Įkraunama...
Įkraunama...

Kauno Juozo Grušo meno vid.mokykla

QUOTE(Aušra Kazlauskaitė @ 2019 07 26, 07:49)
<p>Sveikos. Norėjau paklausti, gal kas iš mamyčių gali pasidalinti savo nuomone apie Šilainiuose esančias mokyklas - Grušo ir J. Pauliaus. Mes atvykstame iš kito miesto, dukra eis į 2-rą klasę. Reikia pasirinkti iš šių mokyklų. Būsiu labai dėkinga, nes apsispresti reikia kuo greičiau..</p>



Vienas dalykas - susisiekimas, žiūrėkite, kas vaikui bus patogiau, jei reiks pačiam grįžti.
Antras dalykas, Grušo yra meninės pakraipos.

Skambtelkite į pačias mokyklas pasidomėti, Kauno m. švietimo skyrių pasiteirauti, forume jau vargiai sulauksite informacijos.

Jei man reiktų rinktis neatsižvelgiant į susisiekimą, rinkčiausi JP2.
Atsakyti

O mes pabėgome prieš metus iš Jono Pauliaus į Sargėnuose esančią šv. Kazimiero progimnaziją. Kai nuvažiavę su vyru ir dukra pamatėme, kiek ten visko sukurta ir daroma dėl vaikų, kai pabendravome su direktore, pavaduotojais ir mokytojomis - jokių abejonių nebeliko. Praėjo metai ir nesigailime nė vieną akimirką. Jono Pauliaus - fabrikas, o ne mokykla, apie mikroklimatą - išvis geriau nekalbėti. Sargėnuose (miesto pakraštyje, nuosavų namų mikrorajone) esanti Kazimiero progimnazija mums buvo ir tebėra tikras atradimas: vaikams įvairiausių erdvių prikurta, anglų, informacinių technologijų nuo pirmos klasės moko, gamtos eksperimentų pamokas pradinukai turi, daržo lysvėse patys daržoves augina, su vaikais iki vakaro pusės šešių yra užsiimama nemokamai, į edukacines keliones važiuoja, didžiulė teritorija su sporto aikštynais atnaujintais, vaikų žaidimo aikštele, mokytojos po pamokų vaikams padeda, konsultuoja. Jauku, malonu, visada išklausoma. Dukra noriai visus metus į šią mokyklą kėlėsi rytais ir ėjo, ir dabar jau laukia, kada vėl pamokos prasidės. Šimtas vienas pliusas šiai progimnazijai ir jos bendruomenei (nors ir miesto pakraštyje, bet superiniai jie).

 

