Vienišos mamos užsienyje

pritariu 1000 procentų

As Londone gyvenu su 2 metu berniuku, cia ir gimdziau, tai pagrindines pasalpas gaunu. I darba nenorejau grizti full-time, todel stojau i universiteta. pasiemiau paskolas, vaikiukas pas aukle lietuve eina, ir kol kas sukuosi...

Tik LT visada mano svajonese, nes cia vienisa labai jauciuosi, ypac savitgaliais, kada visos drauges su seimomis buna As irgi nesedziu su savo pupuliuku, einam ,vaziuojam abu visur kur tik sugalvojam, bet vsitiek liudna

Taip noretusi i LT grizti

Na paziuresim, kaip cia bus, tikiuosi neprapulti Atvykau i Londona pries kelias savaites, taip pat viena, ir su vaiku, dar ir aukle is Lietuvos atsiveziau. Kol kas ne viskas sklandziai einasi, bet bandau adaptuotis ir tikiuosi kad viskas bus ok ir is pasalpu neteks gyvent
angle tapt nesiruosiu, vienisa nesijauciu, nes draugu cia jau daugiau nei LT like....norejau pasaulio pamatyti ir aplinka pakeisti, nes Lietuvoje tiek viskas jau buvo nusibode......

Papildyta:


o kuriam Londono gale gyveni? galetume susipazinti

gyvenu pietryciuose , SE, mokausi Greenwich univere... o tu kurioje vietoje gyveni?

as E11, siek tiek i kita puse, bet jei bus koki savaitgali liudna, rasyk, ka nors sugalvosim

Jei pati save tokią matai, tai ko tikėtis iš kitų.. Tiek vietą po saule, tiek pagarbą reikia užsitarnauti. Jei sėdėsi rūrą padėjus ir tik dėjuosi, tai jokio skirtumo kokioj šaly būsi..
Nepriimk asmeniškai, aš čia ne tau, tiesiog bendrumoj

[quote=Liorka,2009 02 24, 13:57]
Aš turiu Vokietijos pilietybę, gimdžiau antrą vaiką Vokietijoje. Gavau nemokamą trijų kambarių butą, nemokamas sveikatos draudimas, nemokamos įmokos į pensijų fondą, nemokamas darželis vyresniajai dukrai, ir dar įvairiausių pašalpų apie 1k Eur į rankas Pabėgau iš ten po nepilnų dviejų metų gyvenimo
Pinigai, palengvinta buitis dar ne viskas. Užsienyje esi vienas kaip pirštas, tik tu ir tavo vaikai (nepaisant to, kad mano mama ir keli giminaičiai gyveno šalia). Be pagarbos, be savo vietos pasaulyje. Tinka nebent tiems, kuriems sėdėti namuose ir galimybė nieko neveikti - didžiausia svajonė Lietuvoje jau pusė metų, bet nė trupučio nesigailiu, nė trupinėlio ir tikiuosi niekada neteks grįžti Aišku, vargti tenka daug daugiau, bet galbūt dėl didesnio užimtumo ir nesijaučia pačio vargo, jaučiu čia nepalyginamai didesnę gyvenimo pilnatvę, čia džiaugsmai tikresni, ašaras apskritai pamiršau



Mano sesuo gyvena Vokietijoje. Turi vaiku. Ji zino, kad kas benutiktu bus jai apmoketas didziulis butas, ju su vaikais pilnavertis gyvenimas, uztikrinta soti ateitis. Ji gyvena atsipalaidavus, grazi ir laiminga. Turi aibes draugu kaip tarp uzsienieciu taip ir tarp vokieciu.
Turi ji ten ir pagarba, kurios cia niekad netures ir viska ka turi tureti zmogus. Ji ten viena ( be giminiu ), bet yra sulaukus daaaaaaaug kartu ivairios pagalbos, kai tik jos prireikia is svetimu zmoniu, apie ka cia gali tik pasvajoti arba tai buna vienetiniai atvejai.
O kas is to, kad cia tarp galybes darbu ir reikalu neaugini, nematai pati savo vaiko
viskas priklauso tik nuo pacio zmogaus
ir visur gerai, kur musu nera

noriu nesutikti. nzn kaip kitose šalyse yra, galiu kalbėti tik apie airiją ir savo asmeninę patirtį, bet deja deja, kaip save bevertintum ir kuo belaikytum, airių požiūris nuo to nei kiek nesikeičia. Aš ir vietą po saule turėjau - gyvenau gražiame name (ir net ne pigiame, ty mano kvartale aplink nebuvo imigrantų), dirbau intelektualų darbą ir užėmiau vadovaujamas pareigas. Deja, airiams aš tebuvau imigrantė. Galiu užsimerkt ir apsimest, kad to nematau, bet aš ne akla. Tiesa, praregėjau gal tik po metų, iš pradžių euforija buvo apakinusi.



visur, kur mama tikrai daug dirba taip yra

is savo patirties irgi galiu tik apie Airija pasakoti. gyvenu cia jau beveik du metai. tik trys menesiai kaip atsiskyrem su visu (nuomavom bendra dideli nama kelios seimos) ir gyvenam tik dviese su dukra. yra pliusu ir minusu. nuoma mano atveju mazesne nei rase Mamulia, bet namas mazytis, senas, sublokuotas kartu su seimininku namu. aplinkui vien airiai, namo seimininke aire, aktyvi visuomenininke. pastoviai kazkur vis lekia, skuba, pilna sveciu, turi 4 vaikus ir 8 anukus. labai gera moteriske. kai mano dukra susirgo, siule savo pagalba nors ir nakti, kai pasveiko, pasieme pas save i namus pazaisti, kad as galeciau pailseti. kaip ji sake, kad jei nesugalvoju ka veikti, eiciau pamiegoti dukra ja labai myli. pastoviai bega prie jos apsikabina, pabuciuoja. ir dukros jos labai geros, buna kad susedam ir pas mane su jos dukromis arbatos isgerti ir su ja pacia kelis vakarus buvo, kad vyno pagurksnojom.
del darbo. laikausi isikibusi kaip ir visi siuo metu per krize. bet valdzia visus ramino, kad kol kas niekas negresia. mokesciai siek tiek pakilo, atlyginimas pamazejo, priedu nebeliko. bet gyventi galima. darbas tarptautiniame kolektyve, kur didziausias privalumas yra kalbu mokejimas. imigrante darbe nesijauciu, nes daugiau nei 50 proc. kolegu tokie. prancuzai, ispanai, italai, japonai, kinieciai ir t.t., nes kaip jau minejau kalbos yra svarbiausias dalykas. netgi buvo vienu metu, kad is 30 zmoniu esanciu musu skyriuje tik 6 buvo airiai. dabar zmoniu sumazejo ir airiu yra apie 50 proc.
minusai tai yra pasalpos. negaliu sakyti, kad uzdirbu kazin kiek. siuo metu pragyventi uztenka, bet kazkokiu pramogu neprisigalvosi. pasalpos galimos tik tokiu atveju jei pajamos yra mazos. tada galima tiketis ir kompensacijos uz nuoma ir vienisos motinos pasalpos ir dar kitokiu. is ju susidaro nemenka suma. kadangi mano atlyginimas virsyja ta riba kai galima apeliuoti pasalpoms, tai niekam ir neidomu, kad turiu viena moketi uz nuoma, uz darzeli dukrai (kas beje yra apie 800 euru per menesi) ir dar turim uz kazka gyventi. kai kalbejau su moteriske ir socialo, tai ji man pasake, neturetum darbo, tada kitaip, o dabar oficialiai atlyginimas virsyja ir viskas. va taip ir sukames. gyvenu nuo atlyginimo iki atlyginimo, gana taupiai, bet patinka man cia. kol kas kitur neplanuoju. i LT taip pat.

bet jei esi imigrante , tai normalu , kad vietiniai tave ja ir laiko as pvz nesiruosiu angle tapti, isilieti i ju tarpa ar kazkaip ten kitaip suangleti. As atvaziavau uzsidirbti babkiu, gerai ismokti anglu kalba ir galu gale pakeisti aplinka ir pasaulio pamatyti. Atvaziavau pasiimti is ju tai ko man reikia. Tokiu kaip as imigrantu cia milijonai ir man kazkaip dzin kuo jie mane laiko.
Kol kas man cia patinka, jau vien del klimato- siandien pvz + 14 buvo, Lietuveleje tokiu karsciu tik koki balandi sulauktume Ir visas vasaris labai siltas, saules daug, kvepia pavasariu

Rutele24, seniai matyta ir girdeta smagu , kad gerai isikurete

smagu, kad prisimeni
kas daugiau belieka, tik iziureti teigiamas puses visur