Rimai, žinau, kad be visų minėtų užsiėmimų Jūs dar įgarsinate visiems gerai žinomo filmuko Ledynmetis herojų mamutą. Kaip sugalvojote tapti įgarsintoju?
Kartą keli vyrai iš firmos Garso architektūra pasiteiravo, ar nenorėčiau įgarsinti mamuto, nes kalbu panašiai kaip mamutas, t.y. per nosį. Aš sutikau. Įrašėme mano balso pavyzdį, tą pavyzdį išsiuntėme į Ameriką, o ten specialistai įvertino ir pasakė, kad tinku įgarsinti mamutą. Tada dar pasakė: Gyvenk dar keturiasdešimt metų, nes reikės tą mamutą vis naujose serijose įgarsinti. (juokiasi)
O kaip vyksta įgarsintojo darbas?
Labai paprastai. Paimi filmuko fragmentą. Paklausai, kaip jis skamba angliškai. Tada pažiūri, kaip išversta lietuviškai. O tada ieškai to aukso vidurio. Stovi prieš televizorių, laikydamas rankoje mikrofoną ir bandai įgarsinti savo personažą.
Ar toks darbas smagus?
Taip. Gali tą patį ir vaikai padaryti namie. Siūlau namie vaikams pažaisti įgarsintojus. Išsirinkite su draugu namie filmuką, įsiminkite herojų tekstus, tada nuimkite garsą ir dviese kalbėkitės kaip tie herojai, žiūrėdami į televizoriaus ekraną. Labai juokinga pramoga.
Jūs daug dirbate kaip didžėjus. Kokia tai profesija?
Manau, kad vaikai gerai žino, kad būna tokia profesija, nes mato didžėjus videoklipuose ar filmuose. Didžėjus tai žmogus, kuris sujungia vieną dainą su kita daina ir padaro taip, kad tos dainos tampa programa. Didžėjus apgalvoja kelias kompozicijas į priekį, stengiasi dainas sujungti taip, kad žmonės nepastebėtų, kaip viena daina baigiasi, o kita prasideda. O kartais būna ir taip, kad vienu metu groja net du ar trys kūriniai.
Nuo didžėjaus priklauso šokančių žmonių ir viso vakarėlio nuotaika. Šiais laikais galima groti plokštelėmis arba iš kompiuterio, iš USB rakto, iš kompaktų. Aš groju iš kompaktinių diskų, nes labai jų daug turiu. Beje, beveik visur galima rasti kompaktinių diskų grotuvų. Modernesnių priemonių ne visur būna.
Kada susidomėjote muzika?
Aš muzika domiuosi nuo aštuonerių metų. Nuo šešiolikos metų pradėjau kaupti fonoteką. Tada tai dar buvo kasetėse. Vaikai turbūt jau nežino, kad yra toks daiktas. (įdėti kasetės nuotrauką)
Daug metų televizijoje vaidinote blogietį Budulį. Ar nesunku vadinti blogiečio?
Aš kažkada pagalvojau, kad per gyvenimą niekada nevaidinau geriečio. Mano personažai yra blogi arba kvaili. Bet tai padeda man gyvenime tokiu nebūti. Aš ekrane išsikraunu, tad nebelieka tų savybių gyvenime. Gyvenime nesu blogietis. Peliukas, kurį vaidinate televizijoje, labai mėgsta juokauti. O jūs mėgstate gyvenime juokauti? Be abejo, man labai patinka humoras. Svarbu, kai gali pasijuokt ne tik iš aplinkos, bet ir pats iš savęs. Tai yra labai sveika. Jeigu nejuokaujame, tada yra sunku gyventi.
Dažnai sekmadieniais Jus galima pamatyti bažnyčioje. Ką Jums reiškia tikėjimas?
Vaikams reikia iš karto pasakyti, kad tikėjimas yra svarbiausias dalykas gyvenime. Tikėjimą reikia išlaikyti nesigėdijant draugų, nes tai gyvenimo pagrindas. Tikėdamas Dievu tampi kitoks nei kiti. Esi jautrus, užjaučiantis, atsiliepiantis, darantis gerą. Mano vienas draugas Vytukas, kuris neseniai numirė, visada gyvenime sakydavo, kad jei tik gali daryti gerus darbus, tai juos ir daryk.
