Visiems tėvams norėtųsi, kad vaikai būtų sveiki ir kuo labiau apsaugoti nuo įvairiausių susirgimų. Nuo pavjingiausių ligų skiepijamės tam, kad organizmas sugebėtų pasipriešinti ligų sukėlėjams. Šiame straipsnyje nekalbėsime apie skiepų naudą ar žalą, nes  tėvai patys pasveria visą informaciją “už” ir “prieš”, bei nusprendžia skiepyti savo vaiką, ar ne. Kalbėsime apie tai, kaip pasiruošti skiepams, kad vaiko organizmui ši procedūra būtų kuo mažiau skausminga.

Optimaliausias metas pasiskiepyti yra tuomet, kai vaikas yra visiškai sveikas ir ramus: nedygsta dantukai, nekyla alergija, neperšalęs, nepratinamas prie naujo maisto ar naujos auklės. Deja, tokie periodai mažylio gyvenime nėra dažni. Kartais tenka skiepytis, net ir sloguojant, tačiau svarbu, kad vaikas neturėtų temperatūros.

Prieš skiepus

Bet kokiu atveju, prieš skiepus būtina nueiti pas pediatrą, kad šis apžiūrėtų jūsų mažylį. Dažniausiai gydytojas paprašo prieš skiepus atlikti bendrą kraujo bei šlapimo tyrimus. Jei tyrimų rezultatai nerodo uždegiminių organizmo procesų, skiepytis leidžiama. Kartais gydytojas rekomenduoja keletą dienų iki skiepo duoti vaikui antihistamininių preparatų. Juos vartoti reikia dar ir 2-3 dienas po skiepo. Taip sumažinamos galimos alerginės reakcijos. Preparatą paskirti gali tik jūsų vaiko gydytojas.

Skiepų diena

Skiepijimosi dieną nereikėtų duoti vaikui sunkiai virškinamo maisto: mėsos, saldumynų ar kt. riebių patiekalų. Geriau pasiūlyti gerti daugiau skysčių: mineralinio vandens, džiovintų vaisių kompoto, arbatos.

Būtinai papasakokite vaikui, kad dabar vedate jį skiepyti. Neapgaudinėkite ir nežadėkite, jog neskaudės. Geriau sakykite, kad adatėlė įgels, lyg uodas. Paimkite vaiką ant rankų, būkite greta, paglostykite jį, kalbėkite su mažyliu, nukreipdami jo dėmesį nuo adatos.

Gydytojas turi ionformuoti tėvus apie tai, kiek laiko po skiepo reikia atidžiai stebėti mažylio organizmo reakcijas (nuo 5 val. iki keleto dienų, priklausomai nuo vakcinos).

Po skiepų

Po skiepų neskubėkite išeiti į lauką, palūkuriuokite 10-20 min prie gydytojo kabineto. Jei kiltų ūmi ir sudėtinga alerginė reakcija (dilgėlinė, veido ir burnos tinimai, traukuliai), čia pat būtų suteikta kvalifikuota pagalba. Jei nepasireiškia ūmių reakcijų į skiepą, galima keliauti į namus.
Namuose atidžiau stebėkite vaiko savijautą ir pasižymėkite bet kokį nukrypimą nuo įprasto mažylio elgesio.
Po skiepo, taip pat kaip ir prieš jį, nereikėtų pradėti primaitinti vaiko nauju maistu. Venkite masinio susibūrimo vietų. Imunitetas šiuo metu gamina antikūnius skiepo antigenams, todėl nereikia apkrauti vaiko organizmo papildomu krūviu.

Skiepai kartais sukelia apašalinį poveikį (paraudimą, patinimą, skausmą, gali pakilti temperatūra), todėl tėvai labai nerimauja. Dažniausiai šie reiškiniai praeina be jokio gydymo, kartais tenka vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Galima pridėti vėsų kompresą.

Kada reikia skubiai kreiptis į gydytoją? Jei pakyla aukštesnė kaip 40 laipsnių temperatūra; vaikas dūsta; atsiranda traukuliai; ilgiau nei 3 val. stipriai verkia; tinsta veidas; atsiranda kitų rimtų sveikatos sutrikimų.
Tačiau tik nedaugelis žmonių patiria rimtesnį skiepų šalutinį poveikį.


Šaltinis: mignews.com