Įkraunama...
Įkraunama...

skiriamės, o gal tik pauzė

Mielosios, prašau jūsų pasisakymų, nes jaučiuosi užsisukusi savo minčių rate..

Esu virš 30, susituokus, auginu du vaikus. Taip susiklostė, jog su vyru kartu gyvenome tik 3 metus iš 9, o visą kitą laiką arba per dvi šalis, arba jis grįžta namo iš komandiruočių tik savaitgaliais. Aš su ta buitim užsisukus, auginuosi vaikus be niekeno pagalbos (senelių ar tetų aplinkui neturiu, gyvenu užsienyje), dabar esu doktorantė. Tad su laiku meilė vyrui nublanko, artai to artumo nebeužteko... ir atsirado meilužis.

Ta meilė buvo netikėta, nors atrodė labai labai laukta. Jis atėjo į darbą praeitą birželį, gavo vietą sėdėti šalia manęs ofise. Aš jį draugiškai pasikviečiau pas save į svečius vakare, su mintim, kad palengvinsiu žmogui atsikėlimą į svečią šalį, o ir pati norėjau susipažinti su žmogum iš kito kontinento. To pirmo vakaro/nakties nebeatsimenu, turbūt, gražiai pasikalbėjom ir tiek. Tačiau po to pajutau norą jį kviestis ir kviestis, mes kalbėdavomės, žiūrėdavome filmus. Ir taop po dviejų savaičių prisipažinom, jog labai traukiam vienas kitą.
Man pradžioj atrodė, vyrą turėsiu savaitgaliais, o jį - darbo dienom. Bet labai greitai suvokiau, kad mylėti galima tik vieną, ir kad aš noriu išsiskirti ir būti su juo, be slapstymosi nuo kitų, be kaltės jausmo. Pastojau po 3 mėn nuo pažinties pradžios, jis vaiko kategoriškai nenorėjo, aš neplanuoto vaiko irgi nenorėjau, rugsėji pasidariau abortą.. Ir tuomet labai daug dalykų išslydo, mes pykomės, taikėmės. Man vis atrodė, kad jis kažkokį atstumą laiko. Jis serga ilgamete depresija, linkęs žudytis - mėnesį ar du po aborto kankinomės jo ta depresija... vieną naktį, labai nesiplečiant dėl aplinkybių, gavau paskaityti jo telefoną jam miegant. Paaiškėjo, jog jis į šią šalį atvyko sekdamas merginą, bet toji mergina buvo susižadėjus su kitu, JAV ji juo pasinaudojo ilgesiui malšinti, o jam atsekus iki Europos ji nieko nenutraukė. Mano mylymasis slapčia susitikinėjo su ja ir su manim, turėjo lytinius santykius, nors jau santykiai buvo pašliję ir daug pykosi. Aš žinojau dalį tiesos, tik nežinojau, kad ji visai šalia ir jie susitikinėjo, jis man melavo, kad ta mergina už 400km.
Aš apgaudinėjau savo vyras, o meilužis mane. Atrodė, negaliu smerkti žmogaus?? Jis sakėsi, kad pagaliau viską su ja nutraukė, bet po mėnesio mane vėl tas telefonas patraukė, ir vėl sugavau jį meluojant: jis man melavo tą vakarą, kad būtinai turi darbe užsibūti, nors iš tikrųjų jiedu susitiko jo namuose ir jis tada atvažiavo pas mane. Pasiaiškino, kad jo ex tenorėjo prieš Kalėdas pakeliui pas tėvus su juo susitikt, o man nenorėjo sakyt, nes aš būčiau nesupratus.

