Įkraunama...
Įkraunama...

Toms kurios nori viską žinoti.

Atradau labai faina saita.Is kurio galime visos pasimokyti.Tapti tikromis žinovemis ir be vyru pagalbos. thumbup.gif .Kaip paskaičiau net nustebau.Pati kai ka isbandysiu.
http://www.autoreviu...index.php?id=69
Atsakyti
Labai noreciau žinoti jei kuri nors is jusu pasinaudojo ten aprašytomis vairavimo gudrybemis. mirksiukas.gif .
Atsakyti
Automobiliniai eksperimentai ant ledo
2006-01-05



Nekalbėsime apie padangas, valytuvus, žibintus, gabaritus, plovimo skysčius… Pakeisti padangas ir paruošti visą įrangą žiemai vis tiek yra ir pigiau, ir greičiau, negu likviduoti bet kokios avarijos pasekmes. Jei važinėjate ne žieminėmis padangomis, toliau nebėra apie ką kalbėti. Štai dygliai – ne taip svarbu. Ant pliko asfalto, kuris kartais pasitaiko, dygliuotos padangos laiko mašiną net blogiau negu nedygliuotos. Sankryžose ir prieš šviesoforus, kur keliai visada ypač slidūs, dygliai labai praverčia. Svarbiausia ir bendra taisyklė – vairuoti mašiną ant ledo ir ant sniego reikia sklandžiai.

Kalbame ir apie vairą, ir apie paminas. Instruktoriai pataria įsivaizduoti, kad ramiausiai plaukiojate baseine, kur vanduo viską suminkština ir sulėtina judesius.

Tai bendra rekomendacija. Kai ryte sėdate į mašiną ir pastebite, kad sklandžiai nepavyksta ne tik važiuoti, bet ir pajudėti iš vietos, visi patarimai pasimiršta. Vairuotojai spaudžia akseleratorių, o mašina, užuot važiavusi kur priklauso, slenka į šoną, kur stovi dar viena mašina. Tada apsimoka dar vieną taisyklė – važinėjant žiemą spausti akseleratorių reikia labai pamažu.

Traukos atsargos, kurių taip malonu turėti vasarą, dabar tik trukdo – ratai slysta ir visa trauka susinaudoja ledu padengto asfalto šlifavimui. Kartais net pajudėti iš vietos žiemą tenka įjungus antrą pavarą (ne be reikalo būtent taip veikia daugelis automatinių greičio dėžių, turinčių žieminį režimą).

Taigi išvažiuojate iš aikštelės pamažu (verčiau porą kartų užgesti ir vėl užvesti variklį, negu išmalti ratais tokias provėžas, kurios trukdo išvažiuoti). Jei nepavyksta, mėginkite išvažiuoti įsisiūbavę. Paspaudei akseleratorių – atleidai, nuspaudei sankabą, vėl nuspaudei akseleratorių. Tikri meistrai taip gali ištraukti mašinas iš labai nemalonių situacijų, bet ir paprastiems vairuotojams toks pratimas gali praversti. Apskritai apie kai ką vertėjo pagalvoti pirmiau, kai ją čia statėte – nesisprausti prie kitų mašinų, kad, jei jūsų automobilis pradėtų slysti į šalį, neatsiremtumėte į jas. Jei sustojate trumpam, verčiau nesiartinkite prie šaligatvio, kur daugiausiai sniego – įsibėgėjęs ten įvažiuosite, bet vėliau nepavyks išvažiuoti. Verčiau sustokite kiek toliau nuo krašto. Blogiausiai sustoti ant kalniuko, jei vėliau nebus galimybės išvažiuoti atbulam. Pajudant iš vietos ratai tikrai slys.


Reikia paminėti vieną niuansą: atbuline eiga važiuoti į kalniuką lengviau, nes startuodama mašina nusileidžia ir padidėja užpakalinės ašies apkrovimas, sumažėja slydimo galimybė. Priekinių varomųjų ratų apkrova, atvirkščiai, sumažėja. Taip kilo žinomas receptas: mašinomis su priekiniais varomaisiais ratais važiuoti į kalniuką atbuline eiga. Tiesa, neverta šio būdo pervertinti – gal verčiau atsargiai nuvažiuoti į pakalnę ir pamėginti dar kartą, tik geriau įsibėgėjus. Žinoma, jei šalia nėra kitų mašinų, kurias jūsiškė, nuslydusi į šoną, galėtų subraižyti. Trečioji važinėjimo žiemą taisyklė – esant galimybei atsisakyti stabdymo stabdžių pamina, verčiau jau stabdyti varikliu.


