QUOTE(neatleidziu @ 2015 11 17, 20:38)
As tada irgi prie tu vrednu pirkeju buciau, nors ir zinau, kad nuo spalvos meilumas nepriklauso, nu, bet balto arba ryzo kornio nenoreciau net dykai. Nu vat taip man atrodo ir ka tu man

Bet juk tame nera nieko blogo, juk jeigu atvirai, tai ir veisle renkames ne tik pagal charakteri, bet ir pagal grozi.
Kai nori to, kas pagal veisle net neimanoma, tada jau kita kalba.

Oi mergos, jūs tik nejuokinkit manęs su tokiais pareiškimais

Čia yra kaip mažų mergaičių pasvaigimai, koks bus mano vyras

Manot, jūs katinus renkatės. Jie jus renkasi! O jau kokį gausit, tokį mylėsit
Pamenu, kaip kartą seniai seniai ieškojau draugei kačiuko. Paprasto, seni buvo laikai, jokių kornių niekas nežinojo. Jos katinas išėjo ir niekada negrįžo - greičiausiai žuvo. Ir jai buvo siaubingai liūdna, visą laiką verkė. Taigi organizavau pagalbą! Katino trūkumą paeisti katinu, vadinasi. Žo, skelbimas - dovanojame kačiukus. Sakom, paimam? Nusipirkom saldainių dėžutę, nes negi paimsi kačiuką ir nieko neduosi, ir skambinam. Sakom, kokios spalvos? Sako, oi, labai gražūs, ryži.
Nu mes galvojam, velnias, ryži? Bet ta saldainių dėžutė jau nupirkta, draugė su mintim apie kačiuką susitaikius. Bet ryžas? Tas išėjęs buvo kažkoks baltas plėmuotas... Nu sakom, važiuojam. Bet aš ją žinau, ji yra tokio labai gero būdo, nemoka atsisakyt. taigi abi žinom, kad jeigu jai tas katinas nepatiks, o pradės jai aktyviai piršti, ji iš mandagumo gali paimti nepatinkantį. Taigi nutarėm - ji man pasako kažkokią sutartą frazę, tojest, slaptažodį, kurį išgirdus aš suprantu, kad ji katino nenori, atfutbolinu ir ją ištempiu be katino. Nes nu nafiga jai ryžas iš tikro tai???
Nueinam. Atidaro duris, o ten didelė ryža katė su jau tik vienu paaugusiu kačiuku. Ryžu kaip saulėlydis. Tai žmogaus, kuriam ryži katinai nepatinka, reakcija buvo tokia: sekundės suakmenėjimas, kažkoks transo būklės atsitūpimas (katinas prie jos priėjo) ir tolesnis pokalbis vyko jai katiną laikant, glostant, glaudžiant, prie veido, prie kaklo... Iš rankų nepaleidžiant. Ten išdygo tokia meilė, kad nieko nereikėjo, ji pati pradėjo šviest kaip saulėlydis, labiau už tą katiniuką, o juk taip seniai šypsantis mačiau. Jokių slaptažodžių, jokių otmazų nereikėjo. Pats katinas žmogų pakeitė per 2 minutes. Spausdamos skambutį manėm, kad mums jo nereikia, o po 5 minučių išėjom su katinu užanty ir baisinga laime, kaip loterijoj išlošę
Paskui tas katinas tapo namų valdovu, žvirblių priešu, ir nugyveno ilgą ir laimingą katinį gyvenimą.
Žo, ligos, tiurmos, ubago lazdos ir nepatinkamos spalvos katino neišsižadėkit

Niekada nenuspręskit, kokios jums reikia spalvos. Išsirinkit patinkamą veislyną, sužinokit, ką jis turi, nuvažiuokit ir pažiūrėkit. Pirmiausia
Papildyta:
Aš, tarkim, nežinojau niekada, kokios spalvos norėčiau katino. Išvis nenorėjau katino. Ir antro nenorėjau. Dabar turiu du katinus - mėlynai baltą juoda nose ir ryžą mėlynakį pointą. Manau, tai pačios gražiausios spalvos pasaulyje ir patys gražiausi ir geriausi pasaulio katinai

Niekad nesutikčiau niekam atiduoti nei vieno.
Šiandien užtat abu gąsdinau agurkais

Eksperimento dėlei. Matėt tą video, kur katės bijo agurkų?

Bandžiau ėdant iš nugaros pakišti, tiek vienam, tiek kitam
http://www.telegraph...xactly-why.html
Kuzma atėjo ėsti pirmas. Į agurką pažiūrėjo kiek nustebęs, bet karališkai dėjo skersą ir nuėjo su reikalais

Jam neatrodė lygis čia parintis dėl kažkokios daržovės.
Lotusas atėjo antras, ir nuo agurko iš tikro pašoko

Irgi nesupratau, kodėl

manau, jis pamanė, kad beėdant jam nukrito nuosava uodega
Tuo tarpu Kuzma guvėjo mano vaikui ant kelių ir Lotuso santylius su agurku stebėjo smerkiamai. Tik kaimiečiai baidosi agurkų
Kas keisčiausia, Lotusui agurkai labai skanūs... Supjaustyti, aišku
Хрен, положенный на мнение окружающих, обеспечивает спокойную и счастливую жизнь.