QUOTE(pasikeitusi @ 2015 04 17, 14:57)
Limcamca, Le Murka, jus abi visokeriopai teisios. Tik kad nuo amziu amzinuju tos bledstvos bujoja ir neis ju pazabot.
Bet diskutuot idomu
Aikit, žiū kaip mums gerai sekasi: meilužės filosofuoja vietoj bliatsvų
O, jei rimtai, tai taip, pritariu

Aišku, kad kaip jos buvo, taip ir bus.
Papildyta:
QUOTE(S.B.M @ 2015 04 17, 14:58)
Ar turėtų mylintis žmogus viską atleisti? Ne, nemanau, kad viską. Tai labai individualu, priklauso ir nuo žmogaus, ir nuo situacijos. Jis turėtų atleisti tiek, kiek sugebės.
Neabsoliutinkim šių situacijų - vieniem meilė baigiasi, kiti sugeba atleisti, bet gyvena tolaiu su nepasitikėjimu negalėdami pamiršti, kiti nuoširdžiai atleidžia ir net naujai isižiebia aistra šeimoje, kiti išvis eliminuoja žinojimą ir gyvena stručio principu... Tai priklauso nuo konkrečių sutuoktinių santykių ir nuo to, kiek svarbos suteikiama neištikimybės atvejui, kiek žmogų tas įskaudina.
Gyvenimas yra toks koks yra, ,mes nei vienas jo nematom tikrojo. Mes matom jame savo atspindį, savo požiūrio, elgesio padarinius.
Sakoma, kad atleidimas dažniau yra reikalingas pačiam sau. Kad susitaikytum su situacija, su tuo, kas padarė skauda. Atleidimas nereiškia, myliu.