Sveikos,
esu naujai "iškepta" mamytė ir jaučiuosi pasimetusi po pastarųjų vizitų su naujagime pas šeimos gydytoją... Nebesuprantu - ar man "paranoja", ar aš keliu kažkokius nerealius reikalavimus medikui? Nesu su tuo susidūrusi, tad prašau nuomonės tų, kurios pastaruoju metu susidūrusios ir žino, kaip gydytojas turi apžiūrėti/stebėti naujagimį... Ar dabar, kai pediatrų praktiškai nebėra, šeimos gydytojai turėtų atlikti pediatrų funkcijas? Ar kūdikio priežiūrai teskiriama tiek pat laiko, kiek suaugusio - tiktai paklausinėti tėvų, ar viskas mažyliui gerai, jo netgi neapžiūrint?...
Situacija tokia:
Pirmą kartą po ligoninės su naujagime (mažylei buvo 3 savaitės) nuvykome pas šeimos gydytoją (kadangi gyvename rajone ir nelabai norėjom "kaimo gydytojo", užsirašėme ne pagal gyv.vietą - mieste - tad į namus niekas neatvyko, -bet problemos nematėme). Na... gydytojos ir naujagimės pirmąjį susitikimą pavadinkime "susipažinimu": gydytoja mažytės visiškai neapžiūrėjo, sesutė tik pasvėrė (nenurengtą, su rūbais ) mūsų šiek tiek paklausinėjo kaip valgo, kaip jaučiasi ir viskas. Pasakė, kad viskas gerai, ir liepė atvykti suėjus mėnesiui. Pamąsčiau - na, gal taip turi būti, juk "rimtas" vizitas pas šeimos daktarą turi būti kai vaikučiui sukaks mėnuo. Be to, prašiau jos telefono numerio, kad susisiekti, jeigu kiltų kokių bėdų - liepė skambinti bendruoju telefonu jos darbo metu... (beje, klinika privati, tik su ligonių kasomis sudariusi sutartį).
Taigi... Suėjo mėnuo, nuvykome antrąkart. Nusiteikę rimtai kūdikio apžiūrai ir antram skiepui. Ir ką gauname? Skiepą gauname. Rimtos apžiūros - mano nuomone, ne... Gydytoja mažylės vėlgi net nenurengė (ar ji neturėtų tikrinti, ar viskas mergytei gerai, ar nėra iššutimų, pabėrimų - gal naujai iškepti tėveliai kažko nesužiūri???). Nepatikrino nei širdutės, nei klubų (kaip suprantu, jeigu yra kokios problemos, jas reikėtų pastebėti kuo ankstesniame kūdikio amžiuje), nepatikrino momenėlio, bambutės - nieko Pasvėrė (su rūbais), pamatavo ūgį (taip pat su rūbais - ištraukę vieną kojytę iš šliaužtinių...), pamatavo galvytę. Pasakė - viskas normoj. Paklausiau dėl bėrimo ant žandukų - pasakė, kad nuo pieno baltymo (mažutė maitinama mišinuku), ir kad iki 6 mėn taip bus... nesiūlė keisti mišinuko Bet ar čia normalu, kad beria, gal galima kažką bandyti keisti, kad iš viso nebertų?
Pradėjau klausinėti apie kūdikio migdymą, ėjimą į lauką ir kitus dalykus - mačiau, kad suirzus, kad trukdau jos laiką... Žodžiu. Dar pasakiau gydytojai, kad gomuriukas vaiko kažkodėl pabalęs šiek tiek, ji atsakė - nuo pieno. Vėlgi nepažiūrėjo, neįvertino, - o gal ten išvešėjus pienligė (aš pati žinau, kad taip nėra, bet gydytoja to juk nežino!).... Taip pat kaip nepažiūręjo ir kaip gyja pirmasis skiepas - tik paklausinėjo mūsų, ar nepūliuoja... Bet ar gydytojas apžiūrėdamas kūdikį remiasi tik tuo, ką sako tėvai? Visiškai patys mažylio netikrina? O gal tėvai kažko patys nemato?..
Gal galėtumėt kuri pakomentuoti.... Ar čia viskas kitoms mamytėms atrodo normalu?... Galbūt su visais šeimos daktarais taip, galbūt aš kažką ne taip įsivaizduoju? Ačiū