas...
Kiekvieną naktį paryčiais atsibundu ir laukiu... Nors kokio skausmelio. Bet NIEKO... sad.gif
Po kelių dienų pradėjau džiaugtis nors kokiu skausmeliu. Gimdymo pradėjau laukt labiau nei ko kito. Džiaugsmą ir šypseną kėlė bet koks pamaudenimas (jei tik kas man būtų nėštumo pradžioj apie tai pasakęs, kad džiaugsiuos skausmais...).
Viskas. Terminas. NIEKO. Ginekologė liepė suėjus terminui varyt į ligoninę tikrintis. Nuvažiuoju. Keistas jausmas eit į priimamąjį, kai nieko neskauda. Nesmagu. Daktaras nemalonus, nors apžiūri išsamiai. Bet nieko man nesako. Tik tiek, kad paleis namo ir reikės dar laukt. KO? Juk Velykos ant nosies, kaip taip gali būt? doh.gif
Susinervinau. Skambinu ginekologei. Sakau – paleido. Liepė pasirodyt, kai sueis 41 savaitė. Bet jau tada bus Velykos. O ji manęs nepaguodžia. Sako, kad taip reikia. Nieko nepadarysi... Liūdžiu verysad.gif. Kiekvieną vakarą paverkiu MB ant peties. Liūdna. Laukiam. Bet nieko nesidaro.
Viskas – nusprendžiau. Jei vaikis nenori gimt iki Velykų, negimdysiu ir aš. Nusprendžiau per Velykas skaniai prisivalgyt – paskutinį kartą nušluosiu stalus, o tada galėsiu ir gimdyt. Vis tiek jau žuviukas nuplaukė. Turėsim dar vieną avinuką. Na ir kas? Juk horoskopais netikiu. Kad tik tokios bėdos būtų...
Šeštadienis prieš Velykas. Prisidažėm gražių margučių, žinau, kad ryt bus daug skanumynų (tame tarpe ir mamos keptas Napoleonas). Bus smagu – švęsim Velykas. O po to jau ir 41 savaitė. Tegu skatina. Nieko nebijau. Noriu jau kuo greičiau susitikt su savo vaikeliu.
Bet...
Paryčiais apie 5 ryto kažką pajutau. Tikrai kažką kitokio nei per paruošiamuosius. TAIP! Čia JIE. Čia tikrai JIE! thumbup.gif Laiminga esu be proto. Kartojasi kas 7 min. Keliu MB. Visa išsišiepus sakau, kad Velykas šiemet mūsų vyresnėlis švęs su seneliais be mūsų.
Priduodam mažių seneliams. Važiuojam į priimamąjį. Vis bijodavom, kad gimdymas prasidės piko metu ir teks stovėt kamščiuose. Bet tikriausiai tokių tuščių gatvių retai kada išvysi.
Prieš 8 mes priimamajam. Kaklelis 4 cm. Veikla yra. Valio!
Grįžta baimės. Vėl tas pats priimamasis, ta pati klizma. Brrr....
9 val. Mes jau gimdykloj. Apžiūri daktaras. Jau 5 cm, eina link 6. Kaip smagu, ir dar palyginus visai neskauda. Nes su pirmuoju prie tokio atsidarymo jau staugiau... Bet iškart daktarui sakau, kad noriu epidūro. O jis man ramiausiai sako, kad reiktų dar valandytę palaukt ir pažiūrėt, kaip vystysis veikla. Tada pasitarsim apie nuskausminimo būdus. Įtariu kažkokią konspiraciją... Dar valandą laukt. Na, gerai, dar nelabai skauda, kad kentėt negaliu, bet per valandą gali pradėt laaabai skaudėt, nes vandenis jau nuleido. Girdėjau, kad šitas daktaras labai natūralistas ir imu suprast, kad epidūrą matysiu kaip savo ausis...
Apie 10 val. jau skauda labai. Dar kartą labai ryžtingai prašau epidūro. O jis man jo duot nenori. Kažkodėl labai nesiginčiju. Nesuprantu savęs. Bet man labai skauda. Prisiprašiau nuskausminimo į veną. Bet jis man per menkas. Labai noriu epidūro. Pradedu pykt ant daktaro, o jie abu su akušere sako, kad epidūras nėra gerai. Aš ir pati suprantu, kad jis iki galo neištirtas, bet aš jo noriu.
Negaunu... Dar kažką bandau paprieštaraut, kad turiu visas teises į epidūrą, bet kovai už teisybę neturiu jėgų. Gimdysiu natūraliai doh.gif
Na gerai, neduodat – nereikia, tada klausykit... Rėkiu visa gerkle, nes man skauda. Negėda, nes tikrai skauda. Laaaabai. Puikiai grįžta pirmojo gimdymo prisiminimai. Ir tada baisiai skaudėjo.
Na, kenčiam. Vyras vis už rankos laiko, vis glosto, bet mane tas glostymas erzina. Daktaras irgi glosto, bet jam nesakau, kad tai mane erzina, nes kažkaip nepatogu. O jis vis sako, kokia aš šaunuolė ir kaip užsikirtęs klausinėja, ar dar nenoriu stumt. O aš vis dar nenoriu. Dejuoju, kaip man skauda ir klausiu, kodėl dar nenoriu stumt.
Matyt, daktaras suprato mano skausmą ir nusprendė man padėt. Padėjo mano vaikiukui kuo greičiau nusileist į dubenį ir įsistatyt.
Kažkaip labai skausmingas visas šitas nusileidimas buvo... Bet pagaliau gavau leidimą stumt.
Oi, kaip susikaupiau ir pasiruošiau, nes noriu kuo greičiau viską baigt ir pasimatyt su savo vaikiuku.
Ir vėl grįžta prisiminimai, kaip peršti, kai lenda galvytė. Nieko, juk žinau, kad pabaiga čia pat.
Daktaras man komanduoja, o aš vis dar parėkauju ir padejuoju, kaip man skauda.
Ir dar... Ir dar... Viskas, išslydo thumbup.gif
Jaučiu tokią nenusakomą, tokią malonią ir svaiginančią šilumos, ramybės, pasididžiavimo ir euforijos bangą.
Bet kažkodėl vaikiukas tyli. Girdžiu, kaip akušerė sako, kad virkštelė dukart apsisukusi aplink kakliuką. Bet tuoj pat išgirstu savo mažylę. Akušerė liepia MB pasakyt, kas gimė. O jis tyli (kaip paskui paaiškino, reikėjo įsižiūrėt, kad neapsiriktų biggrin.gif). Išgirstu – MERGYTĖ.
Daugiau man neberūpėjo niekas – kūkčiojau iš laimės, blioviau ne savu balsu, nes aš – pati laimingiausia mama ir žmona pasauly.
Tuoj pat pajutau tą mažytį kūnelį sau ant pilvo. Malonesnio jausmo tikriausiai negali būt. Kokie vargšai vyrai, kad to negali pajust. Užtat MB gavo garbę nukirpt virkštelę.