Beje, šiuolaikiniai automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis dažniausiai tai leidžia – jie „supranta“, kad atleidęs akseleratorių vairuotojas tikriausiai nori stabdyti varikliu. Ir, žinoma, nereikia tikėtis iš automobilio stabdymo dinamikos kažko antgamtiško. Reikia laikytis saugaus atstumo ir pradėti stabdyti laiku. Pasireiškia prakeikti vasaros įpročiai: vairuotojas spaudžia paminą ir laukia įprastos tokiais atvejais mašinos reakcijos – bet ji vis važiuoja. Verčiau tik išvažiavus iš kiemo iškart ir nelaukiant, kol gyvenimas privers, pamėginti kelis kartus pastabdyti ir iškart suprasti, ko galima tikėtis iš šio proceso. Tiems, kurie turi įrengtas ABS, belieka paspausti paminą. Jei ABS nėra, tenka įmituoti jos darbą, greitai spaudžiant ir atleidžiant stabdį.

Tai vadinama trūkčiojamuoju stabdymu. Dar yra pakopinis, kai spaudimo jėga keičiasi kaskart, ir daugelis kitų būdų. Trūkčiojamasis stabdymas – pats paprasčiausias ir nelabai patyrusiems žmonėms verčiau juo ir apsiriboti.

Važiuojant tiesiu keliu, jei neprireikia stabdyti, problemų nekyla ir žiemą. Nebent užpakaliniais ratais varomą mašiną gali kiek pamėtyti į šalis, tai parodys vairuotojui, kad šiandien keliuose ne viskas gerai. Važinėjantys priekiniais varomaisiais ratais nesulaukia ir šito perspėjimo – kol žmogus nesugalvos kokio nors manevro, mašina važiuos sklandžiai.

Posūkis ir stabdymas – pagrindinės problemos žiemą. Sportininkai ir paprasti mėgėjai įveikia posūkius visiškai skirtingai. Šoninis slydimas sportininkui – įprastas ir naudingas reiškinys, eiliniam miestiečiui – atvirkščiai. Žiemą bet kuris vairuotojas turi stengtis nenoromis netapti sportininku. Tam reikia iš anksto pristabdyti ir įjunti mažesnę pavarą, kad posūkį įveiktų sklandžiai, nestabdydamas, nedideliu greičiu. Jeigu jūs prie posūkio priartėjote per daug greitai, mašina tiesiog į jį nebepataiko. Tai visiškai nepriklauso nuo pavaros tipo – bet kuri mašina pradeda slysti, tai palydima nemalonaus ratų cypimo. Būtent išgirdę cypimą nepatyrę vairuotojai ir supranta, kad ne viskas gerai. Kai mašina nenori suktis, natūrali reakcija – kuo stipriau sukti vairą. Išeina dar blogiau: priekiniams ratams tampa sunkiau vėl sukibti su danga. Abejotina, ar kam nors nesitreniravusiam tai pavyktų, bet tinkamas būdas yra toks: reikia atleisti akseleratorių, kiek sumažinti vairo pasukimo kampą. Atleidžiant akseleratorių priekiniai ratai daugiau apkraunami (mašina tarsi linkteli į priekį). Ratai pasukti į kelią mažesniu kampu, todėl didesnė tikimybė, kad jie sukibs su keliu ir pradės suktis. Tada vėl galima sukti vairą į posūkio pusę.


Visa kita, kas susiję su posūkiu – tai jau beveik iš sporto srities, kur eiliniam ir specialiai nemokytam vairuotojui verčiau nelįsti. Kartais tenka. Juk sportininkams viskas atvirkščiai – jie ir patys stengiasi sukurti šoninį slydimą. Mašinoje su užpakaliniais varomaisiais ratais dar reikia pasukus vairą paspausti akseleratorių. Užpakalinė ašis slysta ir mašina pradeda suktis ten, kur reikia. Problema ta, kad, kai tik pradedate slysti ir norite to išvengti, turėtumėte vairą sukti į tą pusę, į kurią slysta mašinos užpakalis. Tai, deja, sudėtingiau, negu sukurti šoninį slydimą.


