Įkraunama...
Įkraunama...

Depresija

4u.gif visoms.

Geriausiai jaučiuosi, kai leidžiu laiką su savuoju. Jis mano antidepresantas. Galiu net būti linksma ir laiminga. Kyla ūpas juokauti ir tvarkytis. Visi atrodo mieli ir juokingi. Ypač mano katinas. Galiu kvailioti ir bėgioti lauke, kai einam kartu į parduotuvę trečią kartą per dieną. Ir nereikia jokių suplanuotų sudėtingų pramogų. Geriausia ramybė, jauki rutina ir paprasti džiaugsmai.

Aš irgi ne sveikos mitybos šalininkė biggrin.gif Per savo depresavimo-nedarbo laikotarpį sugebėjau priaugti kelis kg. Ir viskas per maisto matymą kaip kažkokį raminantį ir užsimiršti padedantį veiksnį. Amžinai su savim kovoju, ilgainiui jau net kažkaip įprasta būsena tai tapo.

Ar pastebėjot, kad nieko neparašiau apie darbą? biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Daniella @ 2015 05 03, 21:31)
Night, mamai nėra nevykusių vaikų  4u.gif .

Rimtai, turėsi savo suprasi.

Nors nereiškia, kad nesimato  vaikų trūkumų ar skirtumų, bet vistiek juos myli vienodai, tik tą meilę kartais reiški kitaip.

Nemanau, kad jų turėsiu. Jau būčiau turėjusi. Vaikų nenorėjau ir nenoriu.


QUOTE(Abo @ 2015 05 03, 21:34)
O ka ji daro su tais krapstukais?  g.gif

Žaidžia, mėto, džiaugiasi, kartais bando man išdurt akis ir pan.
Nu va, Deraramos, gal rimtai tereikėjo darbo ir nebereikės nei vaistų.
Atsakyti
QUOTE(Night13 @ 2015 05 03, 20:56)
Žaidžia, mėto, džiaugiasi, kartais bando man išdurt akis ir pan.
Nu va, Deraramos, gal rimtai tereikėjo darbo ir nebereikės nei vaistų.

Maniškis tai ausų krapštukus, kamštukus ir plaukų gumytes pakiša po vonios kilimėliu ir tada bando iškrapštyti biggrin.gif

Nemanau, kad vaistų man nebereikia. Ne taip viskas paprastai su mano psichika. Žinau, kad nesu normaliai reaguojantis žmogus ir man reikia pagalbos. Tiesiog šiuo metu dažniau jaučiuosi gerai nei blogai. Ir tai ne tik dėl darbo. Darbas ir savų neramumų duoda. Bet vis tik kažką ir gero atnešė. Užimtumą tarkim, pakėlė socialumo lygį. Viskas susideda iš daug veiksnių.
Atsakyti
QUOTE(deraramos @ 2015 05 03, 21:45)

- Ir viskas per maisto matymą kaip kažkokį raminantį ir užsimiršti padedantį veiksnį. Amžinai su savim kovoju, ilgainiui jau net kažkaip įprasta būsena tai tapo.

-Ar pastebėjot, kad nieko neparašiau apie darbą? biggrin.gif


- būtent. Taip ir man. Tik ilgainiui pradėjo kelti sveikatos problemų, tai reikėjo susiimti. dabar aš pusiau sveikuolė. Tik sūnus sako, grįžk tu prie to savo šokolado, nes vaikštai amžinai nelaiminga. Kad tik tos bėdos.
- pastebėta. Tu man viena iš tų, kurioms viskas susitvarko anksčiau ar vėliau. To ir linkiu. 4u.gif
Atsakyti
Mes irgi kaip asocialai. Kates istampo ausu krapstukus tai ir atrodo kad metom juos patys pakampem. Neaiskinsi kiekvienam kad cia kateeees.
Man reik vaistu nervam. Galiu su nerimu pati gyventi. Bet darausi itin nepakanti ir pikta. Nebegaliu suvaldyt. Norisi staugt istisai.siutina smulkmenos.
reik gal sukatzoles pagert....sukai tik tokie ir vaistai biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(deraramos @ 2015 05 03, 21:07)
. Žinau, kad nesu normaliai reaguojantis žmogus ir man reikia pagalbos. Tiesiog šiuo metu dažniau jaučiuosi gerai nei blogai. Ir tai ne tik dėl darbo. Darbas ir savų neramumų duoda. Bet vis tik kažką ir gero atnešė. Užimtumą tarkim, pakėlė socialumo lygį. Viskas susideda iš daug veiksnių.


Uzimtumas tikrai padeda. Net kai negali tiesiogiai to poveikio ivardint, arba atrodo kad problemu tik prideda.
O kas yra normalus reagavimas? Man kartais atrodo, kad kiekvieno zmogaus reakcijos savotiskos, ir nepasakyciau kuri yra normali.
Atsakyti
QUOTE(kliomba @ 2015 05 03, 21:17)
Uzimtumas tikrai padeda. Net kai negali tiesiogiai to poveikio ivardint, arba atrodo kad problemu tik prideda.
O kas yra normalus reagavimas? Man kartais atrodo, kad kiekvieno zmogaus reakcijos savotiskos, ir nepasakyciau kuri yra normali.

geras klausimas, sunku atsakyti. Žinau tik, kas yra nenormalus iš mano pusės. Nenormalu šimtą kartų permąstyti buvusias situacijas, kas ką pasakė ar kaip kas ką galėjo pagalvoti (apie mane, mano elgesį ar kokį pasakymą). Nenormalu dėl to bliauti ir prisigalvoti baimių. Nenormalu bijoti kitų žmonių reakcijų ir gėdytis savo elgesio ar žodžių. Galvoti, kad tokia, kokia esi, esi nepriimtina ir nenormali. Pradžiai tiek.
Atsakyti
QUOTE(deraramos @ 2015 05 03, 21:21)
Pradžiai tiek.


