Rezus faktorius – baltymo struktūra, esanti žmogaus kraujo eritrocitų paviršiuje. Teigiamą rezus faktorių (Rh+) turi dauguma Žemės gyventojų. Tačiau yra žmonių, kurių eritrocitai neturi šio baltymo.  Jei į Rh- kraują patenka svetimų Rh+ eritrocitų, atsakomoji reakcija į jų baltymą – antikūnių gamyba. Taip gali atsitikti tuomet, kai moters Rh- , o jos vyro kraujas  Rh+ . Rezus konfliktas – gana dažnai pasitaikanti situacija, tačiau ji visiškai kontroliuojama.

Jei į Rh- motinos kraujo apytaką per placentą patenka vaisiaus Rh+ kraujo, moters organizme pradeda gamintis antikūniai, kurie prasiskverbę atgal į vaisių, pradeda ardyti jo raudonuosius kraujo kūnelius.

Jei dėl Rezus nesuderinamumo nėštumas baigėsi savaiminiu persileidimu - 3-4 proc. atvejų prasideda sensibilizacijos (padidėjusio jautrumo vienam ar kitam antigenui) procesas; po dirbtinio nėštumo nutraukimo – 5-6 proc. atvejų; negimdinio nėštumo atveju – 1 proc; o po natūralaus nebe pirmo gimdymo - rezus konfliktas pasitaiko 10 – 15 proc. atvejų. Jei tai pirmasis moters nėštumas, rezus konfliktas pasitaiko labai retai ir būna silpnas, todėl nėštumo komplikacijų rizika minimali.

Bet kuriuo imunologinio konflikto atveju reikalinga jo komplikacijų – hemolizinės ligos – profilaktika. Kažkada hemolizinė liga dėl rezus faktoriaus neatitikimo buvo dažniausia naujagimių sergamumo ir mirtingumo priežastis.

Visų nėščiųjų kraujas yra ne vieną kartą tiriamas ir žiūrima, ar neatsirado antikūnių. Iškart po gimdymo, nustatomas ir mažylio rezus faktorius. Jei jis teigiamas, ne vėliau kaip per 72 valandas po gimdymo motinai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas (pirmą kartą anti-D imunoglobulinas suleidžiamas 29-oje nėštumo savaitėje). Imunoglobulinas suriša motinos kraujyje esančius antikūnius ir tai apsaugo nuo rezus konflikto kito nėštumo metu.


Dar daugiau apie rezus faktorių skaitykite specialistų patarimus  Forume „Konsultacijų centre“