QUOTE(
vilnera @ 2015 04 12, 17:14)
Tai sakot, geriau aiskintis su meiluziu, o ne su zmona?
Ir istorijos rezultatas-nudobia meiluzi, o pasirodo,kad zmona jau buvo nusprendus su juo viska nutraukt. Man pasirode-tokio gan absurdisko sprendimo absurdiskos pasekmes, vat ir filmo moralas.
Mano nuomone jis neaiškintis ėjo. O, tiesiog žiūrinėjosi. Žinot kai būna, nesvarumo būsena gavus blogą žinią, nemąstai ir negalvoji. Tai tokioj būsenoj ir kaukštelėjo per galvą. Galvojant: negali būti nepakaltinamas, pakaltinamas vistiek. Bet, žmona irgi tada, pakaltinama, kad su juo sugulė, nes nu nesvarbu kokia ten aistra, protas vistiek turėjo išlikti.
Aš galvoju ir man būtų įdomu kokia ta kita/as. Gal neeičiau akis į akį kalbėtis, bet pasižiūrėti kaip atrodo, kas yra ten, ko nėra mūsų namuose, bandyčiau. Ko trūko, kad ten nubėgo, kas ten buvo kitaip. Kad žinočiau savo vietą, kad žinočiau savo poziciją, kad žinočiau, ko aš neturiu ir gal būt niekada neturėsiu. Į tai gali suvesti ar verta po neištikimybės statyti kažką toliau ar nebe.
O, moteriškė ar ji buvo nusprendusi viską nutraukti ar ji meilužį su kita pamatė ir suprato, kad ji viena iš daugelio ir nieko ten ypatingo nebuvo? O, va ta istorija prie pianino parodė, kad būtent vyrui ji buvo TA vienintelė. Bent aš taip supratau.
Ir, pritariu: absurdo elgesys priveda prie absurdiškų ir skaudžių išgyvenimų ir griūties.