Sveikos moterys, merginos. Norėčiau šią temą kurdama gauti padrąsinimą ar paguodos žodį, kuris man padėtų tiesiog užsiregistruoti pas ginekologę. Nesu maža mergaitė, normali dirbanti moteris 30+ Niekada nemėgau ligoninių ir daktarų, paskutinius dvejus metus su sveikata turiu vienokių ar kitokių problemų. Prieš dvejus metus rado man daugybinių cistų kiaušidėse. Aplankiau tris skirtingus daktarus. Ten jau skausmas buvo toks, kad negalėjau delsti. Viena siūlė operuoti, kiti du sakė, kad nuo kontraceptikų gali pagerėti ir man dar negimdžiusiai ne į gera būtų ta operacija. Apsidžiaugiau, nes operacijos bijojau, narkozės nenorėjau. Išrašė kontraceptikų. Juos nutraukiau rugpjūtį, su mb bandom pastoti. Bet kažkur nuo rugsėjo grįžo mėnesinių skausmai, pastarasias kelias savaites ištisai maudžia pilvo apačią, vis suduria tai vieną, tai kitą kiaušidę. Paskauda nugarą. Žinau, kad turiu imti ir užsirašyti pas ginekologę, bet nežmoniškai bijau blogų naujienų. O jei kažkas labai blogo, vėžys. Pasiskaičiau apie kiaušidžių, gimdos kaklelio, net šiurpai krato.
Gal kažkam mano baimė pasirodys juokinga. Mano mama dirbo sesele ir pastoviai nuo vaikystės vos kas nutikdavo, veždavo dar ir pas onkologus, sakydavo panašu į vėžį. Tada nieko nerasdavo, bet ta baimė liko ilgam. Gal kam taip yra ar buvo? Kaip įveikiate tą baimę, einate pas gydytoją? Man pačiai gėda, kad esu suaugusi moteris, o turiu tokį požiūrį, tačiau nežinau, kaip su šia baime kovoti, save motyvuoti.
