Vaikas pradėjo lankyti darželį, bet staiga paaiškėjo, kad nesugeba susidraugauti su bendraamžiais: atiminėja žaislus, nuolat pešasi; arba yra pernelyg drovus ir žaidžia vienas, kategoriškai atsisako dalyvauti bendroje grupės veikloje. Akivaizdu, kad yra bendravimo problemų. Tačiau kodėl, juk iki darželio to nebūdavo? Kaip po to susidraugauti su kitais?

Santykiai su bendraamžiais daro įtaką tolesniam vaiko asmenybės bei socialiniam vystymuisi. Jei susiklosto puikūs santykiai, mažylis tobulėja, bendrauja su kitais vaikais ir galbūt ateityje nepatirs jokių komunikacijos problemų.

Simpatijos bei antipatijos

Vieni vaikai grupėje užima vienokią, kiti – kitokią padėtį: vienus mažylius mėgsta daugelis, kitus mėgsta mažiau. Paprastai tuos, kuriuos mėgsta daugelis, vadiname lyderiais, tačiau šis terminas darželio grupei nelabai tinka, nes lyderio fenomenas susijęs su užduoties įveikimu, kolektyvine veikla. Todėl kalbame apie darželinukų populiarumą. Populiarumas nesusijęs su bendros užduoties sprendimu ar vadovavimu procesui, tačiau visada reiškia kitų asmenų simpatijas vienam.

Galima paklausti mažylio, su kuo jis norėtų draugauti, ką pasikviestų į savo gimtadienį, su kuo norėtų sėdėti prie vieno stalo, o su kuo  - ne. Tokie klausimai darželinukui paprastai nėra sudėtingi ir jis lengvai išvardina ir vienų, ir kitų bendraamžių vardus.

Populiarumo ir nepopuliarumo priežastys

Kodėl vieni vaikai visų mėgiami, o kiti lieka nuošaly? Psichologai atliko tyrimą ir palygino populiariųjų bei nepopuliarių vaikų intelektą, bendravimą, iniciatyvumą žaidimuose ir t.t.

Gauti rezultatai nustebino specialistus: vaikų mąstymas bei intelekto išsivystymas praktiškai niekuo nesiskyrė. Tad pažintiniai gebėjimai ir mokėjimas spręsti socialinius konfliktus nedaro įtakos vaiko populiarumui.

Populiariųjų vaikų bendravimo gebėjimai bei iniciatyvumas taip pat nepasirodė labai ypatingi, lyginant su kitais bendraamžiais. Ir tas vidutiniškas rodiklis pats savaime nedaro jokios įtakos populiarumui. O nepopuliarieji šiuo atžvilgiu išsiskiria į du pogrupius: uždari, visiškai  pasyvūs mažyliai bei itin bendraujantys, siekiantys vadovauti vaikai. Abu šie kraštutinumai atstumia kitus vaikus.

Labiausiai skiriasi  populiarių ir nepopuliarių vaikų emocinis bendravimas su bendraamžiais. Pirmiausiai, visų mėgiami mažyliai neabejingi kitų veiklai, jie aktyviai domisi kitų užsiėmimais: pritaria, pagiria, palaiko draugus. Jie ne tik džiaugiasi sėkme, bet ir sugeba užjausti nepasisekus. Be to, jie moka išklausyti kitus, atsakyti į klausimus. Net ir nuskriausti, populiarūs vaikai yra linkę  išspręsti konfliktą taikiai, nekaltindami ir nebausdami.

Nepopuliarieji mėgsta teisti ir rodyti kaip reikėtų daryti: „Tau nieko neišėjo“, „Tu tik taip moki piešti?“ „Žiūrėk, kaip reikia“. Į kitų sėkmę reaguoja neadekvačiai – nusimena, ir džiaugiasi, jei kažkam nepavyko. Konfliktinėse situacijose elgiasi agresyviai, grasina. 

Patraukliausios populiarių vaikų savybės

Psichologai pastebėjo, kad  esminės savybės, skiriančios populiarius vaikus nuo nepopuliariųjų yra ne intelektas, ne kūrybiniai gabumai, ne organizatoriaus sugebėjimai, o gerumas, jautrumas, nuoširdumas, parama. Vaikas į bendraamžį žvelgia ne kaip į konkurentą, o kaip į unikalią asmenybę. Tai visai nereiškia, kad populiarūs vaikai niekada nesipyksta, neįsižeidžia ar nesivaržo su kitais. Tačiau įsitvirtinimas, pripažinimas jiems nėra vienintelis tikslas.

