nu va pirma karta buvau pas akusere pagaliau, daug visokiu popieriu/klausimynu pildem, paeme kraujo, slapima, pamatavo ugi/svori ir spaudima, sake ligonine susisieks del ultragarso kita/dar kita savaite ir pagaliau prasides visokie tyrimai, paskyrimai.
Is to ka isklausinejo, nusprende, kad as esu mazos rizikos gimdyve ir pradejo itikineti namie gimdyti, as buvau labai nustebusi, nes galvojau namie pirmakartems isvis neleidzia. O ji sako galima, galima, vis tiek sako daugiausia laiko saremiausi namie (na cia jeigu viskas bus ok per visa nestuma), gimdyti tik atvaziuosi i ligonine, tai jei visi bus pasiruose ir gimdyti namie, bus geriau, nes jei kas negerai, nu tai tiesiog nuves su greitaja, o ne su savo masina vaziuosi. Sako daznai kai buni ligoninej, kadangi visa iranga prieinama, ciut kas ne taip pradeda jungti prie aparatu, tikrinti, klausineti, kazka leisti, galbut is tikruju viso to ir nereikia, ir tie visi lendimai net padidina rizika, kad kazkas bus negerai, plius sukelia stresa, o namie gal butum tiesog pailsejusi ir toliau ramiai pagimdziusi. Na kai toks scenarijus, gal ir geriau namie, bet jeigu to isikisimo tikrai reikejo? Zodziu as jau pasakiau, kad geriau gal kol kas ruosiames ligonines ale "naminei" palatai, o ten paziuresim. Ji pati abu namie gimde ir gal turejo daug graziu patirciu, bet man kazkaip nedrasu, ir jeigu jau savim nepasitiki, tai gal ir nereikia. Ka jus manot?