Ir kapanojuos dabar tame liūne. Laiko jau praėjo, žaizdos apsitraukė, bet to fakto, kad nuolatos man meluoja/melavo, o pagautas apsimelavęs jis labai sunkiai pripažįsta. O aš juk du vaikus auginu, visas tas nervų tampymas sekina mane ir atsiliepia į vaikus. Vyrui pasisakiau, jis man padėkojo už atvirumą, siūlo toliau gyventi santuokoje. O mane taip meilužis traukia, gyvenimas santuokoj slegia, esu dažnai susierzinus nes ne šeimoj būt noriu, o su meilužiu. Aš jį juk kasdien darbe matau, jei pykstamės - negaliu ofise išsėdėt iš skausmo, jei nesipykstam - traukia it magnetu prisiglaust. Taip nuo Kalėdų ir bendravom, nuo super meilės iki kito kivirčo (nes mano lūkesčiai neišsipildo ir aš tada jį graužiu). Kol galop prieš dvi savaites aš vėl jį užgraužiau, jis pasiūlė skirtis ir pradėti viską nuo pradžių - pirmiausia susilopyti draugystę ir tada matysim, kaip rutuliosis - nes jis tik vieno trokšta: laimingų santykių, o ne gyventi nuo pykčio iki pykčio.

Turiu pasakyt išsiskirti buvo gerai, aš dvi dienas jo "nemylėjau" ir rodės galiu laimingai be jo gyventi. Tada apsiraminau, pradėjau į santykius iš kito kampo matyti, matyti save. Turiu daug kritikos sau, matau, kad neteisingai su juo elgiausi. Mes abu daug suklydom, dar tas slaptymasis labai apsunkino, todėl nieko keisto, kad tie santykiai labai nekaip pakrypo sad.gif Aš pradėjau vertinti jį kitaip, dabar jau atrodo jis toks puikus žmogus, aš jo taip ilgiuosi ir myliu, tokį koks yra. Aš taip norėčiau su juo susėsti ir visą tai pasakyti, bet jis nebenori, o gal jam dar laiko daugiau reikia. Aš esu karštakošė, man čia ir dabar reikia, bet jaučiu kad su tuo lindimu ir spaudimu jį tik apsunkinu. Tada norisi bėgti šalin ir užmiršti, bet kad mes ofise vieni du sėdim - kalbėtis reikia, nes kitaip tik atmosfera slegianti.

Nežinau, kaip visą tai atkentėti su kuo mažiau emocijų ir daugiau sąmoningumo. Pradėjau rašyti dienoraštį, kad kuo aiškiau suvokčiau situaciją. Bet vis pratrūkstu, vis užplaukia noras kuo greičiau santuoką išardyti, meilužį priversti mane mylėti, taip kaip aš noriu (čia taip labai radikaliai apibendrinus, iš tiesų aš tik noriu labai tamprių santykių, artimo žmogaus, kuris irgi norėtų dirbti dvasinį darbą meilei palaikyti, bet panašu meilužis šiuo metu turi savų egzistencinių problemų ir jis nepasirengęs santykiams). Tai va.
P.S. Jis beveik 5 metais jaunesnis...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Kotryna84: 06 balandžio 2015 - 20:14
Nemyli jūsų meilužis. Ir nepriversit mylėt. Ir nieko mes čia nepatarsim, nes ir taip neklausysit.
Mylekit, kankinkieties, na ką gi dar.
Atsakyti
QUOTE(Leksa @ 2015 04 06, 20:18)
Nemyli jūsų meilužis. Ir nepriversit mylėt. Ir nieko mes čia nepatarsim, nes ir taip neklausysit.
Mylekit, kankinkieties, na ką gi dar.

Patarimo aklai neklausysiu, o argumentus tikrai apsvarstysiu 4u.gif
O dėl ko atrodo, jog nemyli? Man sunku nuspręsti už kitą myli ar nemyli. Suvokiu, kad nepasirengęs mylėti taip kaip man noris, kaip jis ir galėtų jei paties širdis sudaužyta, kai egzistencinės problemos užspaudžia suvokus, jog po vieno meilės trikampio tiesiai į kitą puolė, nors jo kultūroje ikivedybiniai santykiai apskritau uždrausti? Bet ar tai reiškia, jog visiškai nemyli? g.gif Aš svarsčiau ne kartą galimybę darbe pasiprašyti mane į kitą ofisą iškelti, bet jis mane perprašė, aš jaučiu, kad jam skaudu būtų. Bet ar dėl to kad myli, ar dėl to jog vienišas bijo likti, aš negaliu pasakyt.
Atsakyti
QUOTE(Kotryna84 @ 2015 04 06, 21:06)
Vyrui pasisakiau, jis man padėkojo už atvirumą, siūlo toliau gyventi santuokoje.

biggrin.gif doh.gif lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Kotryna84 @ 2015 04 06, 20:06)
Mielosios, prašau jūsų pasisakymų, nes jaučiuosi užsisukusi savo minčių rate..