Na ir gerai, kad neragavau Velykinių margučių ir nenušlaviau vaišių stalo. Na ir kas, kad baisiai skaudėjo. Viskas viskas nublanksta prieš džiaugsmą, kurį teko patirt tą nuostabų 2008-ųjų kovo 23 d. Velykų rytą...
Atsakyti
Puiki istorija thumbup.gif

QUOTE(Mama Agnė @ 2008 04 20, 15:31)
Dar kažką bandau paprieštaraut, kad turiu visas teises į epidūrą, bet kovai už teisybę neturiu jėgų.

hihihi.gif
Atsakyti
Labai grazi istorija thumbup.gif Aukit didutes thumbup.gif
Atsakyti
Graži istorija 4u.gif sėkmės jūsų šeimai dideliausios 4u.gif
Pati žinau, koks smagus jausmas auginti porytę thumbup.gif
Atsakyti
Will, asaryte, Rraitux, ačiū 4u.gif
Atsakyti
4u.gif 4u.gif 4u.gif
Labai gražu............. wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
Sveikinu su seimos pagausejimu 4u.gif Graziai viska aprasei wub.gif Sekmes ir sveikatytes 4u.gif
Atsakyti
wub.gif wub.gif thumbup.gif
Atsakyti
Grazumelis 4u.gif malacius 4u.gif aukit sveikuciai wub.gif
Atsakyti
Kokie vargšai vyrai, kad to negali pajust.

thumbup.gif

labai grazu wub.gif saunuole mirksiukas.gif
Atsakyti
drinks_cheers.gif wub.gif 4u.gif
Atsakyti
kaip grazu wub.gif tikrai neapsakomas jausmas kai po tokiu kankinaciu saremiu laikai ta maza butybe ant krutines wub.gif sveikinimai 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti