QUOTE(Dominykos @ 2009 01 23, 13:55)
La, kam taip ziauriai, negi pati nebuvai jauna kai maksimalizmas, meile ir kad viskas imanoma verzesi per krastus 
Seilėta istorija 
o ir vaikinas - 18, o jau mėgstantis išgerti 
verta dėmesio detalė 
o ir vaikinas - 18, o jau mėgstantis išgerti verta dėmesio detalė
Atstumas ne tik suartina, atstumas patikrina...
As isimylejau dar tais laikais, kai vaikinus eme i sovietine armija. MB istarnavo ten 14 men (buvo paleistas anksciau, nes tuo metu nutare aukstuju mokyklu studentu nebeimti). laukimas buvo ilgas su laiskais kasdien. Tarnavo vidurineje Azijoje, po to - demokratineje vokietijoje, neaplankysi... Bet sulaukiau. Susituokeme ir kitamet svesime santuokos 20 meti. Auginame tris dukras ir jauciames labai tvirta seima.
As isimylejau dar tais laikais, kai vaikinus eme i sovietine armija. MB istarnavo ten 14 men (buvo paleistas anksciau, nes tuo metu nutare aukstuju mokyklu studentu nebeimti). laukimas buvo ilgas su laiskais kasdien. Tarnavo vidurineje Azijoje, po to - demokratineje vokietijoje, neaplankysi... Bet sulaukiau. Susituokeme ir kitamet svesime santuokos 20 meti. Auginame tris dukras ir jauciames labai tvirta seima.
Atstumas ištikro nei sutvirtina, nei priiarttina ir t.t. ... atstumas - patikrina santykius...
Aš pati va, su savuoju susipažinau palangoje netyčia... Aš klaipėdietė... jis kaunietis... ta savaitė buvo nuostabi ... tačiau visą buvomo kartu laiką aš tikėjau kad tai tik dar vienas nuotykis... kurortinė meilė ir t.t. Bet ne... po savaitės jis vėl atvažiavo.... tada aš pas jį... ji pas mane.... ir aš pas jį... Tuos metus nežinojau nei kur gyvenu nei kodėl... Gyvenau autostradoje Klaipėda - Kaunas... Dabar jau žinoma važiuoju ne iš Klaipėdos į kauną, o atvirkščiai... Gyvename kartu ir laukiame gandrų... gaila kad jie vis dar aplenkia mūsų namus.... Reziumė... Atstumas kankina, tačiau laukimas jaudina... Atstumas ištampo nervus... nes negali trečią valandą nakties imti ir nulėkti pas mylimajį ( nors buvo kažkada susitikikom ketvirtą ryto kryžkalny kad pasibučiuot )... Tie metai lakstymo per lietuvą leido man suprasti kos šitas žmogus man svarbus...
Aš pati va, su savuoju susipažinau palangoje netyčia... Aš klaipėdietė... jis kaunietis... ta savaitė buvo nuostabi ... tačiau visą buvomo kartu laiką aš tikėjau kad tai tik dar vienas nuotykis... kurortinė meilė ir t.t. Bet ne... po savaitės jis vėl atvažiavo.... tada aš pas jį... ji pas mane.... ir aš pas jį... Tuos metus nežinojau nei kur gyvenu nei kodėl... Gyvenau autostradoje Klaipėda - Kaunas... Dabar jau žinoma važiuoju ne iš Klaipėdos į kauną, o atvirkščiai... Gyvename kartu ir laukiame gandrų... gaila kad jie vis dar aplenkia mūsų namus.... Reziumė... Atstumas kankina, tačiau laukimas jaudina... Atstumas ištampo nervus... nes negali trečią valandą nakties imti ir nulėkti pas mylimajį ( nors buvo kažkada susitikikom ketvirtą ryto kryžkalny kad pasibučiuot )... Tie metai lakstymo per lietuvą leido man suprasti kos šitas žmogus man svarbus...
jo atstumas pati geriausia pamoka- kaip mes tu vyru pasiilgstame.
QUOTE(skridaile @ 2009 06 16, 21:47)
jo atstumas pati geriausia pamoka- kaip mes tu vyru pasiilgstame.
Tai jau taip
Grazi istorija.Linkiu,kad meile dar ilgai ilgai neisblestu. 
