Mums reikia pagalbos

Pasekmės ne visada yra bausmė. Yra natūralios pasekmės - pvz. pamiršau pasiimti pietus į darbą, todėl natūrali pasekmė - likau alkana. Elgiausi nepagarbiai su draugais ir artimaisiais - blogėja mano santykiai, nutrūksta draugystė. Bausmė yra kai: elgiausi nelabai pagarbiai su draugu ir gavau nuo tėvų lupt. Elgiausi isteriškai - buvau uždrytas į kambarį vienas.

Vaikas - ne suaugęs žmogus. Ir todėl nenusikaltėlis. Vaikui negalima taikyti nusikaltusiems suaugusiems taikomų standartų. Nes tada tikrai išaugs nusikaltėlis.



Taip, pavyzdžiui kai išžagino ir sudegino merginą (visiems žinomas atvejis) - juk visi buvome bejėgiai - niekas padėti negalėjo. Tai buvo visiško bejėgiškumo visuomenėje situacija. Nesugebėjo net tarnybos padėti.

Ar jūs manote, kad neverta visgi užsiimti nusikaltusių asmenų perauklėjimu? Gal tada ir kalėjimų nereikia? Nieko nereikia.

O jei elgiasi nepagarbiai su tėvais arba su broliais/seserimis? Tėvai turėtų nutraukti santykius su vaiku? Arba jei nevykdo pagal amžių priklausančių pareigų namie. Kokia natūrali nesutvarkytų žaislų, nepasiklotos lovos, nepadarytų namų darbų pasekmė? Ir kaip reaguot, ar nereaguot ir susitaikyt, jei natūralios pasekmės vaiko nejaudina ir jam labiau patinka gyventi kaip kiaulei ir nieko nedaryt, nei kad pasistengt dėl savo ir šeimos gerovės? Arba jei vaikas muša kitą vaiką, kokia natūrali to pasekmė? Mušamas nedraugauja? Tikėtina, kad mušeikai tos draugystės nereikia ir niekada nereikėjo, tai kur pamoka?

Aš už auklėjimą ir prieš neproporcingas elgesiui bausmes. Aš už tai, kad gyvenimas natūraliai pamokytų. Lygiai taip pat aš esu įsitikinusi, kad tam tikrais atvejais pamoka (galbūt netgi griežtesnė, nei natūraliai susiklostytų) turi ateiti iš tėvų tam, kad būtų aiškiai nubrėžtos negalimo ir netoleruotino elgesio ribos. Kartu turi eiti paieškos tikrųjų netinkamo elgesio priežasčių.

tėvų žodis šventas, net jei jie ir neteisūs? o kur paprastas atleidimas ir susitaikymas? suaugusieji galėtų būti truputi brandesni už vaiką ir nebijoti pripažinti, kad suklydo ir pasikarščiavo...

ko tam berniukui, mano akimis, labiausiai reikėtų, tai tėvų meilės avansu - ne už gerą elgesį, o tiesiog paprasčiausiai su žmogišku supratimu - jie turi sutrikusį berniuką, kuris nesijaučia mylimas ir kovoja dėl išlikimo, kaip sugeba... vaikas iš esmės, iš prigimties juk geras - tik dabar nelaimingas ir sutrikęs, bejėgis ir piktas, nežinantis, kaip išsipainioti iš aplinkybių kebeknės...

mamai ir tėčiui labai svarbu atsikratyti kaltės jausmo, savęs vertinimo pagal vaiko elgesį... berniukui tiesiog liūdna ir bloga - tai ne tėvų auklėjimo spragos, ne tėvų kompetencijos klausimas, o paprasčiausi vaiko jausmai. juos tereikia priimti, padėti išgyventi, parodyti meilę bet kokiomis aplinkybėmis, be sąlygų, ne už ką nors - o tiesiog todėl, kad tas vaikas yra...

tai faktas


*niekas ir nesako, kad visada ir uz viska reikia uz viska baust. O kur jus cia taip "iskaitet"?

