matkes mokytoja paliko savo tel nr, kad paskambinciau, jei man kartais tie paryciai netiktu. tai pasukau ir aisku, buvau aprekta, kad kelias dienas Tamo nepaziurejau, priezastys neidomios jai, ir koks mano tikslas - ar kad merga bet kokiu metodu negautu skolu ir neliktu antrus metus, ar ko as noriu? as pasakiau, kad noriu jai pataisu. is tu dalyku, kuriu nemokant veliau problemos tik dides. tai viska apsitvarke, gresme tik su anglu liko, taigi, ten irgi lai lieka pataisu. visa birzeli su ja asmeniskai dirbs ir sako yra tikra, kad kas tai is to iseis. ji nesuprato kodel as suinteresuota matke prisimint ir padet vaikui, kad ne tevai turi to mokyt. tai taip tyliai nusisypsojau, nes as mokykloj absoliut nieko nesuprasdavau nei matkej, nei fizikoj, sito ismokau namie ir ismoke tevas. tai man taip ir atrodo, kad tokius dalykus as turiu jai padet. visokios biologijos istorijos ir geografijos taigi ismokstamos paprastai, tiesiog skaityt tuos tekstus reikia, cia gi bet kada, laiko skyrus tam, galima pasivyti, bet ne matke ir ne fizika. nu del anglu yra potenciali korepetitore, kuri gal mergiotei sugebes sudet pagrindus i galva ir mintinai zodzius ismokt, as negaliu cia irgi, nes ta kalba moku silpnokai, bet kai tenka skaityti, tai nori nenori, prasimusa. tai ziuresiu, jeigu mano ta podruzke angliste apsiims, tai pasivys viska. rusu kazkaip jin ikerta pati, nu, as daznai rusu kalba ziuriu dokumentika arba filmus, kartais paverciu. jai ten lengviau. bet tai sakes, matkes mokytoja, telefonu pasikalbejom, nepraleido progos pasakyt, kad pas mane daug psichologiniu problemu, nes nesuvaldau vaiko. jeigu jos ten bendraus asmeniskai intensyviai kasdien visa menesi, tai turetu mergai drausmes duot kai turi but. boba - tankas. jokiu sentimentu. sitokiai duociau palaikyt paaugle pas save, silkine griztu. nezinau kada tiksliai laidotuves, reik klaust pusbrolio. Is mociutes puses ramybe jauciu, bet tetai net nedristu skambint, gryn jauciu, kaip bega lekia, tvarko reikalus ir tramdo emocijas. paskui gi reiks mociutes buta antstoliams atiduot, ten skolu prisikaupe milijonai, kita teta, kuri neva tai ja priziurejo, samoningai ir mirtinai nusigere, tai kai mire, tai tik po savaites ja rado. neisivaizduoju kas pirks ta buta, nes visas miestelis zino apie ten ivykusia tragedija. dokai netvarkyti nuo senelio mirties, tai yra jau 15 metu. antstoliai kabejo ir rinkosi procentus, skolos ejo toliau, parduot - atiduot neleido, nes tai neva tai vienintele mociutes gyvenama vieta, invalidumas, pensininke, negali paimt. nesvarbu, kad ji su kitu pasauliu sneka ir yra nepakaltinama absoliut, sitas negalioja net teisininkams, pripazint, kad ji neveiksni, kas matyt net ne medikui, o tiesiog plika akim. ne, niekas nieko nedaro, jei neduodi babkiu pakankama, o pakan kamai nera. is pradziu teta su ja siaip taip susitare, kad perraso jai igaliojjimus, atvertus ir juodu ant balto surasytus visus dokumentus ir realius skaicius, bet kai i namus atejo notare, tai mociute bac ir persigalvojo. argumentas - ten gyvena mirusios dvasios. tai is ju negalima gyvenamos vietos atimt. teta sako, kol dvasios ten gyvena, as gyvenu cia bendrike staciomis, kaip koncervu dezutej, nes dar du vaikai mazi (antra partija gi pagimde), suva, kuri puske numete pradejus vaikus gimdyt, tas suva tokios veisles, kad seniai pastipt turejo, bet ne, bujoja labai patenkintas, ypac dziugu, kai ka nors aploja, sako teta, psichologinis smurtautojas