Atsakyti

Sveiki:) Norėčiau pasidalinti dukros patirtimi, besimokant J. Grušo gimnazijos pradinėje klasėje. Galbūt kažkam padės apsispręsti... Pradėjus mokytis buvome labai nusiteikę optimistiškai, tačiau pakako kelių mėnesių ir supratome, kad įsivaizduojami dalykai yra visai kitokie. Papuolėme pas mokytoją LORETĄ MARČIULIONYTĘ. Tai pedagogas, kuris nebegali daugiau dirbti savo darbo, nes yra pavargęs nuo vaikų, ją erzina bet kokia vaiko klaida, neturi empatijos, yra visiškai nejautri vaikų atžvilgiu, ir, apskritai, ji ignoruoja visus vaikus, kurie neatitinka jos įsivaizdavimo... bet apie viską nuo pradžių. Praėjus keliems mėnesiams nuo rugsėjo 1-osios dukrytė pradėjo prastai miegoti naktimis, vis kartoti, kad bijo mokytojos. Iš pradžių viską "nurašiau" pirmai klasei, naujiems dalykams, naujai patirčiai, juk vaikai į pirmą klasę ateina po darželio ir tikrai susiduria su visiškai nauja aplinka ir tvarka. Todėl iš pradžių pradėjau ieškoti priežasties šeimoje, galvojau, gal per mažai laiko skiriu vaikui ir t.t. Tačiau niekas nesikeitė, dukrytė pradėjo paniškai bijoti eiti į mokyklą, kartojo, kad labai labai bijo mokytojos. Ateidama pasiimti dukrytės iš pamokų vis paklausdavau mokytojos, kaip dukrytei sekasi, tačiau mokytoja nebuvo linkusi daug kalbėti, tiesiog sakydavo, kad viskas gerai. Tačiau po truputį pradėjo lįsti yla iš maišo. Vieną kartą dukrytės nuėjo pasiimti sesuo ir rado ją verkiančią klasėje. Mokytoja paaiškino, kad dukra blogai atliko dailės užduotį ir ji prieš visą klasę suglamžė darbą ir išmetė į šiukšlių dėžę. Tuomet klasės fb grupėje užvedus pokalbį, kaip vaikai jaučiasi klasėje, net pusė tėvų pradėjo pasakoti skaudžias savo vaikų patirtis. Pasirodo mokytoja vaikus pravardžiuodavo įvairiais žeminančiais žodžiais, kaip "besmegenis", "višta", "bukas", "molio Motiejus" ir pan. Apšaukdavo už bet kokią klaidą, žemindavo ir gėdindavo prieš visą klasę. Pasirodo vieną berniuką net mušė per užpakalį. Klasės tėvai inicijavome susirinkimą, mokytoja gynėsi, iš pradžių viską neigė, tačiau galiausiai pripažino, kad "gal" ir sudavė per užpakalį vienam vaikui. Be to, mums, tėvams, net neleido pasisakyti iki galo, tiesiog atsistojo ir pasakė, kad susirinkimas baigtas ir daugiau nebetęs diskusijos. Pavaduotoja pažadėjo rimtai pasikalbėti su mokytoja ir užtikrino, kad daugiau tai nepasikartos. Tačiau po kelių mėn.vėl viskas tęsėsi, niekur nedingo žeminantys žodžiai, užgauliojimai ir t.t. Jautėsi, kad mokytoja suskirsčiusi vaikus į keletą kategorijų: numylėtieji, vidutiniokai ir "žemiausia klasė". Nuolat girdavo numylėtinius, jiems leisdavo ir suklysti, pavėluoti į pamokas, jiems buvo maloni, slapta duodavo papildomų užduočių, kad jie taptų "pirmūnais", jiems leisdavo dalyvauti konkursuose ir pan. Visi kiti buvo nieko verti. Mano dukrytė mokėsi labai gerai, tačiau nebuvo pataikaujantis vaikas, turėjo savo nuomonę, nebijojo užduoti klausimų ir klausti "kodėl"? Klasės išvykų metu, vaikams nebūdavo leidžiama užkandžiauti autobuse. Kadangi kelionė prasidėdavo 8val.ryte, tai dauguma vaikų būdavo nepusryčiavę ir pavalgydavo, tik suplanuotų pietų metu, t.y. apie 13-14val. Vadinasi visą tą laiką jie būdavo alkani. Antroje klasėje ne vienas iš tėvų ėjom pas pavaduotoją, direktorę, tačiau niekas nesikeitė. Mokyklos vadovybė pradėjo nebereaguoti į klasės tėvų prašymus, skundus. Prašėm dukrą perkelti toje pačioje mokykloje į kitą klasę, tačiau buvo pasakyta, kad nėra galimybės. Išvis pokalbis su direktore buvo tragedija, nes ji beveik nešnekėjo, žiūrėjo į mus, kaip į kažkokius priekabius ir nenormalius tėvus. Švelnia forma mums buvo pasakyta, kad mokyklų yra daugiau ir visada galima pereiti į kitą. Mokytoja pradėjo ignoruoti tuos tėvus, kurie bandė diskutuoti, norėjo kalbėtis ir ieškoti kompromisų. Kai kuriuos tėvus (taip pat ir mane) mokytoja pradėjo aptarinėti etikos pamokų metu su vaikais, mokiniams buvo pasakojama, kaip negražiai mes elgiamės, kad nekenčiame kitų ir pan. Buvau šokiruota:( Ar tokia mokytoja gali vadintis pedagogu? Ar taip sprendžiamos problemos? Labai pavargome kovoti su vėjo malūnais, todėl pasirinkome kitą gimnaziją. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau ištrūkome iš J. Grušo mokyklos ir ypač iš LORETOS MARČIULIONYTĖS. Visa tai, ką pasakojau yra tik keletas įvykių, kurie nutiko besimokant. Tikrai tikiu, kad yra puikių mokytojų J. Grušo mokykloje, tačiau minėta mokytoja ir pati administracija yra košmaras ir niekad nesulauksite pagalbos. Tad, jei nuspręsite rinktis J. Grušo mokyklą, nuoširdžiai patariu, bent jau neleiskite vaiko pas mokytoją LORETĄ MARČIULIONYTĘ, nes ypač jautrūs, lėtesni, ne tokie "patogūs" vaikai bus ignoruojami, engiami ir žeminami.

Atsakyti