[
Gastroezofaginio refliukso liga (informacija pacientui)Rėmuo ir/ar atpylimai rūgščiu turiniu, varginantys ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir trikdantys žmogaus kasdienę veiklą, apibrėžiami kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Per metus dėl GERL į gydytojus kreipiasi apie 300 žmonių iš 100 tūkst. gyventojų. Tai dažna liga, sukeliantis
nuolatinį rėmens (graužimo už krūtinkaulio) pojūtį, padidėjusį rūgštingumą ir kitus simptomus.
Panašūs straipsniai:
Gastroezofaginio refliukso liga
Gastroezofaginio refliukso liga
Gastroezofaginio refliukso liga
Ligonių, sergančių gastroezofaginio refliukso liga, gydymas
Nestemplinė gastroezofaginio refliukso liga
Kiti GERL simptomai:
Atsirūgimas (raugėjimas)
Nuolat skaudanti gerklė
Skausmingas ar sunkus rijimas
Gausus seilių burnoje susikaupimas
Užkimimas
Švokštimas ir/ar kosulys naktį
Rūgštumo ar kartumo skonis burnoje
Blogas burnos kvapas
Dantenų uždegimas
Dantų emalio pažeidimas
Simptomai gali sustiprėti pasilenkus, spaudant, gulint ant nugaros, dėl fizinės įtampos, streso, tam tikrų maisto produktų ir kai kurių medikamentų vartojimo.
Pastaba: krūtinės skausmą gali sukelti ir GERL, ir širdies liga. Atskirti dažniausiai yra sunku, todėl, pajutus krūtinės skausmą, būtina kreiptis į gydytoją.
Kartais GERL gali nesukelti jokių simptomų ir diagnozuojama tik atsiradus komplikacijoms.
Kaip diagnozuojama GERL?
Pirmiausia gydytojas paklaus apie jus varginančius simptomus ir atliks medicininę apžiūrą. Jei gydytojas įtars, kad sergate GERL, pirmiausia paskirs bandomąjį (2 savaičių ar mėnesio) gydymą vaistais. Dažniausiai gydoma protonų siurblio inhibitoriais (PSI). Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi ir kiti tyrimai, pvz., stemplės ir skrandžio endoskopija, retai stemplės 24 val. pH-metrija.
Kas sukelia GERL?
Gastroezofaginis refliuksas (GER) tai nevalingas skrandžio turinio (refliuksato) atpylimas į stemplę. Refliuksas įvyksta tada, kai apatinis arba viršutinis stemplės raukas (raumuo) praranda savo tonusą, atsipalaiduoja. Nėra nustatytos vienos GERL sukeliančios priežasties, daug įtakos turi šie veiksniai: rūkymas, nutukimas, nėštumas, kai kurių vaistų, aštraus, riebaus, rūkyto maisto vartojimas.
Rėmens graužimas, padidėjęs rūgštingumas tai tipiški simptomai, kuriuos sukelia į stemplę patekusi skrandžio rūgštis. Prikimimas, rūgštumas ar kartumas burnoje, dantų emalio pažeidimų atsiranda rūgščiai patekus į ryklę (susilpnėjus viršutiniam stemplės raukui).
Kaip gydoma GERL?
Gydymo tikslas yra sumažinti gastroezofaginį refliuksą ir stemplės gleivinės pažeidimą. Dabar yra rekomenduojamas pakopinis GERL gydymas, atsižvelgiant į ligos sunkumą.
Ūminės GERL fazės gydymo tikslas panaikinti GERL simptomus. Tuomet skiriama pakankama PSI dozė ilgesnį laiką. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo (nuo 4 iki 16 savaičių).
Palaikomasis GERL gydymas:
1. Ilgalaikio GERL gydymo tikslas išvengti stemplės erozijų atsiradimo bei kontroliuoti varginančius GERL simptomus. Tuomet vartojama PSI 1020 mg per dieną.
2. Gydymas pagal poreikį". Tuomet ligonis pats nusprendžia ir vartoja vaistų tik atsiradus simptomams, kai jų nebejaučia ne mažiau kaip 24 val., vaistų nebevartoja.
