Mielosios,
nenoriu nieko tvirtinti, tiesiog papasakosiu apie savo pažįstamų šeimą.
Tėvai - rūpestingi ir darbštus, abi dukros buvo mylimos. Skirtumas tarp jų - 3 metai. Šeima ne iš turtingų, bet ir ne iš vargšų buvo. Viduriukas
ta pati mokykla, ta pati aplinka. Rezultatas:
Pirmoji dukra: Daug metų draugauja su tuo pačiu vaikinu, baigė universitetą, dalyvauja įvairiuose renginiuose, dirba, yra atsakingas žmogus, padeda tėvams.
Antroji dukra: 16 metų pastojo, ištekėjo, nors tuo metu buvo ne su vienu vaikinu artima, 17 pagimdė, po metų išsiskyrė, nes miegojo su visais vyro draugais ir jis tai sužinojo, nedirba, nes gyvena tai pas viena, tai pas kitą, kol ją išlaiko finansiškai, bet ilgiau poros mėnėsių su vienu nepagyvena, nes vėl pradeda tampytis su išrinktųjų draugais, kaimynais ir pan, vilioja svetimus vyrus, negerbia tėvų, ateina, tik kai jai reikia pagalbos, jos vaikas jau paaugęs ir mato, kas mama vis su nauju vyrų, ar su keliais, ir tai net neslepiama.
Abi - tikros (biologinės) tų pačių tėvų dukros, augusios toje pačioje aplinkoje.
Noriu pasakyti, kad ne tik, kai įsivaikinat vaikuį, rizikuojat gauti ne tokiį, apie kokį svajojat. Kai pagimdot savo, situacija gali būti tokia pat. Nuo to niekas neapsaugotas. Kad ir kokie dori, geri, protingi, moralūs būtumet - vaikas nebūtinai bus toks, kaip jūs. Auklėjimas labai daug lemia. Bet kartais ir jo neužtenka - vaikas ir pas nuostabiausius tėvus pasaulyje gali išaugti nelabai geru žmogum...
Kaip lemta, taip bus...