Vėdinimas 9

Bet skardiniai, supūtų per porą metų.
Nebent N/P klot, užpilt žemėmis.

Oj, kiek mes visko prisikvepuojam, ir per WI-FI prisigaudom, monitorindami

Pas Fidezija viduje vietoje skardos yra wawinas kaip supratau, nieks čia nekalba apie po žeme pakasta skardą

Nu gal. Prisiziurejo, kaip slovakai ar serbai ten PN statydami, Waviną išsivedziojo...

Aš vežu mažiuką į krepšinį netoli Vingio parko. Kol jis sportuoja, 1 val. vaikštau po Vingio parką. Krepšinio salė netoli Monetų kalyklos, todėl tenka paėjėti kelis šimtus metrų palei Geležinio Vilko g. Einant į priekį, mašinų išmetamo CO2 ir kitos smarvės nejaučiu, bet grįžtant atgal nerealiai smirda.

Panašiai ir su PVC vamzdžiais vėdinimui: pripranti ir nejauti, bet ar reikia rekomenduoti kitiems ir džiaugtis, kad pigiai įsirengiai nuodų gamyklą. Požeminis ŽŠ turi būti iš sertifikuotų gamyklinių medžiagų. Dar geriau glikolinis ŽŠ arba jokio ŽŠ, o gerai veikianti rekuperacinė sistema.

Mes gatvėje (nejaučiam), su maistu ir kitais dalykais tiek gaunam visokių nuodų, kad tikrai neverta dar patiems specialiai save nuodyti. Ypač paskutiniu metu mane nervina kieto kuro kūrentojai. Vakar po Pilaitę buvau išėjęs pasivaikščioti, tai vietomis reikėjo dujokaukės. Eini pušyne, kur Zuokas golfo laukus norėjo įrengti, o tenai keli namai ir taip malkomis smirdina, kad visas pušyno žavesys dingsta.
Papildyta:

Bet po žeme tai tikrai PVC. Ir jeigu name būtų skarda, tai manai, kad vis tiek kokybiškas oras ateitų? Pusę per PVC, kita pusė per skardą.

Tai kad ten ne apie ŽŠ buvo kalbama, o apie viso namo vidinį ortakyną. Bent jau aš taip supratau iš to teksto. Žemėje jo, supūtų, ten ir nerekomenduoju, bet viduje kanalizaciją vedžioti vietoje ortakių šiek tiek ne į temą.
Papildyta:


Vis mažesnis atstumas, mažesnis kiekis į orą prasiskverbs.

Be to ir langai PVC, tad ir ten aplinkui reikia kažko panašaus tikėtis.

Galėtų pats pasakyti, kokio ilgio vamzdžius po žeme užkasė. Dėl langų nemanau. Visgi sertifikuoti. Kitas dalykas - aplink langus oras (ir viduje, ir išorėje), todėl viskas greitai išsivaikšto.

Dulkiu is 36 metru d160 vamzdziu ant rekuperatoriaus filtro... na karta per metus lempute indikuoja, kad reikia isdulkinti filtra. Vamzdziuose visiskai svaru. O jeigu lyginti su gofruotais ortakiais tai idealu.
Rizikavau. Bet masciau taip, kad 160m3 per valanda varinejant oro per valanda kiek ten gali nuodu pernesti. Kiek yra tiek ir isnesa. O, jeigu nelieka, tai tas likutis gal ir nauda duoda? Ir dar turiu is wavin'o atsakyma, kad vamzdziai gali buti naudojami vedinimui visiskai saugiai. Imkim atveji kai namuose yra kanalizacijos vamzdis. Pavyzdziui nevedinamoje vonioje atvirai paklotas 2 metru vamzdis. Kiek reikia oro, kad jo kvapa ispusti? Koks skirtumas ar viduje vamzdzio puciama ar patalpa vedinama. Pagaliau juk vamzdziai neisgaruoja kaip odekolonas. Ir nevyksta ten chemine reakcija, kurios atsinaujina nuodingos medziagos. Ir ie vamzdziai dar ir pati nama pergyvens. Jeigu po zeme 36 metrai tai dar keletas metru itakos netures.

Kai vedinima paleidau tuomet ta diena jautresi plastmases kvapas. Paskui kazkuri laika dar jautesi toks priplekes. Nezinau priezastis. Dabar gaivumo pakanka.