Pastaba. Palaikomojo gydymo trukmė gali būti labai įvairi, jis gali tęstis kelerius metus. Kartais komplikuotą, blogai vaistais kontroliuojamą GERL galima gydyti atliekant operaciją.
Kokios GERL profilaktikos priemonės?
Sergantiesiems GERL rekomenduojama:
Miegoti pakeltu galvūgaliu (apie 15 cm)
Valgyti tik tuos produktus, kurie nesukelia rėmens. Vengti:
o Riebaus maisto
o Citrusinių vaisių ir jų sulčių
o Kavos
o Alkoholio ir angliarūgštės prisotintų gėrimų
o Mėtinių saldainių
o Pipirų
o Aštrių padažų, kečupo
o Šokolado
Peržiūrėti vartojamus vaistus, kai kurie jų gali silpninti stemplės rauką:
o Anticholinerginiai
o Teofilinas
o Tricikliai antidepresantai
o Kalcio kanalų blokatoriai
o β adrenerginiai agonistai
o Alendronatas
o Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
Dvi valandas po valgio negulti
Valgyti mažiau, bet dažniau, vengti persivalgymo
Nerūkyti
Atsikratyti antsvorio
Kodėl reikia gydyti GERL?
Negydant GERL gali išsivystyti sunkios ir pavojingos komplikacijos:
Ezofagitas skrandžio rūgščių sukeltas stemplės gleivinės uždegimas
Disfagija ilgą laiką sergant GERL, gali būti sunku ryti maistą
Bareto stemplė nuolatinis rūgšties poveikis gali sukelti stemplės ląstelių ikivėžinius pakitimus
Stemplės vėžys. Nuolatinis, daug metų trunkantis skrandžio rūgščių patekimas į stemplę gali sukelti stemplės vėžį
Bemaž 20 procentų Lietuvos gyventojų serga refliuksu, kurį sukelia stemplės išvarža. Liga pasireiškia tuo, jog pavalgius už krūtinkaulio skauda, "griaužia rėmenį". Negydomas refliuksas ne tik išprovokuoja rimtus sveikatos sutrikimus, bet ir tampa onkologinės ligos priežastimi.
Refliuksas gydomas dviem būdais - medikamentais ir operaciniu būdu. Pacientams, kuriems laiku diagnozuojama ši liga, paprastai pakanka gydymo vaistais.
Tačiau daugėja atvejų, kai stemplės angos diafragmos išvarža nustatoma pavėluotai. Tuokart refliuksas gydomas chirurgiškai - atliekama skrandžio plastika. Tokias operacijas laparoskopiniu būdu, kai radikalūs veiksmai atliekami per mažus pjūvius, nuo 1995-ųjų atlieka Klaipėdos apskrities ligoninės Pilvo endoskopinės chirurgijos skyriaus vedėjas Nerijus Kaselis ir Žilvinas Šidlauskas.
Naujos technologijos
Šiemet apskrities ligoninėje prie Pilvo endoskopinės chirurgijos skyriaus įkūrus Krūtinės ląstos chirurgijos poskyrį, laparoskopiškai šalinamos didžiulės apimties stemplės išvaržos.
Prieš mėnesį krūtinės ląstos chirurgijos specialistas poskyrio vedėjas Vitalijus Dagilis su kolegomis N. Kaseliu ir Ž. Šidlausku atliko pirmąją laparoskopinę fundoplikaciją.
Pacientui, sergančiam sunkia refliukso forma, išvarža pašalinta laparoskopinės operacijos metu, padarius penkis mažai invazinius pjūvius.
Rimtos komplikacijos
Apskrities ligoninės chirurgijos specialistai pažymi, kad minėtajai gastroenterologinei ligai progresuojant operacinis gydymas neišvengiamas. Mat dėl išvaržos stemplėje atsiranda susiaurėjimas. Taip pat pasikeičia ir stemplės gleivinės struktūra - o tai jau gali būti onkologinės ligos pradžia.
