panikos sindromas

Sveiki ,

noreciau placiau suzinoti apie panikos sindroma arba dar vadinamas panikos atakas. jau keleta zmoniu pazistu turincius sia liga . nuo ko ji prasideda, kaip toliau progresuoja? ar isgydoma? kazkur girdejau, kad ja serga kas trecias. ar tiesa?

is anksto aciu uz atsakyma.

Labas, as sergu sia liga. Negaliu pasakyti, kad tai prasidejo staiga, viska manau lemia itampa, nuolatinis, pabreziu nuolatinis stresas, dar prisideda nemokejimas atsipalaiduoti, ir taip uzsisuka uzburtas ratas. Reikia ismokt atsipalaiduot, darau pratimukus atsipalaidavimo, va jau 9 men negeriu jokiu vaistu, ir laukiu
Del progresavimo - nezinau vieniem buna kartojasi visa gyvenima (ir patikek tai tikrai yra nekas), kitiem sako praeina, tereikia "teisingai" gyventi

Man tokie dalykai dėjosi paauglystėje. Eina sau..galvojau ar aš imu išprotėti ar man šiaip kas negerai. Po to mane gydytoja pamokino "elgsenos" tokių priepuolių metu: bandyti keisti mintis, kontroliuoti kvėpavimą..Nepamenu kaip tai vadinosi..hiperventiliacija ar kaip negali kvėpuoti, tik įkvėpi, dusina, galų gale būdavo atvejų, kad nualpdavau arba patirdavau tokią keistą būseną, lyg "sustabarėjimą", negali pakrutėti, viskas sukasi, nepaaiškinama baimė, drebulys, noras kažkur bėgti, kažkoks sveikos nuovokos praradimas.
Sąžiningai nežinau nuo ko prasidėjo ir sąžiningai pasakysiu, nežinau nuo ko praėjo.. Tarsi savaime, lyg būčiau ėmusi ir užaugusi Tačiau, kai imu svarstyti, tai turbūt labiausiai padėjo saviįtaiga..Bent jau dabar tokių dalykų nebepatiriu.

Daug metu kankinausi su sita problema.Baisu net prisiminti savo savijauta tu priepuoliu metu.Daug vaiksciota pas psichologus,psichoterapeutus ir pan. Efektas budavo labai laikinas.Viska sukomplikavo tai,kad prie panikos sindromo prasidejo labai stipri agorafobija.
O isgyti padejo...didziulis stresas.Nezinau,ar visam laikui atsikraciau to kosmaro,bet pusantru metu jau nebeuzeina panikos atakos ir i atviras erdves vaikscioti nebera problematiska (tfu,tfu,tfu...).

as taip pat viena is "serganciuju" . Mano atveju kaip ir daugelio zmoniu- pradzia buvo letoka ir man asmeniskai nesuprantama...uztat kai viskas surimtejo-atrode uau-is kur ir kodel..tarkim pirmieji taip vadinami priepuoliai "islindo" mano pirmojo nestumo metu.. kazkas nesuvokiamo trukdavo vos kelias minutes ir neradusi jokiu logisku paaiskinimu manydavau tai kazkaip susije su nestumu..Nors kaip dabar zinau taip vadinamos priezastys buvo net keleto metu senumo.
Panikos atakos dar kitaip vadinamos "vakarieciu liga" suintensyvejo paspartejus musu gyvenimo tempui ir musu paciu gyvensenai pasikeitus. Daugelis musu gyvename miestuose, dirbame itemptus darbus, esame spaudziami valstybes ir laikmecio..nutole nuo gamtos, besimaitinantys -
kaip kas kuo..kitaip sakant isukti i gyvenimo verpeta kuriame nebedaugelis islaiko balansa. Vidine harmonija, mokejimas dziaugtis, meile ir pastangos-tai mano nuomone anti vaistas:)