**o ka vietoj kalejimu siulot? Visai nebaust ar uz bet koki nusikaltima (deretu skirti nusikaltima nuo nusizengimo) mirties bausme? Vo ir kalejimu nereikes

Ar buvote pas vaikų neurologą.? Gal čia ne psichologinės, bet kitokios problemos pvz. smegenų auglys?

ne, ne santykius nutraukti, bet parodyti, kad jiems dėl to liūdna ir nemalonu...tai veikia.
Nevykdo pareigų, reiškia kiti taip pat įgyja teisę nevykdyti pareigų - nevirti vakarienės, neduoti arbatpinigių - juos išleisti papildomai kavai ir t.t.. vat ir pasekmė, kuri nelabai maloni
Muša vaiką, vadinasi negali eiti, ten kur yra vaikų, nes yra tikimybė, kad mušis, o suaugę už tai atsako...vienam likti, kad ir į svečisu einant, - fui - vat ir pasekmė...

bausmė - tai tėvų sprendimas, neturintis ryšio su negeru vaiko elgesiu. PVZ. : mušeisi - negausi kompiuterio ir tt...

raganez, -

man labai patiko šitas straipsnis
http://www.delfi.lt/...s.d?id=26009551

Mano dičkis irgi mėsta, kad apkamšyčiau.

Ir dar
Kartą vėjas ir saulė susiginčijo, kuris iš jų stipresnis. Vėjas ir sako:
- Aš esu stipresnis už tave! Ir tau tai įrodysiu! Antai eina senukas. Aš tuojau nuplėšiu nuo jo drabužius!
Saulė užlindo už debesies ir pasislėpė, o vėjas taip pradėjo pūsti, kad kilo tiesiog uraganas. Tačiau kuo stipriau vėjas pūtė, tuo labiau senukas suposi į paltą.
Galiausiai vėjas nurimo ir nustojo pūtęs. Tada iš už debesies išlindo saulutė ir švelniai nusišypsojo žmogui. Šis taip pat šyptelėjo. Saulutė nepagailėjo savo spindulių. Netrukus žmogelis nusiėmė kepurę, nusivilko paltą. Saulė ir sako vėjui:
- Švelnumas ir draugiškumas buvo ir bus stipresni už pyktį ir jėgą!

Ačiū jums. Radau nemažai puikių patarimų. Mes labai stengiames keistis..
Diskutavot apie bausmes. Negaliu pasakyt kad mes labai baudziam vaikus. Kartais man pačiai neužtenka valios. Sūnus žino, kad šeštadienį atsikeles turi paruošti pamokas. Tada galės žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti filmus ir t.p. Bet kiekvieną šeštadienį prasideda problemos. Jis pradeda atsikalbineti, pykti kad aš ne sedziu prie jo kai jis daro ..ir galu galiausiai mes susipykstam. As pasakau kad sian negausi nei kompiuterio nei filmų. . Jis atsako: na ir nereikia. Taip praeina puse dienos. Galiausiai jis visgi padaro pamokas. Ir ateina pas mus. Bet as jau negaliu neduot jam zaisti komp. Ar multiku ziuret. Nes man jo gaila. Jis ateina jau toks geras. Ir aplamai gaila is vaiko savaitgalį atimt. Nes darbo dienom jis neturi nei vienos laisvos minutes nei kompiuteriui nei televizoriui. Kaip as turiu elgtis pvz sioj situacijos kad tai nepasikartuotu kiekvieną šeštadienį? Ar tikslinga butu nubausti 1 karta ir visgi atimti is jo ta savaitgali? Nes kaskart geruoju aiskinu. Ir jis juk nemazas. Puikiai supranta kad kol neparuos pamoku nieko negaus. Tai kodėl jis tai zinodamas vistiek turi 100 k sugadint nervus ir sau ir tevams ?
Papildyta:

O ji tik anglų kalba?

