Mano sunui 10 metu. Jis lanko 4 klase. Anksciau pasitaikydavo mokykloje konfliktu, bet jie issispresdavo. Ben siais metais prasidejo rimtos problemos, o tikroji padetis man paaiskejo vakar. Mano vaikas isejes i mokykla, ten nenuejo. Buvo ilgas ir sunkus pokalbis, nemiegojau visa nakti. Pasirodo mano is mano vaiko tyciojasi klases draugai. Pasityciojimas vyksta per dailes pamoka. Vaiku nuomone jis klaikiai negraziai piesia. mokytoja per ta pamoka paprastai iseina is klases, palieka juos dirbti savarankiskai. tada mano vaiko piesinys yra iskeliamas ir pasipila patycios. Jis klaseje yra vienas is maziausiu ugiu ir smulkaus kuno sudejimo, todel fyziskai apsiginti negali. Jis labai jautrus ir, kaip man pasakoja, tokiais atvejais tyli, sedi savo vietoje ir dazniausiai apsiverkia. Asaros visus dar labiau padrasina . Vakar buvo diena po dailes pamokos ir mokytoja jiems turejo grazinti pusmecio darbus. Jis nejo i mokykla, nes issigando, kad vel visi juoksis is jo darbu.
Mano sunus papildomai pas ta pacia mokytoja lanko liet. k. pamokas. Vakar jis pas ja buvo. Jis jai papasakojo kodel neatejo. Dar nezinau, kaip pasielgs mokytoja, vaikas prase, kad ji, nieko nesakytu klasei.
Sunus is mano pirmos santuokos. Gyvena su kartu su manimi. Dabar turi 1.4m. seste. Seimoje viskas lyg ir tvarkoje. Aisku, kartais pasitaiko priekaistu, kad as labiau myliu sese, nes jai daugiau skiriu demesio. As stengiuosi paaiskinti, kad tai tik todel, kad ji l. maza, Kad ji myliu nemaziau. Su mano vyru sutaria gerai . Kartu visi gyvename jau 7 metus.
Kaip man padeti savo vaikui, gal reiketu ji vesti pas psichologa. Jis aplamai labai savimi nepasitiki. Jo pasakymai nemoku, nesugebesiu, negaliu kasdieniai.
Aciu. Mama
Nelengva situacija. Man vaikystėje panašiai buvo, nors dabar niekas tuo nepatikėtų. Viskas pasikeitė vėliau, kai pakeičiau mokyklą, draugus, ten buvau labiau vertinama, o taip atėjo ir pasitikėjimas savimi.
Mano subjektyvi nuomonė: gal reiktų eiti pas psichologą ir tuo pat metu pakeisti mokyklą. Nes senieji "draugai" pasikeitimų tikrai nepastebės, viskas liks kaip buvę, o nauji žmonės priimtų jį jau kitokį, pasikeitųsi. Jei tai pavyktų, žinoma. Manau dar reikia laiko, kad subręstų ir jis ir draugai, bet tai ne išeitis, taip ilgai laukti nereikia.
Stiprybės, Pula, tau ir tavo sūneliui. Patikėk, viskas išeis į gerą, aš dabar kitaip pasaulį ir žmones matau ir vertinu, kai per tai perėjau.
Mano subjektyvi nuomonė: gal reiktų eiti pas psichologą ir tuo pat metu pakeisti mokyklą. Nes senieji "draugai" pasikeitimų tikrai nepastebės, viskas liks kaip buvę, o nauji žmonės priimtų jį jau kitokį, pasikeitųsi. Jei tai pavyktų, žinoma. Manau dar reikia laiko, kad subręstų ir jis ir draugai, bet tai ne išeitis, taip ilgai laukti nereikia.
Stiprybės, Pula, tau ir tavo sūneliui. Patikėk, viskas išeis į gerą, aš dabar kitaip pasaulį ir žmones matau ir vertinu, kai per tai perėjau.
Neduoda man ramybės šis klausimas.
Dar kai ką sugalvojau. Gal reiktų pabandyti vaiką leisti į kokį nors būrelį, popamokinę veiklą. Tai, kas jam įdomu, jam sektųsi, jis būtų ten vertinamas. Taip įgytų daugiau pasitikėjimo savimi, be to, susirastų naujų draugų, kurių požiūris jau būtų kitoks.
Dar kai ką sugalvojau. Gal reiktų pabandyti vaiką leisti į kokį nors būrelį, popamokinę veiklą. Tai, kas jam įdomu, jam sektųsi, jis būtų ten vertinamas. Taip įgytų daugiau pasitikėjimo savimi, be to, susirastų naujų draugų, kurių požiūris jau būtų kitoks.
Pritariu Blondinei, jei padetis labai labai tragiska, galbut iseitis butu pakeisti mokykla... Mano broliui buvo panasiai. Klaseje jis buvo laikomas didziausiu nevykeliu, o perejes i kita mokykla labai greitai pritapo, tapo aktyvistu, vos ne klases siela, zodziu, pasikeite 180 laipsniu... 
Tiesa, tuomet jis buvo gal 7-8 klasej...
Tiesa, tuomet jis buvo gal 7-8 klasej...
Aciu. Bandysime su bureliais. Tikiuosi, kad viskas issirutuliuos, kad neprieisime iki mokyklos keitimo. Daugiau demesio skirsiu nsmie. Lai dazniau kvieciasi daugus i namus, gal pageres.