Rekupas Komfovent Domekt 400VE
Paskutiniu metu nefiksuoju skaitiklių parodymų, bet jie pajungti ir toliau skaičiuoja, taigi, rekuperatorius nuo paskutinės užfiksuotos datos 2017.05.01 iki dabar 2018.02.15 (per 8,5 mėn) prisuko nuo 1913,47kWh iki 2168,52kWh = 255,05 kWh
Kadangi visą šį laiką tenai nė karto nebuvo įjungti, o ir nebuvo tam poreikio, nes visą laiką buvo tiekiamas virš 18°C temperatūros oras (šiuo momentu 20,4°C prie lauko -3°C), patalpose palaikoma 22°C-23°C temperatūra, tad viso laikotarpio mėnesinės elektros sąnaudos, bus plius minus panašios, nekreipiant dėmesio į metų sezoną. Šiuo momentu rekupas veikia 63 %-63 % režimu, naudodamas 61W galią, nors didesnę žiemos laiko dalį daugiau dirbo ~30% režimu, o vasarą apie 40%. Taigi, rekupo vidutinis mėnesinis elektros energijos suvartojimas 255kWh/8,5mėn=30kWh kas bus apie 3€ per mėn.

Klausimas ar tie plokšteliniai priešpriešinių srautų rekupai bent kiek efektyvesni Lietuvoje žiemos sezono metu lyginant su rotoriniais. Ir kas kad NVK deklaruojamas gerokai aukštesnis.

Maniškis tiek elektros prisuko per metus. Realiai dar šiek tiek mažiau, nes skaitliuko parodymą nuėmiau keliomis dienomis (iki savaitės) pavėlavęs. Ir visą žiemą varinėjo 170 kubų. Man atrodo ir praeita žiema buvo šaltesnė nei dabartinė. Kiek tavo 400VE maksimaliai gali varinėti oro, nes 63 proc. ar 40 proc. man nieko nesako. Įtariu, kad mano ir oro kiekiai didesni. Beje, jau visą namą vedini ar dar tik vieną aukštą?

Visą namą.

Kažkaip keistai, per metus sunaudojo 269,29 kWh, o per vieną žiemos mėnesį 87,38 kWh.

Iš kitos pusės užkliuvo skaitliuko rodoma rekupo suvartojama galia 11W.

Nesvarbu, koks pas tave rekupas, "stumdomo" oro kiekius lemia ventiliatoriai, kurie į rekupus montuojami plius minus panašaus efektyvumo, taigi, prie 11W "stumdomas" oro kiekis yra niekingai mažas. Tikrai nebus 170m³/h. Manojo rekupo ventiliatorių efektyvumas yra labai aukštame lygyje, tad net jei į tavąjį rekupą įdėtas dar 1%-2% efektyvesni ventiliatoriai, bendroje sumoje skirtumas pastebimas nebus. Bendrai paėmus, bešepetėlinių elektrinių variklių našumas siekia apie 90%, tad visas įmanomas skirtumas ir gali susidaryti tik iš sparnuotės, kur 1%-2% didesnis efektyvumas tikėtinas.

Mano vėdinimo sistemos projektinis oro pasipriešinimas 80Pa. Nesupratau aš komfovento schemų, bet kaip supratau, esant tokiam ortakyno pasipriešinimui, maksimalus mano rekupo oro srautas prie
100% bus 350m³/h. Iš čia gaunasi, kad
60% atitiks 210m³/h
50% - 175m³/h
40% - 140m³/h
30% - 105m³/h
20% - 70m³/h

Iš kitos pusės iš Amalvos esu gavęs savo rekupo deklaraciją namo energinio efektyvumo sertifikavimui. Pas mane projektinė oro kaita 240m³/h, tad ir prie tokio našumo buvo atlikti skaičiavimai, tik ortakių pasipriešinimo nebuvau pasakęs, tad apskaičiuota prie 150Pa pasipriešinimo, o maniškių pasipriešinimas dvigubai mažesnis. Taigi
240m³/h pasiekiama prie 55W galios kas būtų apie 50% našumas pagal elektros sąnaudas (realus dydis prie 50% - 51W).

Bet kaip minėjau, ventiliatorių našumas bus plius minus panašus, tad tavo rekupo tiekiamas oro srautas prie 11W bus maždaug dvigubai mažesnis, nei mano rekupe tiekiamas prie 20% nes prie 20% mano rekupas eikvoja apie 26W. Nežinau, kiek eikvoja rotoriaus varikliukas atmeskim kokius 6W lieka apie 20W prie mano rekupo mažiausio nustatymo. Be variklių dar bus valdymo elektronikos suvartojama elektros energija, sakykim mažiau 5W nebus, taigi, tavo ventiliatoriai sukami 6W mano 14W galingumu. Vienareikšmiškai, prie mano rekupo mažiausio galimo rekupo našumo, oro pakeičiama mažiausiai dvigubai daugiau nei prie tavojo.