Pasikviesti tik ka naujai atejusi bendradarbi i namus? Koks netaktas.
Pasakykite, kaip per ispazinti - kiek vyru turejot santuokos metu?
Atsakyti
QUOTE(Kotryna84 @ 2015 04 06, 21:06)
Ta meilė buvo netikėta, nors atrodė labai labai laukta. Jis atėjo į darbą praeitą birželį, gavo vietą sėdėti šalia manęs ofise. Aš jį draugiškai pasikviečiau pas save į svečius vakare, su mintim, kad palengvinsiu žmogui atsikėlimą į svečią šalį, o ir pati norėjau susipažinti su žmogum iš kito kontinento. To pirmo vakaro/nakties nebeatsimenu, turbūt, gražiai pasikalbėjom ir tiek. Tačiau po to pajutau norą jį kviestis ir kviestis, mes kalbėdavomės, žiūrėdavome filmus. Ir taop po dviejų savaičių prisipažinom, jog labai traukiam vienas kitą.
Man pradžioj atrodė, vyrą turėsiu savaitgaliais, o jį - darbo dienom. Bet labai greitai suvokiau, kad mylėti galima tik vieną, ir kad aš noriu išsiskirti ir būti su juo, be slapstymosi nuo kitų, be kaltės jausmo. Pastojau po 3 mėn nuo pažinties pradžios, jis vaiko kategoriškai nenorėjo, aš neplanuoto vaiko irgi nenorėjau, rugsėji pasidariau abortą.. Ir tuomet labai daug dalykų išslydo, mes pykomės, taikėmės. Man vis atrodė, kad jis kažkokį atstumą laiko. Jis serga ilgamete depresija, linkęs žudytis - mėnesį ar du po aborto kankinomės jo ta depresija... vieną naktį, labai nesiplečiant dėl aplinkybių, gavau paskaityti jo telefoną jam miegant. Paaiškėjo, jog jis į šią šalį atvyko sekdamas merginą, bet toji mergina buvo susižadėjus su kitu, JAV ji juo pasinaudojo ilgesiui malšinti, o jam atsekus iki Europos ji nieko nenutraukė. Mano mylymasis slapčia susitikinėjo su ja ir su manim, turėjo lytinius santykius, nors jau santykiai buvo pašliję ir daug pykosi. Aš žinojau dalį tiesos, tik nežinojau, kad ji visai šalia ir jie susitikinėjo, jis man melavo, kad ta mergina už 400km.
Aš apgaudinėjau savo vyras, o meilužis mane. Atrodė, negaliu smerkti žmogaus?? Jis sakėsi, kad pagaliau viską su ja nutraukė, bet po mėnesio mane vėl tas telefonas patraukė, ir vėl sugavau jį meluojant: jis man melavo tą vakarą, kad būtinai turi darbe užsibūti, nors iš tikrųjų jiedu susitiko jo namuose ir jis tada atvažiavo pas mane. Pasiaiškino, kad jo ex tenorėjo prieš Kalėdas pakeliui pas tėvus su juo susitikt, o man nenorėjo sakyt, nes aš būčiau nesupratus.

Ir kapanojuos dabar tame liūne. Laiko jau praėjo, žaizdos apsitraukė, bet to fakto, kad nuolatos man meluoja/melavo, o pagautas apsimelavęs jis labai sunkiai pripažįsta. O aš juk du vaikus auginu, visas tas nervų tampymas sekina mane ir atsiliepia į vaikus. Vyrui pasisakiau, jis man padėkojo už atvirumą, siūlo toliau gyventi santuokoje. O mane taip meilužis traukia, gyvenimas santuokoj slegia, esu dažnai susierzinus nes ne šeimoj būt noriu, o su meilužiu. Aš jį juk kasdien darbe matau, jei pykstamės - negaliu ofise išsėdėt iš skausmo, jei nesipykstam - traukia it magnetu prisiglaust. Taip nuo Kalėdų ir bendravom, nuo super meilės iki kito kivirčo (nes mano lūkesčiai neišsipildo ir aš tada jį graužiu). Kol galop prieš dvi savaites aš vėl jį užgraužiau, jis pasiūlė skirtis ir pradėti viską nuo pradžių - pirmiausia susilopyti draugystę ir tada matysim, kaip rutuliosis - nes jis tik vieno trokšta: laimingų santykių, o ne gyventi nuo pykčio iki pykčio.