QUOTE(PULA @ 2005 01 27, 09:44)
Aciu. Bandysime su bureliais. Tikiuosi, kad viskas issirutuliuos, kad neprieisime iki mokyklos keitimo. Daugiau demesio skirsiu nsmie. Lai dazniau kvieciasi daugus i namus, gal pageres.
kodel taip nenori keisti mokyklos ?
pamenu dar mokyklos laikais labai gailejau klases vaiku is kuriu tyciodavosi
dabar kai mastau apie dukros ateiti baisiai suspaudzia sirdi vien pagalvojus, kad ir is jos gali taip tyciotis. vaikui tai baisi trauma, jis gniuzdomas, zlugdomas 
as imciausi kazkokiu veiksmu kuo skubiau 
O ka tu sakei vaikui, kai jis papasakojo, kad nesigyne, verke kamputyje?
Ar nebuvai pati pasikalbeti su mokytoja apie tai? Butinai nueik ir neleisk, kad vaikas uzsiciklintu tokioj buklej. Tegul mokosi apginti save, o jei tai nepades, keiskit mokykla.
Ar nebuvai pati pasikalbeti su mokytoja apie tai? Butinai nueik ir neleisk, kad vaikas uzsiciklintu tokioj buklej. Tegul mokosi apginti save, o jei tai nepades, keiskit mokykla.
su mok. as kalbejau. Jis pats yra l. uzdaro budo, greitai supykstantis, labai jautrus. As labai noreciau, kad jis ismoktu save apginti, nereguoti i viska taip jautriai. Nezinau ar pakeitus mokykla bus gerai. Vaikai visur vienodi. Noretusi, kad jis pakovotu, nes bijau, kad "siltnamio" salygos ji padarys dar jautresni ir neatsparesni. Jei padetis per siuos mokslo metus nesikeis, tada keisim mokykla.
Aciu. labai geras puslapis, kai tik pareis Lukas, mano sunus, is mokyklos duosiu ir jam paskaityti.
Taip pat sunus siame puslapyje gali pats parasyti elektroninį laišką ir gauti atsakyma arba nemokamai paskambinti Vaiku linijos konsultantams is Telekomo, Bites arba Omnitel tinklo.
Labai svarbu, kad vaikas pasakojo apie tai, kas vyksta. O tu gali padeti sunui:
1. isklausydama, leisdama issipasakoti viska, kas jam nutiko.
2. butinai pasakydama savo vaikui, kad jis gerai daro papasakodamas apie patycias, ir kad jis nera skundikas.
3. jokiu budu nekaltindama vaiko del patiriamu patyciu.
4. kai vaikas papasakoja apie patycias, svarbu tinkamai sureaguoti- nevertetu elgtis skubotai, pvz. pulti susitikti ir pasikalbeti su priekabiaujanciu vaiku tevais, nes galbut tokio elgesio vaikas bijo. JIs gali baimintis, kad del to priekabiavimas sustipres.
5. aptarti su vaiku, ka ir kaip toliau daryti.
6. svarbu kalbetis su mokytoja apie patycias, kad ji zinotu kas vyksta. gal but saipomasi ne tik is tavo sunaus, bet ir is kitu vaiku. Negalvok, kad bereikalingai eikvoji jos laika ir keli nemalonumus. Tu gali pasikalbeti ir su mokyklos direktoriumi ar dir. pavaduotoju ir pasitarti, kaip reaguoti i situacija ir elgtis toliau.
7. sumazinti ar sustabdyti priekabiavima- ne vieno zmogaus jegoms. Sios problemos sprendimui reikia aktyvaus mokytoju, mokyklos vadovu, tevu ir moksleiviu isitraukimo.
8. priekabiavimas is karto nesiliaus, tam reikia laiko. Padrasink savo vaika ir toliau pasakoti apie tai, kas vyksta.
9. labai svarbu vaikui sakyti, kad ji myli ir stengiesi padaryti viska, kas imanoma, kad jis jaustusi saugus.
Vertetu jums abiems pasikonsultuoti ir su mokyklos psichologu.
Stiprybes abiems!
Labai svarbu, kad vaikas pasakojo apie tai, kas vyksta. O tu gali padeti sunui:
1. isklausydama, leisdama issipasakoti viska, kas jam nutiko.
2. butinai pasakydama savo vaikui, kad jis gerai daro papasakodamas apie patycias, ir kad jis nera skundikas.
3. jokiu budu nekaltindama vaiko del patiriamu patyciu.
4. kai vaikas papasakoja apie patycias, svarbu tinkamai sureaguoti- nevertetu elgtis skubotai, pvz. pulti susitikti ir pasikalbeti su priekabiaujanciu vaiku tevais, nes galbut tokio elgesio vaikas bijo. JIs gali baimintis, kad del to priekabiavimas sustipres.
5. aptarti su vaiku, ka ir kaip toliau daryti.
6. svarbu kalbetis su mokytoja apie patycias, kad ji zinotu kas vyksta. gal but saipomasi ne tik is tavo sunaus, bet ir is kitu vaiku. Negalvok, kad bereikalingai eikvoji jos laika ir keli nemalonumus. Tu gali pasikalbeti ir su mokyklos direktoriumi ar dir. pavaduotoju ir pasitarti, kaip reaguoti i situacija ir elgtis toliau.
7. sumazinti ar sustabdyti priekabiavima- ne vieno zmogaus jegoms. Sios problemos sprendimui reikia aktyvaus mokytoju, mokyklos vadovu, tevu ir moksleiviu isitraukimo.
8. priekabiavimas is karto nesiliaus, tam reikia laiko. Padrasink savo vaika ir toliau pasakoti apie tai, kas vyksta.
9. labai svarbu vaikui sakyti, kad ji myli ir stengiesi padaryti viska, kas imanoma, kad jis jaustusi saugus.
Vertetu jums abiems pasikonsultuoti ir su mokyklos psichologu.
Stiprybes abiems!