Aš visus metus kas mėnesį skelbiau vėdinimo duomenis: tiek FB, tiek čia. Rekupą pajungė 2016 metų spalio 11 d. Pirmą mėnesį laikiau pirmu greičiu, kuomet jis varinėja 70 kubų. Buvo net filmuką padaręs. Štai jis. Tada visi rotacininkai pradėjo mūrmėti, kad oro kiekis per mažas. Todėl nuo lapkričio 11 d. įjungiau 2 greitį. Tuomet rekupas varinėja 167 kubus oro. Antru greičiu įjungtą rekupą laikiau kol baigėsi šildymo sezonas - iki balandžio pabaigos. Likusią metų dalį jis dirbo pirmu greičiu, nors gal savaitę vasarą laikiau 3 greičiu (varinėja 220 kubų) ir 4 greičiu (325 kubai).

2016 metų gruodžio 1-3 dienomis pastačiau skaitliuką, 2017 gruodžio 8 d. užfiksavau metinius duomenis. Štai ir visa istorija. Jei yra noras knistis, FB galima atknisti kas mėnesį skelbtus duomenis.

Mano rekūpas, jei nereikia teno, naudoja labai mažai elektros. 2017 metų sausį tavo nurodyti 87,38 kWh išėjo todėl, kad daug dirbo tenas. Štai ir visa paslaptis. Kai neveikia tenai, "Zhenderis" labai mažai naudoja elektros.

Dar šiemet pastebėjau vieną dalyką. Pagal PHI sertifikatą mano "Zhenderio" el. tenas turi jungtis kažkur nuo -13 laipsnių. Pernai jungėsi maždaug nuo -9. Šiemet jungiasi nuo -6. Pasirodo namas negyvenamas ir nėra drėgmės, todėl ir pradėjo anksčiau jungtis tenas. Todėl jei namas būtų gyvenamas, vien dėl drėgmės būtų suvartota dar mažiau elektros, nes tenas būtų dirbęs dar mažiau.

Štai tau ir atsakymas, Kur mėnesinės elektros sąnaudos, ten iš tikrųjų kažkas panašaus į realybę, prie 70m³/h čia ne rekupo efektyvumo rodmenys per metus, o tik namo minimalus vėdinimas, kad pelėsis neįsiveistų. Prie tokių greičių rekuperatorius nedirbs, kai ten pradėsi gyventi, tad metinių savo sąnaudų nedeklaruok kaip tinkamų palyginimui. Iš kitos pusės, man tas 70m³/h prie 11W iš tikrųjų kelia abejonių. Įtariu ir 50m³/h nebus prie esamo ortakyno pasipriešinimo.
Papildyta:


Ką aš ir noriu pasakyti. Prie normalesnių, gyvenimui tinkamų oro srautų, tavo rekupui reikia naudoti elektrinį teną ir bendros eksploatacinės rekupo elektros sąnaudos yra 2-3 kartus didesnės nei rotorinio rekuperatoriaus, kuriam teno naudoti nėra poreikio. Kaip minėjau, pas mane šiandien prie lauko -3°C tiekė virš 20°C temperatūros orą. Kur dar čia teno naudojimo poreikis. O ir prie gerokai žemesnių lauko temperatūrų, teno naudojimo poreikio nemačiau.

Vat ir visa ekonomija. Kad ir koks efektyviausias priešpriešinių srautų rekuperatorius bebūtų, prie tų pačių oro srautų žiemą, jo elektros sąnaudos bus kartais didesnės nei rotorinių. Aišku, galima ir rotoriuje naudoti teną, bet rotoriaus atveju galima naudoti, galima nenaudoti, o priešpriešinių srautų rekuperatoriaus atveju, niekur nedingsi, sąlygos netinkamos ir teno naudojimas privalomas.

Plius dar, rotorinio rekupo atveju, kai mano patalpų oras buvo labai didelio drėgnumo ir šildydamas elektra palaikiau ~20°C temperatūrą, tada ir elektrinio teno naudojime nemačiau didelės problemos, ar taip, ar taip elektra namą šildžiau. Kai namą šildau Šilumos siurbliu, teno rotoriniame rekupe nereikia!!!