Mašinoje, varomoje priekiniais ratais, akseleratoriaus paspaudimas niekada nesukels šoninio slydimo. Važiuojant užpakaliniais ratais varoma mašina ir nedideliu greičiu, sukurti šoninį slydimą padės rankinis stabdis: pasukame vairą ir patraukiame stabdį. Užpakaliniai ratai užsiblokuoja ir užpakalis pasisuka. Važiuojant dideliu greičiu taip nedaroma – galima sugadinti rankinį stabdį. Pirmiausiai reikia sumažinti greitį – mašinos priekis linkteli, priekiniai ratai apkraunami ir mažiau linkę slysti. Po šito, jei pasuksime vairą, gali prasidėti užpakalinės ašies šoninis slydimas. Jis padeda pasukti mašinos priekį reikiama kryptimi. Kad šoninis slydimas taptų stipresnis, reikia lengvai paspausti stabdį: labai lengvai, tik paliesti jį, kitaip užsiblokuos visi ratai ir automobilis pradės slysti į išorę. Nuspaudus lengvai, dėl masės persimetimo į priekį (linktelėjimo) lengvesnė užpakalinė ašis pradeda slysti.


Dar kartą pakartosime, kad visa tai ne eiliniams vairuotojams. Primenamame trečią būdą, kaip sukurti užpakalinės ašies šoninį slydimą priekiniais ratais varomose mašinose. Artėjant prie posūkio pirmiausiai reikia pasukti vairą į kitą pusę. Ir tik tada, kai mašina paklus, sukti į posūkio pusę. Šiuo išankstiniu posūkiu jūs tarsi išjudinate mašiną, o išjudinimas sukuria užpakalinės ašies šoninį slydimą. Va čia ir yra problema, kad iš bet kurio šoninio slydimo reikia išvažiuoti – tai sunkiau, negu jį sukelti.

Dar kartą – nerekomenduojame eksperimentuoti bendrojo naudojimo keliuose. Susipratusiai daugumai tereikia užsidėti žiemines padangas, važinėti sklandžiai, staigiai nestabdyti, vežiotis bagažinėje kastuvą, o lentynėlėje – draudimo polisą.
Atsakyti
Slydimo valdymas kelyje žiemą
2005-11-24

Ar jums teko vairuoti mašiną žiemą? Tada jūs tikriausiai buvote patekę į ledo spąstus, kai mašiną sukinėja, ir jūs nebegalite jos valdyti? Ne? Na, ir ačiū Dievui!

Priekinė pavara

Tuo tarpu, žiemos kelyje tai gali atsitikti kiekvienam – štai čia jums ir prireiks kai kurių kaskadininkų paslapčių. Tai ypatingi gudrūs valdymo būdai, kuriuos tobulai įvaldė daug žmonių – kaskadininkai, autolenktynininkai, bandytojai, detektyvai, ypatingi agentai, sumanūs operatyvininkai ir kiti. Šie būdai ne tokie sudėtingi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, tačiau reikalauja tam tikrų treniruočių. Vienu žodžiu, manome, kad jums pavyks…

Pradėkime nuo priekinės pavaros, kaip labiausiai paplitusios.

„Važinėju žiemą, todėl teikiu pirmenybę priekinei pavarai“ – taip sako daugelis automobilių vairuotojų. Jie jaučiasi labiau pasitikintys ir posūkyje, ir tiesiame kelyje, ir tikina, kad jų mašinos beveik nebuksuoja. Ir iš tikrųjų, dėl puikaus stabilumo automobilis su priekine pavara suteikia vairuotojui šiek tiek didesnį saugumo jausmą, negu „užpakalinė pavara“. Priekiniai ratai „traukia“, užpakaliniai paklusniai rieda paskui juos. Be to, variklis savo svoriu nuolat apkrauna priekinius ratus, o tai žymiai pagerina jų sukibimą su keliu, o jeigu mašina užbuksavo, vairuotojas turi atsargoje didelį rezervą: sukant priekinius vedančiuosius ratus, paprastai galima rasti, už ko užsikabinti.