Turiu pasakyt išsiskirti buvo gerai, aš dvi dienas jo "nemylėjau" ir rodės galiu laimingai be jo gyventi. Tada apsiraminau, pradėjau į santykius iš kito kampo matyti, matyti save. Turiu daug kritikos sau, matau, kad neteisingai su juo elgiausi. Mes abu daug suklydom, dar tas slaptymasis labai apsunkino, todėl nieko keisto, kad tie santykiai labai nekaip pakrypo sad.gif Aš pradėjau vertinti jį kitaip, dabar jau atrodo jis toks puikus žmogus, aš jo taip ilgiuosi ir myliu, tokį koks yra. Aš taip norėčiau su juo susėsti ir visą tai pasakyti, bet jis nebenori, o gal jam dar laiko daugiau reikia. Aš esu karštakošė, man čia ir dabar reikia, bet jaučiu kad su tuo lindimu ir spaudimu jį tik apsunkinu. Tada norisi bėgti šalin ir užmiršti, bet kad mes ofise vieni du sėdim - kalbėtis reikia, nes kitaip tik atmosfera slegianti.

Nežinau, kaip visą tai atkentėti su kuo mažiau emocijų ir daugiau sąmoningumo. Pradėjau rašyti dienoraštį, kad kuo aiškiau suvokčiau situaciją. Bet vis pratrūkstu, vis užplaukia noras kuo greičiau santuoką išardyti, meilužį priversti mane mylėti, taip kaip aš noriu (čia taip labai radikaliai apibendrinus, iš tiesų aš tik noriu labai tamprių santykių, artimo žmogaus, kuris irgi norėtų dirbti dvasinį darbą meilei palaikyti, bet panašu meilužis šiuo metu turi savų egzistencinių problemų ir jis nepasirengęs santykiams). Tai va.
P.S. Jis beveik 5 metais jaunesnis...



QUOTE(Kotryna84 @ 2015 04 06, 21:50)
O dėl ko atrodo, jog nemyli?

Na, tikrai ir kaip mes galėjome pagalvoti, kad jis jūsų nemyli? Riškit viską ir kuo greičiau, palankykite kokią psichoterapiją, susiraskite kažką (ne vyrą dar vieną), kas padėtų nukreipti mintis, daugiau laiko praleiskite su vaikais. Čia pasaka be galo. Tokioje mėšlo krūvoje prasidėję santykiai, veda į niekur. Gal skamba grubiai, bet turite atsimerkti. Pagaliau.
Atsakyti
Kotryna, kodėl jūs renkatės emociškai nepasiekiamus vyrus (su kuriais tvarių santykių nesukursi)? Tikrasis per atstumą, kitas - emociškai nestabilus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Funkcionierė: 07 balandžio 2015 - 10:43
QUOTE(Funkcionierė @ 2015 04 07, 10:43)
Kotryna, kodėl jūs renkatės emociškai nepasiekiamus vyrus (su kuriais tvarių santykių nesukursi)? Tikrasis per atstumą, kitas - emociškai nestabilus.

Man rodos ji siekia belekokio, kuris sutinka pas ja i namus ateiti biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Isyankar @ 2015 04 07, 08:42)
Na, tikrai ir kaip mes galėjome pagalvoti, kad jis jūsų nemyli? Riškit viską ir kuo greičiau, palankykite kokią psichoterapiją, susiraskite kažką (ne vyrą dar vieną), kas padėtų nukreipti mintis, daugiau laiko praleiskite su vaikais. Čia pasaka be galo. Tokioje mėšlo krūvoje prasidėję santykiai, veda į niekur. Gal skamba grubiai, bet turite atsimerkti. Pagaliau.