Be to, kad griaužia rėmenį, žmogų ima kamuoti sausas, dirginantis kosulys, neretai išprovokuojantis dusulio priepuolius.
Stemplėje susiformavusios erozijos gali sukelti kraujavimą, pavojingą gyvybei. Nesiimant reikiamų priemonių, stemplės išvarža surandėja, kas vėliau apsunkina operacinį gydymą.
Maža to, nepašalinus stemplės išvaržos, kyla odontologinių problemų. Ligai progresuojant, atsiranda ir stenokardiniai skausmai. Galiausiai, laiku nepašalinus išvaržos, ši gali suvėžėti.
Refliuksą gydant vaistais sumažinamas rūgštingumas, tačiau nepašalinama ligos priežastis. Todėl, pažymi chirurgai, kai sergančiajam šia liga nepadeda gydymas vaistais, būtina, jog šeimos gydytojas tokį pacientą nedelsiant nusiųstų pas specialistą.
Anot chirurgų, dalis pacientų refliuksu serga dėl stemplės anatominio defekto. Jį būtina pašalinti.
Kai stemplės išvaržos dėl jos dydžio neįmanoma pašalinti laparoskopiškai, tuokart daroma tarstorokalinė plastikos operacija, kurios metu atkuriama stemplė.
Esant stemplės išvaržai neužsidaro vožtuvas, dėl to skrandis pakyla į viršų - krūtinės ląstoje atsiranda kone pusė skrandžio. Operacijos metu šis organas grąžinamas į vietą.
Va taip atrodo stemples diafragmos isvarzos operacija laporoskopiniu budu(silpniems nervams,neziurekit) http://www.youtube.c...h?v=MjQuUi1bPOY O cia kas aprasoma apie Helyco bacteria:2005 m. Nobelio premija už Helicobacter pylori atradimą
2005 metų Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje paskirta Bariui Maršalui ir Robinui Varenui už nuostabų ir gana netikėtą atradimą, kad skrandžio uždegimą ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligę išprovokuoja skrandžio infekcija, sukelta Helicobacter pylori.
Panašūs straipsniai:
Helicobacter pylori infekcija ir opaligė
Dispepsijos, pepsinės opos ir Helicobacter pylori infekcijos gydymas
Opaligės gydymas, H.pylori infekcijos išnaikinimas
Medikamentinis opaligės gydymas
Opaligės gydymas, H.pylori infekcijos išnaikinimas
1982 m., kai buvo atrasta Helicobacter pylori, stresas bei gyvenimo būdas, mitybos įpročiai buvo laikomi pagrindinėmis opaligės priežastimis. Šiuo metu patvirtinta, kad Helicobacter pylori sukelia daugiau nei 90 proc. dvylikapirštės žarnos opaligės atvejų ir apie 80 proc. skrandžio opaligės atvejų. Ryšys tarp Helicobacter pylori infekcijos ir gastrito bei opaligės buvo patvirtintas atlikus tyrimus su savanoriais sveikais žmonėmis gydymo antibiotikais klinikinių tyrimų bei epidemiologinių tyrimų metu.
Helicobacter pylori yra spiralės formos gramneigiamos bakterijos, kolonizuojančios skrandžio gleivinę maždaug 50 proc. žmonių. Šalyse, kur yra aukšti socialiniai-ekonominiai standartai, ši infekcija pasitaiko daug rečiau nei besivystančiose šalyse, kur manoma, kad apsikrėtę gali būti praktiškai visi gyventojai. Užsikrečiama paprastai ankstyvoje vaikystėje, ir bakterijų gali likti skrandžio gleivinėje visą likusį žmogaus gyvenimą. Ši lėtinė infekcija prasideda apatinėje skrandžio dalyje. Kaip pirmasis nustatė R.Varenas, Helicobacter pylori radimas yra visuomet susijęs su skrandžio gleivinės uždegimu, tai įrodo uždegiminių ląstelių infiltracija į gleivinę. Šio uždegimo stiprumas bei lokalizacija skrandyje yra svarbūs patogeneziniai veiksniai. Daugumai žmonių Helicobacter pylori infekcija gali būti besimptomė, tačiau maždaug 1015 proc. infekuotų žmonių tam tikru metu vis dėlto susirgs opalige.
