Lietuvoje jau dešimtyje miestų yra paskelbta gripo epidemija. Gali būti, kad dar šios savaitės pabaigoje sostinėje taip pat bus paskelbta gripo epidemija. Šį pirmadienį gauti duomenys liūdnai nuteikia, nes per vieną dieną užregistruota tiek sergančiųjų, kiek per visą praeitą savaitę. Vilniuje gripo epidemija nebuvo skelbta keturis metus.
Visuomenės sveikatos centro specialistės pateikė tokius skaičius: kasmet gripu mūsų šalyje suserga 40-190 tūkstančių gyventojų. Pasaulyje kasmet gripu serga pusė milijono žmonių. Epidemija skelbiama, kai iš dešimties tūkstančių žmonių 100 serga gripu.
Gripo epidemijai peraugus į pandemiją, gali būti ir žmonių aukų. Pasaulyje gripo pandemijos buvo tris kartus. 1918 - 1919 m. pasaulį pirmą kartą sukrėtė Ispaniškasis gripas, tuomet nusinešęs apie 30 milijonų gyvybių. Po beveik keturiasdešimties metų Azijos gripas tapo vieno milijono gyventojų mirties priežastimi. 1968 - 1969 m. Hongongo gripas spėjama, kad nusinešė beveik 4 milijonus gyvybių.
"Vienas iš veiksmingiausių kovos su gripu būdų - skiepai. Deja, tą turėjome padaryti dar rudenį," - sakė Giedrė Aleksienė.
Antibiotikai neišgelbės nuo gripo
Konferencijos dalyviai paminėjo itin klaidingą, tačiau populiarų žmonių įsitikinimą, kad antibiotikai gali padėti sergant gripu. Silvija Kiverytė teigė, kad antibiotikai dažniausiai skiriami gripo komplikacijoms gydyti, tačiau jokiu būdu ne pačiam gripui.
"Šiuo metu nėra antibiotikų vartojimo kultūros. Stipriau kosint ar karščiuojant griebiamasi antibiotikų, jie pavartojami tik kelias dienas, nors reikėtų suvartoti rekomenduojamą kursą. Tokia ydinga antibiotikų vartojimo praktika verčia medikus kalbėti apie rezistentiškumą. Tai reiškia, kad ilgainiui tokio žmogaus organizmas įgyja atsparumą antibiotikams. Kai tikrai reikės antibiotikų, ankstesnio jų vartojimo išvargintas žmogaus organizmas gali nesugebėti pasipriešinti ligai," - perspėjo gydytoja imunologė.
Antibiotikų vartojimas taip pat sukelia dar vieną nemalonią pasekmę - viduriavimą.
Į pagalbą imunitetui
Med. dr. Goda Denapienė sakė, kad ketvirtadaliui vartojančių antibiotikų pasireiškia viduriavimas ir pilvo pūtimas. Jis gali pasireikšti tuoj pat ar po kelių mėnesių. Sudėtinga mūsų žarnyno mikroflora yra, vaizdžiai tariant, išplaunama lauk. Dėl to mes viduriuojame, tačiau norėčiau akcentuoti blogesnę pasekmę, kurios nematome, kol nesusergame. Esant žarnyno bakterijų disbalansui, silpnėja mūsų imunitetas," - aiškino gydytoja gastroenterologė.
Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad papildomas probiotikų, vadinamųjų gerųjų bakterijų vartojimas gali sumažinti ar visai panaikinti nemalonias antibiotikų vartojimo pasekmes.
Paklausus gydytojos, ar probiotikai gali padėti mums stiprinti imunitetą, ji atsakė, kad gerąsias žarnyno bakterijas ji vadina mūsų imuninės sistemos treneriais. Nuo gripo jie mūsų neišgelbės, tačiau vartojant probiotikus papildomai galima tikėtis lengvesnės gripo eigos," - sakė Denapienė.
Šaltinis: spaudos konferencijos "Kaip apsisaugoti nuo gripo?" medžiaga
Konferencijoje dalyvavo: Giedrė Aleksienė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus gydytoja, Viktorija Montvilienė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytoja, med. dr. Goda Denapienė, gydytoja gastroenterologė, Silvija Kiverytė, klinikinė imunologė bei Vidmantas Paplauskas, farmacinės kompanijos "Valentis" marketingo projektų vadovas. Konferenciją vedė Sveikatos ir medicinos informacijos agentūros direktorius Vytenis Labanauskas.