O mano naujienos nekokios...

Nežinau kur dėtis iš sielvarto ir visai nesuprantu, kame esmė...
Gal jūs iš patirties ką nors galėtumėt patart? Nes kiek tirta viskas gerai..
Hormonai - puiku. PRG su kaupu.
Vyro gėris puikus.
Kiaušintakiai - laisvai pratekami.
Kiaušialąstės apsivaisina pačios, jokių storų dangalų ar dar ko (nereikalinga realiai ICSI)
Gleivinė visad idealaus storio.
Bet.. Kiek suprantu tiesiog neįsitvirtina pas mane embrionai, neprikimba.. Gal per tuos 4 metus apsivaisindavo man kiaušialąstės, bet neprikibdavo..
Tiesiog žlugo dar viena viltis. Ir net nežinau, ar IVF šiuo atveju bėra tikslinga, nes jei viskas ir taip apsivaisina, tik neprikimba, tai kiek bemėtysi pinigų, tiek jie su raudonosiom monstrėm išbėgs...
Man taip regis IVF prasminga jei su apsivaisinimu bėda, bet embriono ar blastos niekas gi nepriaugina...
Nežinau kur dėtis ir ko griebtis, ką tirtis, ką gydytis.. ar tiesiog reikia išgedėti tų vaikų, kurių niekad neturėsiu...