Jei nebijai parodyti aplinkiniams, jog esi tikintis, pasaulis aplink tave gerėja. Jei visi draugai keikiasi, o tu vienas nesikeiki, tie draugai prie tavęs pradeda nesikeikti. Nereikia kartais bijoti eiti prieš srovę.
Kiekvieną sekmadienį aš su savo žmona ir vaikais einame į mišias. Jei tėvai eina į bažnyčią, tai ir vaikai eis. Jei tėvai meldžiasi prie stalo, ir vaikai melsis. Tėvai yra pavyzdys. Niekas kitas neišmokys, nebent kiti vaikai. Nes kiti vaikai taip pat gali būti pavyzdys. Jeigu jie eina į bažnyčią, tai ir jų draugai ateis. Bet jei niekas neina, labai sunku suprasti, kodėl man tai reikalinga.
Ką pasakytumėte vaikams, kurie nesupranta, kodėl reikia kiekvieną sekmadienį eiti į Bažnyčią?
Jeigu Dievas sutvėrė tave, tai tu esi Dievo sukurtas kūrinys. Niekas juk pats savęs nesusikūrė. Iš lego konstruktoriaus savęs nepasidarėte. Tai jeigu Dievas šešias dienas kūrė pasaulį, o septintą ilsėjosi, Jis paliko tą dieną ir žmogui ilsėtis, skirti ją Viešpačiui. Tai kodėl nenueiti sekmadienį pas savo Kūrėją ir atiduoti viską, kas guli tau ant širdelės?
Pavyzdžiui, jeigu nesiseka mokykloje, draugai su tavimi nenori draugauti, dar kažkas blogo nutinka, gali visa tą pasakyti Dievui. Gali paklausti: Dieve, kodėl jie nenori su manimi draugauti? Gal Dievas taip saugo tave nuo tų draugų, kurie nėra tikri draugai. Kartais Bažnyčioje į galvą ateina tokių minčių, kad net popiežius su visais vyskupais tau nepasakytų.
Visą kovo mėnesį ir balandžio mėnesio pradžioje iki Šv. Velykų išgyvename Gavėnią. Gal galite papasakoti, kas tai?
Gavėnia yra keturiasdešimties dienų laikas, skirtas žmogui pamąstyti apie savo gyvenimą. Tai labai naudingas laikas permąstyti, ką aš darau ne taip. Dar tai gali būti puikus laikas nuo kažko atsiriboti. Seniau žmonės per Gavėnią nevalgydavo mėsos, nes mėsa būdavo labai brangi. Nevalgydavo tos mėsos ir sutaupydavo pinigų, kuriuos dovanodavo kitam vargstančiam ir stokojančiam žmogui. Šiais laikais mėsa nėra labai brangi, tad galima susilaikyti nuo kito dalyko, kurio yra per daug. Pagalvok, gal per ilgai naršai telefone, per ilgai sėdi prie kompiuterio, kai tuo metu gali išeiti su draugais paspardyti sviedinio.
Arba, pavyzdžiui, jeigu išmokai baisių keiksmažodžių, gali pasistengti per Gavėnią jų atsisakyti ir neteršti aplinkos savo burna. Arba, pavyzdžiui, pasiryžti kažkam. Pasiryžti būti geresniu, dėmesingesniu. Galima daug gražių iniciatyvų sugalvoti. Galima kasdien perskaityti skaitinį iš Šv. Rašto. Vyresni vaikai taip daro.
Na o kas yra pačios Šv. Velykos?
Velykos yra centrinis įvykis krikščionims. Tai Kristaus mirtis ant kryžiaus ir Jo priskėlimas. Prisikėlimu remiasi visas mūsų tikėjimas. Be to nebūtų mūsų krikščionybės. Tad mūsų šeima nuo pat didžiojo Ketvirtadienio iki pat Šv. Velykų dalyvaujame Šv. Mišiose ir pamaldose. ŠV. Velykos didžiulė šventė.
Kalbino Gintarė Minkevičienė
www.bitute.lt