tai gal problema visai ne pamokų darymas? gal tai jūsų sūnaus būdas padaryti taip, kad mama pabūtų su juo kartu?

mano vyriausias sūnus taip darydavo - kol galiausiai aš visiškai nustojau kontroliuoti jo pamokas. ne aš einu į mokyklą, ne mano reikalas ir pamokas daryti... visiškai nuoširdžiai užmiršau, nesukau sau galvos dėl pamokų, namų darbų ir pan. Užuot kariavusi su sūnum dėl pamokų, stengiausi surasti būdą su juo gražiai praleisti laiko, ką nors nuveikti kartu...

dar vienas dalykas, kuo pasidomėčiau - kas vyksta mokykloje? ar jis turi draugų? kokie santykiai su mokytojais?


tai sprendžiama paprastai - nesakykit to, ko neketinat daryti. žinot, kad leisit jam žaisti kompiuteriu ir žiūrėti filmus, kai padarys pamokas. tai tos minties ir laikykitės.

dar galvoju, gal galima pakeisti įprastą ritualą ir pasitarti su sūnum, kada jis norėtų pamokas daryti - gal nebūtinai jas reikia daryti ryte? (o ir vis tiek, padaro pamokas po pietų, kaip aš suprantu). tegul jis pasiūlo planą, kada jis darys pamokas.

o kuo jis taip užimtas per visą savaitę? gal tas didelis užimtumas (neturi laisvos minutės) irgi yra problemos dalis - vaikas būdamas nuolatiniam veiksme neturi laiko išgyventi jausmų, susivokti? gal paprasčiausiai pervargsta nuo įspūdžių ir pareigų?

pvz., mano vidurinis brolis lankė muzikos mokyklą - tai jo didžiausia svajonė buvo tiesiog paprasčiausiai pažaisti, išeiti į kiemą su draugais... nes šiaip per visą savaitę - ryte pamokos, po pietų - pamokos muzikos mokykloje, o vakare - mokyklos namų darbai ir muzikos mokyklos pragrojimai / teorijos mokymasis... savaitgaliais - namų ruoša arba laiko praleidimas pas senelius... tai kai jis dabar pasakoja, kaip net būdamas jau paauglys svajodavo, kad baigs mokyklą ir tada pagaliau turės laiko pažaisti... man tai skamba labai liūdnai...
ir, manau, tai dar labai nuo vaiko priklauso - mano jauniausias brolis irgi lankė muzikos mokyklą, bet ar jis pats energijos daugiau turėjo, ar mokytojai kitokie buvo, ar brolis nebuvo toks pareigingas ir leisdavo sau kokią vieną kitą pamoką "numuilinti" - bet jis rasdavo ir laiko sau, tiesiog pabūti, su draugais išeiti...

tai tiek minčių

Darbo dienom po pamokų jis lanko sporto treniruotes bei anglų kalbos repetitore. Kasdien griztam 18 val. Pavalgo..padaro pamokas ir miegot... jei neversiu pamoku daryt šeštadienį ryte o leisiu jam paciam sprest kada daryt- jis temps iki sekmadienio vakaro ir vos ne nakti pradės daryt jas..ir zinoma ne spes. Taip jau esam bande kelis kartus. O mokykloj sekasi gerai... ber irgi tas gerai tik tuomet kad namuose ji verciam mokytis.. daryt pamokas. Jis protingas berniukas tik labai labai tingi daryt pamokas.

Būtent kai manoji kategoriškai atsisakė ruošti pamokas, irgi laikiausi tokios taktikos. "Nenori, neruošk, ne man reiks raudonuot prieš visą klasę". Suveikė gana greitai. Porą kartų buvo gėda dėl neišmokto eilėraščio ir nepadarytų užduočių pratybose, pora pastabų ir viskas baigėsi. Aišku pamokas ruošia nenoriai, bet bent jau be isterikų.
O aš pati pamokas ruošdavau sekmadieniais, šeštadienį skirdama tiesiog sau