Manoma, kad lėtinis distalinės skrandžio dalies uždegimas, sukeltas Helicobacter pylori infekcijos, nulemia padidėjusią rūgšties gamybą iš neinfekuotos viršutinės skrandžio kūno dalies. Tai predisponuoja opų susidarymą labiau pažeidžiamoje dvylikapirštėje žarnoje. Kai kuriems žmonėms Helicobacter pylori infekuoja ne tik apatinę skrandžio dalį, bet ir skrandžio kūną. Tai sukelia labiau išplitusį uždegimą ir gali predisponuoti ne tik skrandžio opaligę, bet ir skrandžio vėžio vystymąsi.
Helicobacter pylori yra nustatoma tik žmonėms ir yra prisitaikiusi prie skrandžio aplinkos. Tik mažuma infekuotų žmonių suserga minėtomis skrandžio ligomis. Nors po B.Maršalo ir R.Vareno atradimo tyrimai šioje srityje tapo labai intensyvūs, tikslūs patogeneziniai mechanizmai kol kas nėra visai aiškūs. Pačios Helicobacter pylori bakterijos yra labai kintamos, štamai gali labai skirtis daugeliu aspektų, pavyzdžiui, prikibimu prie skrandžio gleivinės ar sugebėjimu sukelti uždegimą. Net vieno infekuoto žmogaus ne visos bakterijos yra identiškos, be to, lėtinės infekcijos metu bakterijos prisitaiko prie kintamų skrandžio aplinkos sąlygų. Skirtingas žmonių genotipas taip pat gali turėti įtakos infekcijos imlumui. Kol kas tik visai neseniai pavyko sukurti eksperimentinį Helicobacter pylori infekcijos modelį, kuris, kaip tikimasi, padės tiksliau atsakyti į opaligės bei piktybinių transformacijų patogenezės klausimus.
Helicobacter pylori infekcija gali būti nustatyta identifikuojant pačias bakterijas biopsijos iš skrandžio gleivinės medžiagoje ar atliekant specifinių antikūnų tyrimus. Nors opaligė gali būti gydoma slopinant skrandžio rūgšties gamybą, tačiau liga po tokio gydymo dažnai atsinaujina, kadangi lieka bakterijos bei lėtinis skrandžio uždegimas. B.Maršalas ir R.Varenas klinikinių tyrimų metu įrodė, kad ligoniai nuo opaligės gali būti išgydomi tik išnaikinant Helicobacter pylori. Tačiau neapgalvotas antibiotikų skyrimas, siekiant išnaikinti Helicobacter pylori, net ir sveikiems nešiotojams gali sukelti bakterijų rezistentiškumo šiems vaistams vystymąsi. Todėl turėtų būti ribojamas vaistų nuo Helicobacter pylori skyrimas pacientams, kuriems nėra dokumentuotos skrandžio ar dvylikapirštės opaligės.
Daug yra ligų, susijusių su lėtiniu uždegimu, tai ir Krono liga, opinis kolitas, reumatoidinis artritas, aterosklerozė ir kt. Atradimas, kad vienos iš labai paplitusių žmonijos ligų opaligės priežastis yra bakterijos, paskatino ieškoti mikrobiologinės ir kitų lėtinių uždegiminių ligų priežasties. Nors galutinio atsakymo dar nėra, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus imuninės sistemos nesugebėjimas atpažinti mikroorganizmų produktų gali paskatinti ligos išsivystymą. Helicobacter pylori atradimas taip pat prisidėjo ir prie ryšio tarp lėtinės infekcijos, uždegimo ir vėžio supratimo.
Taigi, kaip buvo pasakyta įteikiant Nobelio premiją, B.Maršalo ir R.Vareno atradimo dėka opaligė nebėra lėtinė, dažnai neįgalumą sukelianti liga ir gali būti išgydyta trumpu antibiotikų ir skrandžio rūgšties gamybos inhibitorių kursu.