Atklydau i supermama.com netikėtai ir tikrai tuo labiau nesitikėjau čia rasti žmonių, kuriuos taip pat kamuoja panikos sindromas.
Man prasidėjo lygiai taip pat, kaip ir jūs visos čia, kad aprašėt. Tik va man nepadeda nei įtaiga, nei didelis noras. Aš geriu antidepresantus, jau keli metai, tad irgi neužeina priepolių. Bandžiau nutraukti vaistus, bet vistiek viskas grįždavo ten pat.
Svajoju apie vaikiuką, tačiau labai bijau, kad nebūtų kokių išsigimimų dėl vaistų, juk vistik tai yra chemija, nors ir geriu silpnus vaistus. Planuoju pakeisti į homeopatinius, tačiau dar neaišku, kaip į tai reaguos mano organizmas.
Ypatingai bijau, kad vaikiukas nepaveldėtų tos ligos, nes panašu, kad aš ją pati paveldėjau iš mamos...

kuuzia-tu is kurio miesto? Jei vartoji antidepresantus ir noretum-galiu parekomenduoti gydytoja Klaipedoje, kuri taiko intensyvia antidepresantu ir akupunkturos terapija. As jos asmeniskai neisbandziau- esu grieztai nusistaciusi pries vaistus, bet ji ne vienam "panikuojanciam" yra padejusi. Jei nesi klaipediete, galetum jai pasiskambinti, manau ji tures ka parekomenduot tavo kraste..
O kas link nestumo-antidepresantus vartojant pastoti net nemastyk. Jei idomu, galiu pasidalinti savo asmenine patirtimi, kas konkreciai padejo man. Manau antidepresantai toks dalykas-ilgai vartojant, kad ir silpnus, pripranta ne tik organizmas, bet ir smegenine visiskai pasikliauja ju veiksmingumu ir vos nustojus vartoti atsiranda itampa "o ka jeigu" nuo kurios ir bandei pabegti pirmoj eilej. As vartojau naturalu maisto papilda amino ruksti GABA kitaip vadinama Zen, kurio Lietuvoje abejoju ar rasi nusipirkti, nors as neapsiimu teigti, nes nezinau. As pirkau per savo dietologe internetu-varijantu tikrai yra. Zodziu sitos amino rugsties poveikis yra l. paprastas: atsiradus itampai, panikos priepuoliui musu kunas pagamina adrenalina, kuris jei teisingai pamenu siuncia smegenim zenkla but pasiruosusiam "kovai" ir taip ryja visus musu organizmo resursus, kas ir sukelia visus fizinius nemalonius pojucius. Tokioj situacijoj isgeri viena kapsulyte (max 2 per diena) ir viskas ka ji padaro-ji pamaitina smegenis ir atsaukia taip vadinama klaidinga informacija. Nuramina, pradedi racionaliai mastyti, atstato tavo taip vadinama balansa. Man tai TIKRAI padejo. Beje, gaba ieina i kai kuriuos antidepresantus, o jai naturaliai atstatyti tavo organizme tereikia subalansuoti savo dieta..
Mano pusesere kankinosi su tokia pacia situacija kaip tavo gerus 3-4 metus. Bet susitvarke savo asmenini gyvenima, atrado taip vadinama ramybe, nustojo pamazel vartot vaistukus, pastojo, pradzioj dar pavaiksciojo pas psichologus, nes baiminosi, kad viskas negriztu ir sekmingai pasigimde sveika dukryte kuriai jau 1-ri. As itikinta- naikinti reikia ne pasekmes, bet priezastis!
Priedo, jautrumas gali buti paveldimas, bet nuo to nepabegsi. Susitvarkyk savo sveikatele, ramybej gimdykis vaikucius ir per daug nemastyk apie paveldimuma-juk nuo musu ne viskas priklauso..
Sekmes ir stiprybes tau!

Ačiū tau , Mammamia, už atsakymą.
Aš tikrai negalvoju vartodama vaistus pastoti, esu ištekėjusi, tad vistiek visada yra galimybė netyčiukui. Dėl to vis pradedu galvoti apie tai, kad reikia kažkaip keisti vaistus, kalbėt su gydytojais ir t.t. Galų gale vistiek ateis laikas, kai jau norėsis, kad namuose ropotų mažylis, ir tam ruoštis reikia iš anksto. Po naujų metų ketinu keliauti pas dar vieną gydytoją pasikonsultuoti. Gyvenu Kaune, bet manau, kad kokį kartą atvažiuočiau pasikonsultuoti ir su tavo siūloma gydytoja, ar bent telefonu pakalbėti, nors telefoninis pokalbis čia jau nelabai tinka
Paskaičiau, kad tai ir kitoms pavyko pasveikti ir nevartoti vaistų dabar, tai kažkokia viltis sukilo ir man. Ačiū jums už tai.