Visa tai tiesa. Bet būna, kad ties apledėjusiu posūkiu automobilio nebegalima suvaldyti, ir, kad ir kaip vairuotojas sukinėtų vairą, mašina ima slysti tiesiai. Ką padarys nepasiruošęs tam vairuotojas? Intuityviai pasuks vairą dar smarkiau, paskui staigiai stabdys, ir tokiu būdu galutinai praras situacijos kontrolę. „Nesustokite!“ – pataria vairuotojai asai. Tai teisinga, bet yra daug būdų grąžinti nevaldomos mašinos paklusnumą. Pažiūrėkime…

Iš pradžių įsisavinkite paprastą tiesą: jeigu praradote priekinių ratų valdymą, grąžinti jiems „gyvybę“ galima vieninteliu būdu: padaryti taip, kad užpakaliniai ratai irgi nuslystų. To galima pasiekti įvairiais būdais, priklausomai nuo esamo automobilio greičio.

Riedant nedideliu greičiu pakanka akimirkai užblokuoti užpakalinius ratus. Tai pasiekiama atsargiai stabdant: galima arba šiek tiek patraukti rankinį stabdį, arba švelniai užminti pedalą. Greičio pedalo šiuo momentu paleisti negalima, geriau net paspausti stipriau.

Svarbiausias automobilio su priekine pavara valdomo slydimo skirtumas nuo automobilio su užpakaline pavara yra tas, kad ratus reikia nukreipti į kelią, tai yra į tą pusę, į kurią automobilis turi važiuoti, o visai ne į tą pusę, į kurią slysta, kaip mus anksčiau mokė vairavimo mokykloje. Tai aksioma. Tačiau važiuojant 40-50 km/h greičiu nuo jos galima nukrypti: trumpalaikis vairo posūkis būtent į prasidedančio slydimo pusę padės suorientuoti automobilį taip, kad jis riedėtų reikiama kryptimi. Na, o toliau važiuokite pamažu, „ištraukdami“ mašiną iš slydimo taip, kad jis tiesiai riedėtų keliu.

Važiuojant dideliu greičiu, viskas keičiasi.

Automobilis su priekine pavara labai stipriai reaguoja į staigų greičio kritimą, kai slysta užpakalinė ašis. Ir nepatyręs vairuotojas, labai išsigandęs apledėjusio posūkio, nejučia paleidžia greičio pedalą. Tačiau jis nepasiruošęs automobilio reakcijai į šį mėšlungišką veiksmą, o čia dar ir patyrusio patarimas: nepaleisk greičio pedalo, jeigu mašina pradėjo slysti. O juk jis teisingai padarė, juk mums būtent to ir reikia, tik neilgam! Trumpalaikis greičio sumažinimas „perstatys“ mašiną kelyje, ir beliks tik padidinti greitį ir „ištraukti“ mašiną į posūkį.

Tačiau nepatyrusiam tai padaryti sunku. Patys pagalvokite – mašina slysta dideliu greičiu, o vietoje stabdžio pedalo reikia spausti greičio. Todėl dar kartą pakartokime teisingą veiksmų algoritmą: staigus greičio sumažinimas provokuoja užpakalinės ašies slydimą, ir šią akimirką vairuotojas suka vairą į prasidedančio slydimo pusę ir padidina greitį. Turėkite omenyje: žiūrėti reikia tik į tą pusę, kur jums reikia važiuoti (tai yra, ten, kur išėjimas iš posūkio), bet jokiu būdu ne ten, kur „neša“ automobilį!

Jeigu vis dėlto mašiną „užsuko“, sekite patyrusių lenktynininkų pavyzdžiu – stabdžius ir sankabą į žemę! Negalvodami! Tokiu būdu galėsite stabilizuoti ir sustabdyti besisukantį automobilį, o svarbiausia – nesustos variklis, ir tai leis jums greitai pasitraukti iš priešpriešinės juostos į saugią vietą.

Lieka tik priminti: staigus greičio sumažinimas gali sukelti automobilio sukimąsi net tiesiame kelio ruože, jeigu po ratais netikėtai pasirodė ledas. Su greičio pedalu reikia elgtis labai atsargiai: švelniai ir dozuotai spausti ir taip pat atleisti. Ir jeigu nenorite „dailiojo čiuožimo“, nedarykite jokių staigių vairo judesių! Bet jeigu jis vis dėlto prasidėjo, priešingai, elkitės ryžtingai. Kuo staigesnis vairo posūkis į slydimo pusę, tuo greitesnė automobilio reakcija, padedanti išlyginti. Pasukus ratus į slydimo pusę, grąžinkite juos atgal, nelaukdami automobilio reakcijos – kitaip mašina pradės ritmiškai slysti ir slydimo amplitudė didės – kaip švytuoklė.