Atstumtųjų santykiai su kitais vaikais

Nepopuliarieji vaikai visą laiką mėgina įrodyti savo pranašumą, arba atsiriboti nuo kitų. Bandymas apsisaugoti pasireiškia pačiomis įvairiausiomis formomis: nuo ryškios agresijos, priešiškumo – iki visiško užsisklendimo savyje. Dėl tokio elgesio kyla bendravimo problemų. Vieni vaikai demonstruoja fizinės jėgos pranašumą, giriasi savo daiktais. Jie dažnai susipeša, atiminėja kitų daiktus, mėgina vadovauti.  Kiti vaikai atvirkščiai – nedalyvauja bendruose žaidimuose, bijo saviraiškos, vengia bendraamžių.

Tokį mažylį būtina palaikyti, parodyti, jog bendraamžiai nėra konkurentai ar priešininkai, o tiesiog artimi draugai.

Kaip padėti užsitarnauti kitų simpatijas?

Baimė būti neįvertintam, atstumtam, sukelia norą bet kokia kaina ir būdais įsitvirtinti. Šią baimę gali įveikti ypatingas bendraamžių dėmesys ir geranoriškumas. Todėl organizuojami specialūs žaidimai, kuriuose vaikai sako vienas kitam ką nors gražaus, švelnaus, malonaus. Pagrindinis žaidimo tikslas – parodyti „nepopuliariajam“, kad visi su juo elgiasi gerai ir maloniai. Tačiau ne visi agresyvūs ar uždari vaikai yra pasiruošę pasakyti kitiems kažką gražaus ar padovanoti dovanėlę. Nereikia jų versti, barti. Tegu tyli ir stebi žaidimą. Patirtis rodo, kad girdėdami pagyrimus ir gavę dovanėlių, jie nustoja maištauti ir ignoruoti kitus, pasijunta pamaloninti. Toks dėmesys ir pripažinimas anksčiau ar vėliau sulaukia atsako.

Kitas etapas – reikia išmokyti teisingai reaguoti į bendraamžių elgesį, judesius, kalbas.   Jei vaikas užsisklendęs savyje, atkreipia dėmesį į kitus vaikus tik tada, kai jam trukdo, grasina arba turi rankose įdomių žaislų. Suaugusiojo užduotis – atkreipti vaiko dėmesį į kitus, mokyti įsiklausyti, įsižiūrėti. Geriausias būdas -  žaidimai: „Sugedęs telefonas“ ir t.t.

Toliau nepopuliariajam vaikui reikia suteikti galimybę pačiam išreikšti palaikymą, padėti kitiems sudėtingoje žaidimo situacijoje. Net jei šią pagalbą stimuliuoja žaidimo taisyklės, mažylis pajus pasitenkinimą atlikęs gerą darbą. Rūpestis vienas kitu, bendradarbiavimas suvienija vaikus.

Bendra veikla

Paskutinis etapas – bendra vaikų veikla. Jiems reikės suderinti veiksmus ir tartis tarpusavy. Tiek agresyvieji, tiek uždari vaikai tam nėra pasirengę, bet žemiau aprašyti žaidimai jiems padės pasiruošti bendradarbiavimui.

„Mozaika“

Pora vaikų gauna mozaiką, kurios detalės padalintos abiems po lygiai. Jiems teks sugalvoti, ką pavaizduoti ir pasiskirstyti darbus. Sudėliojus paveikslėlį, likusieji vaikai spėlios, kas pavaizduota mozaikoje.

„Pirštinės“

Iškirpkite iš popieriaus 2 kumštines pirštines, išmargintas nenuspalvintu ornamentu. Užduotis 2 vaikams – vienodai ir kuo greičiau nuspalvinti pirštinių porą. Vaikams duodami tik 3 skirtingų spalvų pieštukai.

„Piešiame namelį“

Du vaikai ant vieno popieriaus lapo turi nupiešti bendrą namą ir papasakoti, kas jame gyvena.

Tai tik keletas žaidimų, stimuliuojančių bendradarbiavimą. Jie jokiu būdu neturi skatinti konkuruoti. Tegu kiekvienas atlieka užduotis savaip.


Šaltinis: „Mama ir mažylis“, 2004