Sveikos, labai noriu išsikalbėti ir sulaukti galbūt patarimų.
Su vyru žadame greitu metu skirtis, turim sūnų metukų laiko ir jis liks su manimi gyventi. Ir dabar situacija tokia, kad aš gaunu nedidelias pajamas (520lt, iš kurių viską susimokėjus lieka grubiai apie 300lt), esu baigus tik 10kl (dėl neštumo nepavyko tęsti mokslų), nuo rugsėjo kaip ir turėčiau pradėti eiti toliau mokytis, tačiau, kadangi mes skiriamės su vyru, man reiks ieškotis buto sau ir vaikui, o tam reikia ir pinigų, kad galėčiau išlaikyti tiek vaiką, tiek save, tiek butą, iš dalies, vaiku rūpinsis tėvas beveik pilnai (finansiškai), tačiau vistiek pačiai prisidėti reikės, tad žadu ieškoti darbo...Manau kaip ir bet kokio, svarbiausia, kad mokėtų bent minimumą..
tai va, kaip nusiteikti save, kad viskas bus gerai, kad neprapulsiu ir sugebėsiu išsilaikyti...? nes galvoje sukasi tik baimė, kad atsidursim su vaiku gatvėj, kad pati neturėsiu už ką pavalgyti, *****, kaip sunku yra, kai nėra jokio pozityvumo...
jei tevas rupinsis vaiku finansiskai, tai ir gatvej nepaliks, jei kokia beda nutiktu, tikrai pades rast iseiti. O kaip jusu tevai? Ar jie negali padet (finansiskai, materialiai, pagalba priziurint vaika ir t.t.)? Ar pas tevus nera galimybes apsigyventi?
O kaip save nuteikti
na, gal nepamirst, kad gi ne as tokia vienintele. Yra daug vienisu mamu. Daug ir tokiu, kur teciai visiskai nepadeda. Ir vaikuciu net ne viena turi. O yra, kur neisisikyre, bet tevas ne tik, kad pinigu i namus neparnesa, bet dar ir is namu viska tempia. Visokiu seimu/zmoniu yra, bet viskas isgyvenama, tik nereikia taip iskart nusistatyt, kad blogai bus.
O kaip save nuteikti
na, gal nepamirst, kad gi ne as tokia vienintele. Yra daug vienisu mamu. Daug ir tokiu, kur teciai visiskai nepadeda. Ir vaikuciu net ne viena turi. O yra, kur neisisikyre, bet tevas ne tik, kad pinigu i namus neparnesa, bet dar ir is namu viska tempia. Visokiu seimu/zmoniu yra, bet viskas isgyvenama, tik nereikia taip iskart nusistatyt, kad blogai bus.
QUOTE(Lagrimosa @ 2013 06 27, 12:41)
Sveikos, labai noriu išsikalbėti ir sulaukti galbūt patarimų.
Su vyru žadame greitu metu skirtis, turim sūnų metukų laiko ir jis liks su manimi gyventi. Ir dabar situacija tokia, kad aš gaunu nedidelias pajamas (520lt, iš kurių viską susimokėjus lieka grubiai apie 300lt), esu baigus tik 10kl (dėl neštumo nepavyko tęsti mokslų), nuo rugsėjo kaip ir turėčiau pradėti eiti toliau mokytis, tačiau, kadangi mes skiriamės su vyru, man reiks ieškotis buto sau ir vaikui, o tam reikia ir pinigų, kad galėčiau išlaikyti tiek vaiką, tiek save, tiek butą, iš dalies, vaiku rūpinsis tėvas beveik pilnai (finansiškai), tačiau vistiek pačiai prisidėti reikės, tad žadu ieškoti darbo...Manau kaip ir bet kokio, svarbiausia, kad mokėtų bent minimumą..
tai va, kaip nusiteikti save, kad viskas bus gerai, kad neprapulsiu ir sugebėsiu išsilaikyti...? nes galvoje sukasi tik baimė, kad atsidursim su vaiku gatvėj, kad pati neturėsiu už ką pavalgyti, *****, kaip sunku yra, kai nėra jokio pozityvumo...
Su vyru žadame greitu metu skirtis, turim sūnų metukų laiko ir jis liks su manimi gyventi. Ir dabar situacija tokia, kad aš gaunu nedidelias pajamas (520lt, iš kurių viską susimokėjus lieka grubiai apie 300lt), esu baigus tik 10kl (dėl neštumo nepavyko tęsti mokslų), nuo rugsėjo kaip ir turėčiau pradėti eiti toliau mokytis, tačiau, kadangi mes skiriamės su vyru, man reiks ieškotis buto sau ir vaikui, o tam reikia ir pinigų, kad galėčiau išlaikyti tiek vaiką, tiek save, tiek butą, iš dalies, vaiku rūpinsis tėvas beveik pilnai (finansiškai), tačiau vistiek pačiai prisidėti reikės, tad žadu ieškoti darbo...Manau kaip ir bet kokio, svarbiausia, kad mokėtų bent minimumą..
tai va, kaip nusiteikti save, kad viskas bus gerai, kad neprapulsiu ir sugebėsiu išsilaikyti...? nes galvoje sukasi tik baimė, kad atsidursim su vaiku gatvėj, kad pati neturėsiu už ką pavalgyti, *****, kaip sunku yra, kai nėra jokio pozityvumo...
vat nuo čia ir pradėkit - nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Įtariu, jog dabar (neišsiskyrus) jūsų emocinė savijauta ne ką geresnė, likus vienai, nervai pailsės, daug laiko galėsit skirti tik vaikučiui ir sau, po kokio mėnesio būsit jau apsiraminus ir tikiuosi žiūrėsit į pasaulį realiau. Finansiškai, dar padedant tėčiui, neprapulsit, ne kažkiek tas vaikelis suvalgo, drabužėlių galite prašyti draugų, artimųjų , o ir čia SM. Pradėsit dirbti, bus daugiau veiklos, būsit užsiėmusi, nebebus kada galvoti - oj, kaip man sunku....
Kaip ir Aleksandra.R. jau sakė, jog dažnai būna šeimose kur kas baisiau gyventi turint kokį alkoholiką ir kai kas vakarą guli lovoje ir su baime klausaisi žingsnių laiptinėje ir nuo jų garso supranti, kad naktis bus bemiegė, pilna ašarų, užgauliojančių žodžių.... deja taip šiais laikais gyvena dažna šeima (policininkai sakė, jog tokių dramų yra kas antroje šeimoje).
O ir gerbėją susirasti nėra taip sunku net su vaikeliu
Ir dar, kažkur skaičiau žodžius - "kai tau būna taip sunku, jog rodos daugiau nepajėgsi žengti nė žingsnio, žinok, jog tu dar tik pusiaukelėje to, ką davė mums likimas".