Ai, tai manyje labai panasiai viskas, gal dar su nenormalesniais niuansais. Bet as netikiu, kad nuo to galeciau pagyt. Vienintelis pagerejimas galimas, pamenu is terapijos, nustot samonintis tai kaip nenormaluma. Bet nepavyksta.
Atsakyti
QUOTE(kliomba @ 2015 05 03, 20:39)
Tokie panasus tie santykiai visada buvo. Kuo nusikaltau nezinau. Nebuvau padauza, buvau pirmune ir viska dariau ka liepdavo. Gal kartais oziuota ar isteriska tik. Bet visada atrasdavo del ko paudyt, kad blogai darau. O dabar tai oi, viena didele geda. Visu vaikai tiek pasieke, o as netikele, nei posta kruta pasiekiau, nei zento reiksmingo nenuroviau ir pan. Nu as jau seniai gan atspari ir nereaguoju. Bet buna kad pramusa kartais. Ne viena as. Bet kitas vaikas irgi blogas. Nu antras pagal bloguma po manes:)


Liūdniausia, kai per šventę tarsi sustiprėja tie jausmai. Aš stengiuosi švenčių labai nesureikšminti, džiaugiuosi, kai dukra dovanoja ir pasistengiu negadinti šventės galvodama apie nesutvarkytą kambarį.Juk tai tik mano lūkesčiai. unsure.gif
Mano uošvienės lūkesčiai irgi gana aukšti - o aš irgi niekuo nepasižymėjusi ir nepasiekusi. O ji visad mini tuos pasiekusius, madingus, turtingus, prasimušusius ir pan.
Na, bet tai tik jos lūkesčiai, o aš esu aš.
Ir kai vyras man kartais užsimena, kad nieko nepasiekiau, aš atsakiau, kad pasiekimai - tai tuščiagarbystė cool.gif
Ir iš tikrųjų ir tie pasiekę daug žmonės turi savų problemų, aš manau. O ir kaip tobulėtų dvasiškai, jei nebūtų tų gyvenimo srovės užtvankų? Na, svarbu praplaukti ir išlikti smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Liepa.S @ 2015 05 03, 22:34)
Ir iš tikrųjų ir tie pasiekę daug žmonės turi savų problemų, aš manau. O ir kaip tobulėtų dvasiškai, jei nebūtų tų gyvenimo srovės užtvankų? Na, svarbu praplaukti ir išlikti  smile.gif

buvau sutikusi už save vyresnę moterį, kuri nuoširdžiai tikėjo, kad žurnaluose pezama laimė yra tikra ir kad JIE tokie laimingi ir kaip ji norėtų būti TOKIA. negalėjau atsistebėti....bet tokių yra kurie mano, kad tie pasiekusieji labai sėkmingi ir be problemų. bet čia tik todėl kad jie šneka apie savo pasiekimus, o ne apie problemas.
man bloga nuo mano blogumų. išvemčiau tą nerimą ir būtų ramu...o dabar pykina tik ir nieko....
Atsakyti
QUOTE(kliomba @ 2015 05 03, 21:32)
Ai, tai manyje labai panasiai viskas, gal dar su nenormalesniais niuansais. Bet as netikiu, kad nuo to galeciau pagyt. Vienintelis pagerejimas galimas, pamenu is terapijos, nustot samonintis tai kaip nenormaluma. Bet nepavyksta.


Na, iš tikrųjų tai mes visi esam nenormalūs unsure.gif Vieni arčiau to normalumo, kiti toliau...Gal vieniems lengviau pavyksta įveikti visokias problemas, kitiems - sunkiau.
Paauglystėje aš sau atrodžiau labai nenormali, t.y. norėjau save pritempti iki kažkokio idealo ir buvau toli nuo savo tikrų jausmų. Tik gerai, kad savo būsimą vyrą sutikau, ir jis priėmė mane su mano jausmais.Dar domėjimasis psichologija šiek tiek padeda, ir jaučiu, kad savęs ir savo jausmų nebebijau, mažiau jaučiu kaltę ir gėdą dėl ko nors. O tai yra labai daug.
Atsakyti
Deraramos, nesakau, kad iškart. Bet gal socialumas tave timptels į viršų. Žinokit, net laukiu darbo valandų. Nes tampu ramesnė. Net jei mintys ne darbe. Aš supratau, kad esu labai paviršutiniškas žmogus. Tarytum tas darbas būtų kam naudingas. Nu taip, darbdaviui palengvina darbinį gyvenimą (nors kartais klaidom ir apsunkina). Pati turiu už ką ėsti ir susimokėt nuomą. Tiesą sakant, prieš klientus tai man atrodo nusikaltimas. Tai, kuo 'prekiauju', neverta tiek pinigų. Nežinau, ar jie džiaugias tuo, ką gauna. Aš nesidžiaugčiau. O ir aš meilės ten mažai įdedu. Tik greičiau padaryti ir pamiršti...
Bet taip, tas socialumas manęs kol kas negramzdina, tik kelia. Žinau, kad neatrodau smagiai, bet, tarytum atsiranda dėl ko stengtis ir jaustis naudingai. Nors savanorystė kažko nevilioja.
Bučki, mėtas gerk, paskaičiau, kad sūkų žolės klimaksinėm.

Mhm. Pasigyriau, kad geriau. Ir pasunkėjo.
Atsakyti