Įkraunama...
Įkraunama...

Vaikas ima auklę laikyti mama

Mielos mamos,

Turime nemaza problema. Dar tik menuo kaip pasamdeme aukle, o vaikas jau atrodo, kad pradeda ja labiau myleti negu tikra mama. Kai aukle kur nors toliau nueina - pradeda verkti, o kai mama - ne, nors anksciau buvo atvirksciai. Sunkiai jau ir su mama uzmiega, tiesia rankas link aukles ir verkia - kaip atrodo butu atskirtas nuo mamos.

Zmona jau bijo, kad gali prarasti vaika (ta prasme, vaikas nelaikys jos mama). Problema gilina dar ir tai, kad po menesio jai reikes isvykti i uzsieni dviem savaitem, o rudeni prades dirbti. Kas tada?! Aukle tuomet galutinai gali vaikui susitapatinti su mama. Baisu net pagalvoti!

Siaip aukle yra labai gera, gal net per daug gera. Labai myli vaika, zaidzia su juo, pamyluoja, niekada nebara ir praleidzia su juo didziaja laiko dali. Mes, kaip tevai, vaikui buname, aisku, grieztesni - kartais pabarame, ne viska leidziame. Gal del to vaikas ima labiau myleti aukle. Ne karta sakeme auklei, kad kartais butu su juo grieztesne ir netenkintu visu jo uzgaidu, bet ji sako negalinti kitaip elgtis - tipo, na kaip cia ji dabar barsi. Arba, jei vaikas pravirko - iskart ima ji raminti.

Net nezinau, ka daryti. Ar su kita(gera) aukle butu tas pats? Ar turime isvis atsisakyti aukles - zmonai tektu nedirbti dar metus, kazin ar issaugotu darbo vieta.

Beje, vaikui 12,5 men. Aukle jis gerai prieme nuo pat pirmos dienos. Zmona auklei pradejo pavydet jau nuo trecios dienos...

Labai lauksim Jusu patarimu...
Atsakyti
bandykit su aukle susitarti, kad elgtusi su jusu vaiku taip, kaip ir jus: kaip raminti, kada nusileisti ir pan. Jokiu budu negali buti nelygybes.

O mama vaikui niekada nebus prastesne/maziau mylima nei aukle. Gali taip pasirodyti, bet vaizdelis galbut apgaulingas, ar ne?
Atsakyti
Suprantu jusu nuogastavimus, nes pas mane panasi situacija, kai gryztu namo po darbo mazoji nenori paleisti aukles, vadina ja mama sad.gif , na bet as suprantu kad tai ne "is blogo gyvenimo" o del to kad vaikas is tiesu aukle myli ir gerbia. Manau kad daug geriau kai vaikas aukle myli, nei kai bijo. Tai rodo kad aukle yra is tiesu gera ir moka pasirupinti jusu vaiku. Taciau manau kad turetu buti apibreztos tos meiles ir globos ribos, kad kas kart vos tik vaikui pravirkus aukle nebegtu prie jo, o ispradziu issiaiskintu ar verksmas "is reikalo" ar tik siaip sau del to kad vaikui liudna. Taip pat ir su visu uzgaidu tenkinimu. Aukle yra suauges zmogus ir turi suprast kad vaikui nepasakysi kad dabar galima, o kai ateis vakaras (suprask "ir manes nebus salia") to jau nebedaryk nes negalima. Taip pat kaip nepasakysi kad sitos stiklines neimk nes ji yra brangesne ir gali ja sudauzyti, nei ana, kuri kainuoja perpus pigiauir sudauzyti ar apipaisyti jos nebaisu. Manau kad tai yra tik tevu ir aukles susitarimas. Abiem pusem naudingas... rolleyes.gif
Atsakyti
Maniškis auklę turėjo nuo metukų. Tai buvo pensijinio amžiaus moteris, kuri turėjo tvirtas auklėjimo nuostatas. Ji vaiko niekada nebardavo, o nukreipdavo dėmesį kitur. Su ja iš anksto buvom sutarę, kad ją vaikas vadins auklyte. Nors ji norėjo, kad vadintų močiute, bet vaikui sunku buvo tokį žodį mokintis.
O jūsų šeimoj matau kitokią problemą. Rašai, kad vaikas auklę turi nuo pirmų dienų. Todėl ji jam kaip savas žmogus, kuris juo rūpinasi. Juk jiems taip reikia dėmesio. Mažiems vaikams nesvarbu, kas jais rūpinasi, jiems svarbiau dėmesys. Jei žmona mažiau laiko praleidžia su vaiku, o auklė daugiau, tai viskas suprantama. Auklę gali pradėti vadinti mama. Ir nemanau, kad auklę labiau myli todėl, kad ji viską leidžia. Reikia su aukle labai rimtai pakalbėti, išsakyti savo nuogastavimus, nepasitenkinimą. Įtariu, kad nuo pat pradžios tai nebuvo padaryta.
Atsakyti
Man buvo siek tiek panasiai, tik ne su aukle, o mociute - mano mama. Problemos cia "giliomis saknimis" dabar neanalizuosiu.