Gal galėčiau gauti gydytojos Klaipėdoje duomenis? Man labai reikia, turiu bėdų su savim, tad prašau,parašykit AŽ

Įtariu ir aš tą agorafobiją...Parašykit jos simptomus

Va ką radau internete:
Sergantys agorafobija bijo išeiti iš namų, nueiti į parduotuvę, apskritai kur nors važiuoti ar eiti, būti ten, kur daug žmonių -parduotuvėse, teatruose, kavinėse. Agorafobija - gana dažna liga. Ja serga maždaug vienas iš 160 žmonių. Ligoniai tam tikrose situacijose jaučia didėjantį nerimą, kuris pasireiškia svaigimo jausmu, padidėjusiu širdies plakimu, kvėpavimo sunkumu, prakaitavimu, burnos sausumu, alpimu ar net išprotėjimo baime, - visa tai gali peraugti Į paniką. Vėliau sergantysis pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto panašius jausmus. Agorafobija ir kiti nerimo sutrikimai Lietuvos gydymo įstaigose pradėti diagnozuoti tik per pastarąjį dešimtmetį. Šiuo metu yra naujos gydymo galimybės. Laukti savaiminio pasveikimo nėra būtina, o kartais ir pavojinga, nes gali atsirasti depresija, priklausomybė alkoholiui ir rami­namiems vaistams, įsitikinimas, kad sergama nepagydoma liga. Savarankiškai gali gydytis valingi, ištvermingi, pažįstantys savo kūno pojūčius, sugebantys analizuoti save asmenys, žinodami, kas yra nerimas, ar yra grėsmė apalpti, mirti, išprotėti nerimo būsenos metu. Jei nesiseka, reiktu turėti draugą, pata­rėją ar galimybę pasitarti su specialistu.

[quote=Linjus,2005 08 01, 14:08]
Va ką radau internete:
Sergantys agorafobija bijo išeiti iš namų, nueiti į parduotuvę, apskritai kur nors važiuoti ar eiti, būti ten, kur daug žmonių -parduotuvėse, teatruose, kavinėse. Agorafobija - gana dažna liga. Ja serga maždaug vienas iš 160 žmonių. Ligoniai tam tikrose situacijose jaučia didėjantį nerimą, kuris pasireiškia svaigimo jausmu, padidėjusiu širdies plakimu, kvėpavimo sunkumu, prakaitavimu, burnos sausumu, alpimu ar net išprotėjimo baime, - visa tai gali peraugti Į paniką. Vėliau sergantysis pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto panašius jausmus. Agorafobija ir kiti nerimo sutrikimai Lietuvos gydymo įstaigose pradėti diagnozuoti tik per pastarąjį dešimtmetį. Šiuo metu yra naujos gydymo galimybės. Laukti savaiminio pasveikimo nėra būtina, o kartais ir pavojinga, nes gali atsirasti depresija, priklausomybė alkoholiui ir rami­namiems vaistams, įsitikinimas, kad sergama nepagydoma liga. Savarankiškai gali gydytis valingi, ištvermingi, pažįstantys savo kūno pojūčius, sugebantys analizuoti save asmenys, žinodami, kas yra nerimas, ar yra grėsmė apalpti, mirti, išprotėti nerimo būsenos metu. Jei nesiseka, reiktu turėti draugą, pata­rėją ar galimybę pasitarti su specialistu.
[/quot

Kad sergu tuo tai neįsitikinau, nes mane vargina įtampa, rodos kartais negaliu atsipalaiduoti, širdies permušimai ir oro trūkumas, kuris dažnai atsiranda, kai susinervini...Kartais atrodo jau mirsiu . Gal jau reikia gydytojo pagalbos???