Na štai, liko tik treniruotis. Žinoma, aikštelėje. Provokuokite slydimą ir taip toliau. Jeigu jums pavyks grąžinti automobilį į pageidaujamą trajektoriją – galite laikyti save super agentu, arba bent jau protingu operatyvininku…

Užpakalinė pavara

Automobilio su užpakaline pavara valdymas žiemą daug kuo skiriasi nuo važiavimo su priekine pavara taisyklių.

Daugelis mano, jog teisingai pasirinkus važiavimo žiemos keliu greitį, lengvai galima išvengti slydimo. Bet tai tik iš dalies teisinga. Žinoma, „partizano žingsnis“ – tai labai atsargus važiavimas, tačiau slydimo tikimybė lieka – kai staigiai sumažinate greitį arba stabdote, net greičio didinimo metu… Žodžiu, slysti pradėsite visiškai netikėtai.

Kitaip, negu automobilis su priekine pavara, automobilis su užpakaliniais vedančiaisiais ratais labiau linkęs į užpakalinės ašies slydimą. Tai lengvai paaiškinama: klasikiniu būdu surinktoje mašinoje pagrindinė masė atitenka priekinei mašinos daliai – ją apkrauna jėgos agregatas, pavarų dėžė, o užpakalinė dalis apkrauta daug mažiau, ir, vadinasi, vedančiųjų ratų sukibimas su keliu yra daug blogesnis.

Bet tai netrukdo tikriems „dailiojo čiuožimo“ asams valdyti tokį automobilį slidžiame kelyje visiškai saugiai. Paslaptys? Tuojau!

Situacija pirmoji, labai paplitusi. Posūkis, plikas ledas, vairas visai neklauso – tai yra, priekinė ašis slysta. Receptas vienas - „pervesti“ priekio nukrypimo būklę į užpakalinių vedančiųjų ratų slydimą. Jeigu slydimas prasidėjo važiuojant dideliu greičiu – pakanka sumažinti greitį, su sąlyga, kad priekiniai ratai jau „žiūri“ į posūkio pusę, o slidus kelias bent kaip nors laiko automobilį. Bet įsiminkite visam, dar kol kas esančiam, ačiū Dievui, gyvenimui: greičio viršijimas ant pliko ledo yra grubiausia klaida, kurios ištaisyti praktiškai neįmanoma!

Važiuojant nedideliu greičiu neverta net bandyti susidoroti su priekinių ratų slydimu darbinių stabdžių pagalba – tai tik pablogins situaciją. Traukite rankinį stabdį arba staigiai ir trumpai paspauskite greičio pedalą, tai sukels užpakalinių ratų buksavimą. Beje, antras variantas reikalauja tam tikrų įgūdžių ir automobilio „jausmo“: „padauginę“, jūs rizikuojate apsisukti 180 laipsnių. Žemesnės pavaros įjungimas su staigiu sukibimo paleidimu irgi gali padėti, bet ir čia reikia būti įgudusiam…

Situacija antra, labai paplitusi. Bagažinė ima „lenkti“ kapotą. Žodžiu, lenktynės… Todėl rekomenduojama: nelaukti slydimo, o užkirsti jam kelią patyrusio kaskadininko veiksmais, šiuo atveju labai prieštaringais – tyčia išprovokuojant slydimą. Gali ir nepavykti. Tada reikia užkirsti kelią prasidėjusiam slydimui staigiu vairo pasukimu į slydimo pusę ir iš karto atgal, ir tuo pat metu sumažinti greitį. Šiuo atveju svarbiausia – grąžinti vairą iš karto, nelaukiant reakcijos. Kitaip tokios manipuliacijos gali sukelti „pozicijos pakeitimą“: mašina ims slysti kitu šonu ir dar didesniu kampu – švytuoklės principas.