Kol nebuvo maziaus, stengiausi vaika kuo maziau mociutei rodyti, tada gyveno kitame mieste - nebuvo problemos. Dabar, atrodo, baigia tas reikalas praeiti, bet vis tiek ilgam vaiko su mociute nepalieku. Ypac, kai salia yra kita mociute - anyta - su kuria vaikas praleizia daug laiko.

O sprendimas turbut butu tik tokis: KEISTI AUKLE. Kaip sakiau, problemos cia giliai motes sirdyje, todel valios pastangomis jos nugaleti nelabai iseina. Greit mama prades tos aukles nekesti, prasides itampa namuose, visiems bus blogai. Nu, nebent pati iseis.

Aukle pakeitus, po to - gal dar viena, nera siais laikais taip sunku, - vaikas tiesiog po truputi ims suprasti, kad aukles - reikalas laikinas, o tevai visada yra salia.

Dar vienas dalykas - mesti velniop ta darba ir daugiau laiko praleisti su vaiku. As, gimus maziui, pradejau taip daryti - skirti didziajai daug daugiau laiko, zaisti, siusti su ja. Labai macija.
Beje, mano didziajai svarbiausia - tetis, po jo turbut mociute - anyta. Bet del to man pavydo nekyla smile.gif

Miau
Atsakyti
Labai dekui visoms mamoms uz patarimus smile.gif

Manau, pradzioj bandysime su aukle rimtai pakalbeti, gal pavyks ja priversti buti grieztesne. Nors padaryti tai bus sunku, nes kaip cia viena mama rase - tai aukles sirdyje. Ji yra dirbusi vaiku darzely ir visalaik dirbdavo tik su paciais maziausiais - ji juos labiausiai myli. Lygiai taip pat nuosirdziai dabar ji myli ir musu vaika. Tik gal kiek tos meiles jau pradeda rodyti per daug. Ko gero, vaikui tai nera blogai, gal net ir labai gerai, bet vaiko-mamos rysiui tai tikrai kenkia.

Na, o jei pokalbis nepades, greiciausiai teks pasinaudoti Mew patarimu ir keisti aukle. Nors to mums tikrai nesinoretu sad.gif
Atsakyti
Tik nedaryk klaidos ir neatsisakyk sitos aukles. Tiesiog pati daugaiu demesio ir meiles skirk savo vaikui, kiekviena karta pries ji sudrausdama, pagalvok ar tai jau tikrai toks svarbus tam reikalas. Sakau is patirties. Drausminu sunu tik butinaiusiais atvejais ir neskaitau kad cia vaiko lepinimas, tiesiog jam reikia pazinti pasauli, o tevam reikia apsisarvuoti kantrybe. Aukles keitimas situacija gali pakeisti, bet tik ziurek kad nebutu taip kad vos tau grizus is darbo namo vaikas pultu prie taves verkdamas, arba tau iseinant is darbo spiegtu atsistoje prie duru nenoredamas pasilikt su aukle. Patikek forume dau mamu, susidurusiu su itin 'mielom auklem"
Atsakyti
Nemanau, kad verta del to labai nerimauti, greiciau atvirksciai -pasidziauk, kad tavo vaikutis turi gera aukle ir tu gali ramia sirdim eiti i darba ir jame galvoti apie darba, o ne stresuoti del vaikucio, kameras namuose irengineti, tikrinti ir pan.
Mano vaikutis turi tris mamas. Numeris 1 yra mano sesuo, 2 - aukle ir tik 3 esu as.
Visas mus vadina mamomis. Aisku man kartais sirdi suspaudzia kai man gryzus is darbo lipa auklei ant keliu ir saukia mama nenoredamas paleisti, bet manau skaudziau butu jei jis jos nemegtu ir negaleciau be dideliu isteriju i darba iseiti.
Manau viskas atsistos i savo vezias, kai isaugsim is aukliu amziaus. Nors ir dabar tik ilgiau laiko praleidi su vaikuciu (pvz. savaitgalis) ir vel jam labiau reikia mamos.
Svarbiausiai dziaukis, kad yra zmogus kuris myli tavo vaikuti ir sugeba kompensuoti ta demesio trukuma, kurio mes pacios per darbus ir namu ruosa nelabai sugebam tinkamai skirti wink.gif
Atsakyti
Nu, as dar iskisiu biski. Aisku, jei ta pavydo problema nera labai didele, jei ji pasiduoda proto balsui, ir galima iveikti valios pastangomis, tada reikia dziaugtis gera aukle, valgyti vitaminus, ir atsiminti, kad aukliu bus daug, o mama - viena.

