Įkraunama...
Įkraunama...

Žindymas ir chirurginė operacija

QUOTE(Spingsuliukas @ 2014 05 04, 07:55)
Kai mazutei buvo 7 men apturejau extra operacija.Nuvaziavus tik siaip pasitikrinti is ligonines nebeisejau.Isivaizduokit situacija kokia,lieka vyras su zindomu kudikiu ant ranku.Apie emocinius dalykus nerasysiu,nes visoms ir taip aisku kas dejosi.
Atveze vyras pientrauki,kiek pajegdavau nutraukt traukdavau,pradzioje 3 kart per diena ir viena kart nakti,po savaites nakti traukt nebuvo ka,bet vis tiek pumpuodavau saziningai,nenorejau prarast pienuko.Po 10 dienu brizau namo ir kudikis nebeeme kruties verysad.gif
Nepasidaveme,neduodavau jokio misinio,vakare net koses nedavem,kad tik imtu papuka,aisku pienukas nebega ,vaikas nervuojasi,o as mintyse kvieciu pienuka.Nieko ....nakti panyte jau prisikviete pienuli.
Reziume...maitinu iki siol  biggrin.gif

Sekmes jums,viskas imanoma kai tikrai norit bigsmile.gif
Ir dar,neaisku kokie antibai jums bus skirti,bet  man sesute leisdavo maitint pries pat antibu sudavima ,kai ankstesni jau issivaikscioje.Bet taip per 10 dienu buvo 3,4 kartai.Tai vel gi daug kas nuo personalo priklauso.O jums rentgenai tai velgi manau atkrenta maitinimas tuo periodu.
Jei kokiu klausimu iskils,rasykite  klauskite 4u.gif


wub.gif thumbup.gif
Atsakyti
Ateinu su savo patirtim 4u.gif

Kaip pasiruošiau:
1) nusipirkau į ligoninę el.pientraukį ("Avent";
2) apsilankiau pas žindymo konsultantę su sąrašu klausimų ir viską suderinom;
3) bandžiau sukaupt pienuko atsargų, bet nieko gero nesigavo (palikau šaldiklyje tik porą maišelių su labai sunkiai išspaustais viso 250 ml pienuko);
4) nupirkau eko vokišką (ožkų pieno) mišinuką, jei jau visai visai bus bėda..

Ir kaip buvo:
Atvykus į ligoninę ir išgirdus, kad neatjunkiau, tai r-ja nebuvo labai teigiama. Iškart vėl ėmė sakyt, kad žindyti negalėsiu (dėl vaistų, rentgeno ir t.t.), po to, kai užsispyriau, jog viską suderinus, viską žinau ir "nepasiduosiu", perspėjo, kad g.b. labai skausminga, nes pjūvis krūtinės srityje.

Palatos gydytoja pasitaikė labai gera, nes man įspėjus apie kūdikio maitinimą ir pan., pasakė trumpai "mes neprieštaraujam" ir nors leido labai stiprius, naujos kartos antibus, bet parinko tokius, kurie suderinami su žindymu thumbup.gif (aš viską pasitikrinau žindymo konsultantės duotoje vaistų duombazėje, kad būtų ramiau).

Po operacijos beveik parą nebuvo galima keltis. Tai ta pirma para ir buvo sunkiausia, nes gulint ant nugaros pienuką nutraukt buvo iššūkis. Bet susitvarkiau, reikia tik noro. Nutraukiau ir išpyliau pienuką iškart po operacijos, ir po to - dar vieną porciją. Tą trūkumą namie kompensavo tais 250 ml iš šaldiklio thumbup.gif O jau kitos dienos ryte, turėjau 3 porcijas gero pieno.

O po to, buvo viskas thumbup.gif Keliskart žindžiau pati (prieš operaciją buvo atvežę vaikutį ir žindžiau parkelyje prie ligoninės, o po operacijos, kai jau galėjau atsikelti - ligoninės kavinėje, lauke irgi pažindžiau, bet nesakysiu, kad buvo paprasta ar lengva..tik nieko - nesureikšminu). Bet su vyru nutarėm vaiko nebevežiot, nes vaiką pasikeitusi aplinka labai trikdė. Žinda, meta krūtį, blaškosi.
Pienuką nutraukdavau, į šaldytuvą pastatydavau, o artimieji po 2-3 porcijas suvežiodavo namo. Dukrytė puikiai gėrė iš buteliuko (labai godžiai, noriai ir labai nurimdavo su pienuku bigsmile.gif ).

Vaistų (raminančių miegui, nuo skausmo) - atsisakiau sąmoningai ir nieko tragiško schmoll.gif Jų išties ir nereikėjo, nebuvo ten kažko tokio, ko neiškęsčiau. Nors vis siūlė ir sakė, kad vaikui nekenks.

Pradžioj pienuką traukiau kas 3-4 val., po to - kas 4-5 val.
Nutraukdavau per kartą 160-180 ml iš abiejų (.)(.).
Pilnai užteko, trūkumo nebuvo ir artimieji maitino tokiu režimu kaip ir maitindavau iš krūties namie.
Namie nebuvau beveik savaitę (6 paras ir dieną).

Ir kaip yra dabar:
Grįžus, vaikas puikiausiai ėmė krūtį ir mes vėl drauge, vėl ją maitinu pagal jos poreikius. Ir absoliučiai viskas gerai, lyg nieko ir nebūtų buvę.

Taip, aš jaučiu šiek tiek diskomfortą (šiek tiek skauda, nes pjūvis virš krūties), negaliu vaiko kelti ar laikyti ant rankų (tad maitinu dabar tik gulint ant šono), bet tai smulkmenos smile.gif

Tad mamos, kurios kada nors spręsit ką daryt, bet turėsit noro ir ryžto, tai apsišarvuokite jais, pridėkite optimizmo ir viskas bus įmanoma (net jei jūsų nepalaikys gyd., kaip ir manęs buvo nel.palaikė) mirksiukas.gif
Pasakysiu tiek, kad gyd. visi buvo "lengvai šokiruoti", jog nežadu nutraukt žindymo (tiek gyd. iki operacijos, tiek operacinėj visi išgirdę, kad dar maitinu - nes klijavo kažkaip (.)(.) ir paprašiau užklijuot geriau biggrin.gif ), visi bijojo daugiau už mane cool.gif

Ačiū visoms už patarimus ir palaikymą 4u.gif
Atsakyti
Džiaugiuosi su Jumis, praskaidrinot ir taip nuostabią dieną su savo pasakojimu - labai smagu kad pavyko išsaugoti pienuką smile.gif Sėkmės Jums - dar ilgai mėgaukitės žindymu smile.gif 4u.gif
Atsakyti