Priešingai visuotinei nuomonei, automatinė dėžė, jeigu ja naudosimės atsargiai, palengvina važinėjimą žiemą. Esmė ta, kad varantysis „tiltas“ sujungtas su varikliu ne tampriai, o per hidromovą, kuri išlygina trukčiojimus ir stumtelėjimus ir neleidžia ratams netikėtai prasisukti (užsiblokuoti) staigiai paspaudus (paleidus) greičio pedalą. Tai yra, transmisija „išlygina“ galimas vairuotojo klaidas (iki tam tikros ribos, žinoma). Bet reikia atsižvelgti į greitį! Priverstinai pažemintos pavaros ir greičio viršijimas dažnai lygus priverstiniam pavarų dėžės gedimui arba vedančiųjų ratų blokavimui ir priverstiniam slydimui…

Manome, kad bet kas sutiktų: visi išvardinti patarimai logiški, aiškūs (žinoma, ne kartą išbandyti…), jų pagrindas – plačiai žinomi fizikos dėsniai, vadinasi, tai veikia. Tai tiesa. Bet žinokite: nereikia, pametus galvą, veržtis į kovą, turint tik išspausdintas mūsų rekomendacijas šalia ant sėdynės. Teks praktikuotis. Rasti apledėjusią aikštelę – ir pirmyn: nukrypimas – slydimas, arba slydimas – išlyginimas ir t.t.

Galima pabandyti dar ir taip: judant ratu staigiai paspausti ir paleisti greičio pedalą, pasukti vairą į prasidėjusio slydimo pusę ir vairuoti mašiną, kontroliuojant slydimą, lanku. Ir jeigu automobilis juda laikrodžio rodyklės kryptimi, priekiniai ratai turi būti pasukti į kairę, ir atvirkščiai.

Priimkite šį pratimą kaip testą. Tas, kuris tokiu būdu nesugebėjo nuvažiuoti nė vieno rato, turi nedelsdamas nustumti (būtent nustumti!) mašiną į garažą ir neliesti jos iki kovo 25. Įveikę 2-3 ratus gali didžiuotis, nes jiems dar ne viskas prarasta.



Atsakyti
Kagi mamytes.Stai dar jums info.Apie padangas.
klubas.autos.lt/index.php?group=technika&topic=zinynas&src=tyres - 48k
Cia galite rasti visus tehninius duomenis apie jums patinkanti auto.
Atsakyti
Aciu Jursan 4u.gif
tikrai paskaitysiu kas ten gero, nes noriu but bobute su kiausiniais (ne vistos ) ax.gif ir pasidaryt kai kuriuos "masininius" dalykus pati bigsmile.gif
Atsakyti
JEGA thumbup.gif man patinka paciai nusimanyti,o ne stovet issiziojus ir klausyti aiskinimu tipo "nu cia labai paprasta,bet tu moteris,tai tau reikia paaiskinti" aggressive.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madlen: 18 sausio 2006 - 14:00
Sveikos.Aciu Dievui kad nors kam patiko mano rasti straipsniai.Nes jau praejau galvoti kad as cia veltui idejau.Man irgi kai kas padejo. 4u.gif thumbup.gif
Atsakyti
Jursan, tu saunuole, kad pradejai sia tema ax.gif nes as irgi noriu suzinoti daugiau apie automobilius. Na as automobiliu markiu net neskiriu, bet mano numyletine yra AUDI bigsmile.gif tai va jau koks menuo kaip turiu Audi 80 ir turiu knyga apie ja ax.gif . Dabar gyvenu toli toli nuo lietuvos, ir mano masiniukas yra kartu su manim. Tad reikia man zinoti bet minimalius masinos prieziuros darbus.... tad, gal galetumet man padet siuo kalusimu 4u.gif

... tepala tikrinu viena syki i savaite bigsmile.gif bet tai ir viskas, reiks si savaitgali pasiziuret ar uztenka ausinimo skyscio...o kas bus jei ausinimo skyscio truks? ka dar reikia tikrinti reguliariai?

o kaip del oro padangose...kas kiek laiko jas reika dapusti, ir kaip zinoti kada jau gana. Ar toj pompoj yra panasiai, kaip ir bendzina piliesi...kai pilnas -sustoja g.gif ?

del masinos plovimo....na brangu cia...tai as su skuduriuku syki i savaite su vandeniu praplaunu....bet pradedu galvoti, ar toks valymas nepakenks dazams g.gif

