Įtarimas buvo kilęs
pamenu vieną vakarą teko žieduką ant kito piršto persidėt, nes tas, ant kurio nešiojau, patino šiek tiek. Tai jis iškart - o tai kiti kaip, normaliai, apie dydžius diskutuot pradėjo. Paskui vis užuominas laidė apie tai, jog per Kalėdas galbūt kažkas ypatingo bus, juk stebuklų metas.
O kažkada labai nusiminus, kad žaidime nieko nelaimėjau jam pasiskundžiau, tai jis maždaug neliūdėk, gal velniuką laimėsi. Juokais sakau - kokį velniuką, gal tave? O jis taip paslaptingai - ką gali žinot....
Ir taip visokių tokių smulkmenų buvo. Aišku, labai norėjau, kad taip būtų, bet nedrįsau patikėt tuo, kad netektų nusivilti
Bet, kaip ir sakė, Kalėdos - stebuklų metas. Pasipiršo
Toks jau jis pas mane, moka nustebinti 
o man sidabras arčiau širdies..)