^ Šitas atsakymas į dešimtuką. thumbup.gif


Na, o nuo savęs galiu pridėti, kad siekiant tokio tikslo "aš tik noriu labai tamprių santykių, artimo žmogaus, kuris irgi norėtų dirbti dvasinį darbą meilei palaikyti" pirmiausia reikės savo vertybes peržiūrėti ir susidėlioti iš naujo.

Atsakyti
Ačiū pasisakiusioms, sveika išgirsti kaip kitiems iš šalies atrodau smile.gif

QUOTE(Monteverte @ 2015 04 07, 08:16)

Iš tiesų baisingai nusivyliau tokiu vyro požiūriu. Jei rūpėčiau - pavydėtų, nerūpėčiau - išspirtų... taip kaip suprast? Gyvena iš patogumo sad.gif

QUOTE(-burbanti- @ 2015 04 07, 10:11)
Pasikviesti tik ka naujai atejusi bendradarbi i namus? Koks netaktas.
Pasakykite, kaip per ispazinti - kiek vyru turejot santuokos metu?

Man tai buvo labai natūralu. Vyriškos lyties žmogų pirmą kartą per santuokos metus pasikviečiau (ir įsimylėjau, tai buvo ketvirtas vyras mano gyvenime kurį nusižiūrėjau) į namus, juk mes visi studentai.. bet prieš tai ir dar ir dabar dažnokai kviečiuosi kurso drauges ar kaimynes. Aš juk viena vaikus auginuos, jei noriu sociali būti negaliu vakarais išeiti, turiu pas save kviestis. Arba toliau viena sėdėti.
Man tuo metu buvo pusmetis sunkaus etapo darbe ir labai norėjos žmogaus tiems sunkumams pasidalinti. Gyvenu šalyje kur vietinės kalbos nelabai moku, o angliakalbių ratas mažas, todėl neišsirinkinėjau pagal lytį. Kviečiausi nes atrodė švelnus ir iškalbingas (koks ir yra).

QUOTE(Isyankar @ 2015 04 07, 10:42)
Na, tikrai ir kaip mes galėjome pagalvoti, kad jis jūsų nemyli? Riškit viską ir kuo greičiau, palankykite kokią psichoterapiją, susiraskite kažką (ne vyrą dar vieną), kas padėtų nukreipti mintis, daugiau laiko praleiskite su vaikais. Čia pasaka be galo. Tokioje mėšlo krūvoje prasidėję santykiai, veda į niekur. Gal skamba grubiai, bet turite atsimerkti. Pagaliau.

Aš kreipiausi pas psichologę dar iki išrišau apie jo santykius su kita. Ji mane "paprotino" kad neištikimybė yra naturalu blink.gif Bet ne blaškymesi esmė, esmė, kad mes kiekvieną dieną prabūnam šonas į šoną ir dar taip kelis metus būsim, šitaip skirtis juk labai sunku.
Dėl blogų perspektyvų, deja, sutinku.

QUOTE(Funkcionierė @ 2015 04 07, 10:43)
Kotryna, kodėl jūs renkatės emociškai nepasiekiamus vyrus (su kuriais tvarių santykių nesukursi)? Tikrasis per atstumą, kitas - emociškai nestabilus.

Tikrasis buvo iš reikalo, aš pastojau nuo erazmus studento pirmuose kursuose blush2.gif Bet mes labai darniai namus kūrėmės ir pradžioj atrodė nieko netrūko, buvom laimingi savo santykiuose, jis iš tų racionalių vyrų, į kuriuos tvirtai atsiremsi. Bet jis norėjo karjeros, aš norėjau mokslus baigti, todėl ir gavos tie atstumai. O su metais artumas išblėso unsure.gif
Šitas naujasis visiška priešingybė - romantikas ir nestabilus. Su tikruoju romantikos niekada nebuvo, taip kad ten vaikščiotume bent į teatrus ar restoranus, ypač dabar taip atrodo, kai daug kas pasimiršo. Tad buvo labai saldu ir gera gauti tiek dėmesio iš naujo, eilės, glamonės ir pan.