As tikrai nieko apie masinas nenusimanau, tad nepykit, jei kvailu klausimu cia pazersiu 4u.gif Tikiuosi Jursan, kad padarysi mane, na jei ir ne profesionale, bet daug nusimanacia apie masina bigsmile.gif
Atsakyti
Jo, šaunuolė tu Jursan thumbup.gif jau ankstesnėje temoje nustebusi skaičiau kaip tu tvarkeisi su mašiniuku, žinai, dar ne kiekvienas vyrukas tiek išmanytų schmoll.gif va aš su saviškiu važiavom pas uošvius ir ratas užkaito, nu tai maniškis puolė tėtukui skambinti ax.gif gerai, kad viskas gerai baigėsi, kažką ten patvarkė atvažiavęs, o po to galutinai sutvarkė, diskas kažkiap buvo čiučiut įlinkęs ir jau problema doh.gif
Atsakyti
[quote=Princese,2006 05 10, 21:26]

Sveika.Dziugu kad galiu pagelbeti. mirksiukas.gif
1.Ausinimo skystis.Jei jo per mazai tai gali perkaisti variklis ir tada gali liudnai baigtis jusu varykliui.Jei uzkaitote,ipilky distilioto vandens jai neturi skyscio.Tai tikrai nepakenks.Jei nera po ranka jokio vandens laisk dazniau masynai pailseti.Kad ataustu.Butinai sek ausynimo skyscio kieki bakelija.
2.Del tepalo:Tepela galima tikrinti karta per menesi.Geriau kas savaite.Issitrauki matuokli - viela,istrini sausai ir imerki po to istrauki ir ziuri pagal galiukia esancius briauniukus.Jei tik tepalas vos pasiekia viela tai butinai reikia dapilti.Kaip tavo masynitei tai 2litrus.Po kurio laiko 24 val vel patikrink.Tepalo turi buti iki vidurio ir net daugiau kaip nubrieztos brieuneles.Visada tepala tikrink kai masyna salta.Pailsejusi.Tada visas tepalas subega i bakeli.Jei masyna dizeline tai tepala reikia keisti viena karta i 2 metus.Pries tehnikyne.Geriausia. mirksiukas.gif .Beja keiciant tepalus reikia iskart keisti ir kuro filtra,tepalo filtra.Cia butinai.bet pati to nepadarysi.Tik servise.
3.Slegis ratuose:seip slegis rasomas ant kuro bako dureliu.Bet ju mazia kas laikosi.Seip geriausias viariantas priekinius ratus 2.0 atmosferu o galinius 2.2 atmosferu.Gerai tau tureti savo atmosferu davykli.Nors zinosii tiksliai.Jis yra nebrangus ypac rusu gamybos.As toki turejau. thumbup.gif .Ratai visa laika turi butie vienodo slegio.Nes tai veikia kuro sanaudas,avaringuma,posukius.Tikrinti padanguose slegi tik kai padangos ataususios.
4.Del auto plovimo:Jei masyna plauni minkstu skudureliu ir su spec skysciais tai tikrai nieko blogo.Tik negalima siurksciu skudureliu.Sveisti negalima.
5.Na ka dar reiktu reguliarei tikrinti tai langu plovikli,nu sverbiausi dalykai tai viskas kas skysta tongue.gif .Ko reikia dapildyneti.Zinoma dar ir gerai butu tikrinti retsikiais saugyklius.Nes pagal skydelija esancias lemputes ne visada pastebesi kad gal yra perdegusiu.Geriausiai su savimi veziotis komplekta saugykliu.Jie pigus ir galima paciai juos pasikeisti.Jie pas tave randasi jei neklystu po vairu is kaires.Atidarai dangteli ir po viena tikrini.Jai tarp dvieju ploksteliu nera jungties smulkutes vielutes tai reiske kad jau perdeges.Reikia keisti.Ziuri pagal numeri ir tokiu pat pakeiti.As tai visada turedavau pacios ploniausios vielutes ir jai pardegdavo tai du sluoksnius apsuku ir veikia ax.gif .
Kagi jei kas rupes visada padesiu kuo galesiu.
Atsakyti
[quote=JurSan,2006 05 11, 14:25]
[quote=Princese,2006 05 10, 21:26]

[/quote]


Joo, turbut tikrai autoservise dirbi bigsmile.gif Labai aiskiai viska parasei smile.gif ... teks kibt i darbus savaitgali. unsure.gif Mazdaug kiek laiko saugikliai veikia? Tarkim i metus kiek pasikeicia? Ar jie yra vienodi? Ar skirtingoms masinoms-skirtingi saugikliai?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Princese: 11 gegužės 2006 - 15:09