Įkraunama...
Įkraunama...

geriantis vaikinas



neatspesi Šiandien, 22:28
Paskelbta: #345


Atkaklus dalyvis


Grupė: Nariai
Žinutės: 28
Prisijungė: 2012 04 18


Apdovanojimų: 0

tai va...su vaikinu jau 4 metus kartu gyvename, pradzioj pas jo tevus, dabar bute...as dabar studijuoju, jis dirba, kartu nuomuojames buta...jis uzdirba apie 2000, as gaunu soc stipendija vos 400 Lt, tik deja, dalis jo pinigu gerimams iseina arba girtas pameta, baudu prisidaro ir t.t., Bet pries tai, kai dirbau dar, tai butent as mokejau uz buta, maista, rubus...nes jis buvo ligonineje (avarija per gerimus), tada mokesi is naujo vaiksciot...kol atsigavo, susirado darba...
Esme kad kai pradejom draugaut buvo angelas, nu tikrai, man geriausias draugas buvo, kartu beveik visa laika praleisdavom, jam nereikejo draugu,man irgi, rupinosi manimi, padejo, kai sunku buvo...bet kaimas yra kaimas, draugai eme siulyti gerti, pas ji valios neipatingai, laisvalaikiu nera kur nueit kaime...visko buvo kol gyvenom pas jo tevus...zinojo kad neturiu kur eit, kad nedingsiu, tai norejo kad ir as buciau salia (nes nedingsiu) ir su draugais pasitrankyt...neistverus issitempiau ji i miesta (kaip minejau buta nuomuojames), kartais isgerdavo, visko budavo, as ir pati umi, uzsidegu greit, ultimatumai, asaros...juolab man stresas del mokslu, sveikata suslubavo, buitis, o jam ir norejosi atsipalaiduot...tik kad imunitetas jo nekoks, valios mazai, jei kiek isgeria - "kablys", o ir nuo 2 buteliu alaus kaip girtas buna...manyciau kazkas su sveikata negerai jam, kad taip greit prisigeria...
esme kad as nemoku nutylet kai geria, nes pergyvenu del jo sveikatos, del ateities...kankina prisiminimai, kokie laimingi anksciau buvom...o jis ir sudetingo charakterio, jei mato kad isterikuoju, tai tada dar daugiau nesamoniu daro, net girtas su masina pradejo vazinet...ir pavydus nesveikai, vaidenas jam vis velniai zino kokie kiti bachurai....zodziu, myliu ji be proto (nors tai ir kvaila, pati zinau, bet vistiek myliu).
Jam 28, man 21...net nezinau...palikt ji...bet juk visada lengviausia viska mest ir iseit...o gal imanoma kovot, padet jam...nes netikiu, kad susiradus kita zmogu buciau laiminga...vien del to, jog anksciau as pazinau MAN IDEALU zmogu...ir nors dabar jis pasikeite, bet prisiminimu neisstumsi, vis lyginsi su juo...
kalbames, bet nepripazista, mano kad gali mesti bet kada...tik kad nori atsipalaiduot...dabar meta rukyti...tai piktas isvis, net su blaivu sunku susikalbet gerimo tema, iskart nervinasi...o susinervines vel uzsimano gert...pasaka be galo...
o jei nieko nesakau, elgiasi lg nieko nebutu buve...issiblaivo, padeda man, tvarkosi ir t.t....geras, bet tik zodis apie gerimus, ka prisidirbo, tai pro duris ir vel pinigai simtais draugams svaistomi...bet juk netylesiu...juolab kad problemu prisidaro, o kenciam abu po to...
ka jus manot, ar imanoma kazkaip susikalbet, kazkaip perprast jo psichika?
Atsakyti
http://www.supermama...?...RIA*&st=336
Atsakyti