Bet gali buti, kad problema protui nepasiuoda. Viska supranti, o negera sirdziai, ir viskas. Man tai ateje is vaikystes, kai mano mama pavydejo manes kitiems ir vis priekaistaudavo, kad jos nemyliu, o kitus zmones myliu labiau. Nu zodziu... Ikalta i pasamone, kad reik vengti zmoniu, kurie vaika gali "atimti". O nors protu suprantu, jog tai ne itin rimta, tai, kaip rasiau, negaliu vaiku "atiduoti" tai paciai mano mamai.

Tada matau 2, arba 2 1/2 iseities.
1. Keisti aukles tol, kol atsiras super ismintinga, kuri sugebes isspresti ta problema. Nors vaiko gerove laikinai nukentetu, believe me, tai geriau, negu tureti prie sono nuolat pavydincia mama.
2. Spjauti i darbus, daug buti su vaiku ir tuo pat metu mokytis "vaika paleisti". Apmastyti priezastis, suvokti, kad vaikas nera mamos nuosavybe, kad jis yra zmogus, kuris pasirenka, ka myleti, tuo tarpu mama rupinasi ir myli vaika ne uz kazka, o tiesiog siaip. Ir visada myles. Gal tai issispres per kelis menesius. Labai svarbu vaika "paleisti", labai... Mano diziausia svajone buvo gyventi savarankiskai... Pradejau gyventi tik tada, kai niekas nekontroliavo kiekvieno zingsnio - t.y. isvykau stuijuoti, - nors materialiai buvo labai sunku, bet jauciausi ATSKIRU ZMOGUMI. Pagaliau pradejau normaliai bendrauti su vaikinais smile.gif Nu, atskira tema.
3. Palikti aukle, bet ziureti, kaip ji uzima vaika, mokytis zaidimu, uzsiimti su vaiku nor po pora valandu. Kad vaikui butu smagu. Tada jis prades vertinti ir mama.
4. Pagimdyti dar viena vaika.

Miau
Atsakyti
Va 4. punktas man patiko thumbup.gif O siaip pacioai susitvarkyt su tokiom psichologinem bedom jau sunku, cia jau butu reikalingas specialistas. Bet as manau Kad Pinko pavydas yra dar pakankaimai sveiko proto ribose.
Pinkai, patariu, nueik i tema "Juodasis aukliu sarasas" ten pasiskaitinek, ir tada suprasi kad jau geriau vaikas myli aukle, nei jo purtosi. Beje, kaip jau kazkas rase- aukle tai laikinas zmogus, ateis laikas i ji iseis su visam, o mama vis gyvenima bus salia.
Mew tu rasei kad:
"Man tai ateje is vaikystes, kai mano mama pavydejo manes kitiems ir vis priekaistaudavo, kad jos nemyliu, o kitus zmones myliu labiau. Nu zodziu... Ikalta i pasamone, kad reik vengti zmoniu, kurie vaika gali "atimti". "
Nepyk bet cia jau tikrai nesveikas motinos poziuris, jei ji dar ir paciam vaikui priekaistauja, taip ir po to vaiko psichika suzalot galima.
Atsakyti
Prie tų keturių punktų pridėčiau dar punktą nr.: 5. Pradėkite galvoti apie vaiko vedimą į lopšelį-darželį. Jei nenorite vesti į "valdišką" , veskite į privatų ( jei galite samdyti auklę , tai galėsite mokėti už privatų darželį ).
Atsakyti
visiškai pritariu nuomonei, kad auklės keisti jokiu būdu nereikia. keistis reikia mums pacioms, mamoms. cia sakau is savo patirties. mano mazoji su aukle buvo nuo 1m. iki 4m. ir aukle ja labai mylejo, ir ji aukle dievino. bet as puikiai zinau, kad ji ir mane myli. dabar ji jau didele ir gali pasakyti, kad aukle gera todel, kad leidzia daug daugiau negu mama. As netgi dziaugiuosi, kad aukle jai leizdavo daug. taip ji daug ko ismoko, ko su manimi nebutu ismokusi, nes darbas ir namu ruosa atima ta brangu bendravimo laika su vaiku.
Atsakyti