Mane labiau domina, kodėl aš antrą sykį gyvenime ant depresuoto savižudžio patraukiu. Antroji meile tokia buvo ir dabar šitą reikėjo iš po peilių traukt... Bet ir abu buvo tie, su kuriais jaučiausi stiprų ryšį turinti g.gif Ai, bet mes dabar ne apie tai.

QUOTE(elle.b @ 2015 04 07, 11:12)
^ Šitas atsakymas į dešimtuką.  thumbup.gif
Na, o nuo savęs galiu pridėti, kad siekiant tokio tikslo "aš tik noriu labai tamprių santykių, artimo žmogaus, kuris irgi norėtų dirbti dvasinį darbą meilei palaikyti" pirmiausia reikės savo vertybes peržiūrėti ir susidėlioti iš naujo.

Irgi tiesa sad.gif Labai bjauru suvokti, kad kaip kokia paaugliukė daviausi stačia galva. Bet mylėjau labai labai, ne tai kad tik pakurvavau iš nuobodulio. Ir šventai tikėjau, kad va jau su šituo žmogum tai tikrai tą tamprumą turiu. Tik va kaip viskas per pusmetį apsivertė. Ir pasimokiau gyvenime, kad joks dvasingas vyras nelįstų į šeimą tokia ramia sąžine.
Atsakyti
Mažiau klausykit tų "psichologų", besiremiančių pseudomokslo "tiesomis". Pirmiausia jūs turite susitvarkyti savo vidų, sutvirtėti dvasiškai. Dabar esate pažeidžiama ir, kol pati neatsitiesite tol joks pasaulio vyras jums nepadės.
Atsakyti
QUOTE(Isyankar @ 2015 04 08, 09:58)
Mažiau klausykit tų "psichologų", besiremiančių pseudomokslo "tiesomis". Pirmiausia jūs turite susitvarkyti savo vidų, sutvirtėti dvasiškai. Dabar esate pažeidžiama ir, kol pati neatsitiesite tol joks pasaulio vyras jums nepadės.

4u.gif ačiū už pastumėjimą. Iš tiesų, aš jau turbūt susidėliojusi mintis čia temą užvedžiu. Kaip apžvalgą ar užtvirtinimą. Po to kai temą parašiau, aš į jį kreipiausi griežtu tonu pasakyt galų gale, ką jis ten muilina. Na, ir prisipažino žmogus, jog jis vis dar tą kitą myli doh.gif kad jų santykiai seniai sugriuvo, bet jis dar niekaip nuo jos neatsiriša, todėl ir to rimto santykio su manim užmegzt negali, nors mane irgi myli (ką tikrai jaučiu, tik ta meilė tokia "ne iki galo"). na, suprantu aš tą jausmą ir lyg ir pateisinu, juk aš jį patraukiau, jis daug nesigilino, galvojo dužusią širdį su kita užpildys. Ir man "it ranka nuėmė" ar "akys atsivėrė".
Paskutinius porą trejetą mėnesių kai apsipykdavom (iš esmės nes aš jaučiau, kad kažko trūksta santykiuose iš jo pusės) jis vis užsimindavo, kad jis nori tik draugystės. Aš tada šokdavau į kraštutinumą "būkim tik kolegos be asmeniškumų" su kuo jis nesutikdavo ir viskas užsiglaistydavo.. O dabar, kai žinau, kame kampas... šiandien gėrėm kavą kartu, aš žiūrėjau į jį ir galvojau, kaip gera jog atsirišau nuo jo smile.gif iš ties. Tikiuos, su laiku galva nepersisuks kitaip. Bet dabar džiaugiuos turinti draugą, kuris jaučia ir supranta mane, ir tik tiek.

Deja, dar liko neišspręsta santuoka. Nesu laiminga joje, esu seniai seniai vieniša, ir ją taisyti nebenoriu, bet ir skirtis svarios priežasties neturiu. Nebent kaip priežastį imti, jog esu pavirtusi bambekle ir tatai vaikams kenkia.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Kotryna84: 08 balandžio 2015 - 22:22