A, A+, A++ klasės, Pasyvus namas - 33

#385
Mano instrukcijoj irgi buferine nupiesta.
Reik paklaust gamintoju g.gif Ar is tiesu taip.
Kolektoriai nedaug kainuos, todel kodel nepakabinus ju biggrin.gif

QUOTE(mintas @ 2015 06 29, 16:48)
Taip, čia mano ŠS instrukcijoje parašyta, kad tik esant pakankamam vandens kiekiui grindyse, galima atsisakyti buferinės, pas mane pakanka. Inverteriui tokių apribojimų nėra. Kiek suprantu jį gali jungti prie bet kokių grindų be apribojimų. Todėl  invertris ir yra, kad galima būtų apsieiti be

Atsakyti
#386
QUOTE(bruonius @ 2015 06 28, 22:52)
fotovoltine sistema namo sildymui netiks, nes nieko negeneruoja nuo spalio vidurio iki kovo pradzios. ...

na kaip cia pasakius... kad be reikalo burnos neausint apie saules energijos nebuvima ziema, siulau paziureti i dvieju realiu saules elektriniu statistika
siuo grafiku remiantis lengvai ir pakankamai tiksliai galima pasiprognozuot kiekviena menesi generuojama energija priklausomai nuo instaliuotos galios, tereikia padalint is atitinkamo koeficiento.
Atsakyti
#387
QUOTE(madwifi @ 2015 06 29, 21:13)
na kaip cia pasakius... kad be reikalo burnos neausint apie saules energijos nebuvima ziema, siulau paziureti i dvieju realiu saules elektriniu  statistika
siuo grafiku remiantis lengvai ir pakankamai tiksliai galima pasiprognozuot kiekviena menesi generuojama energija priklausomai nuo instaliuotos galios, tereikia padalint is atitinkamo koeficiento.

Jei ziurejai grafika, tai ten aiskiai matosi, kas Lietuvoje saules nera nuo spalio vidurio iki kovo pradzios. Sildymo sezono metu saules batereikes neveikia. Lygiai taip pat nera jokio saules energijos pritekejimo pro langus, pritekejimai prasideda kovo menesi, bet ir tai juokingi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bruonius: 30 birželio 2015 - 06:01
#388
QUOTE(mintas @ 2015 06 29, 19:09)
Dėl balanso per stiklus, paveiksliukas rodantis pasyvaus namo šilumos balansą.
"Nepanaudota laisvoji šiluma" tai per stiklus į namą pritekėjusi šiluma. Siūlau atkreipti dėmesį ir sulyginti nepanaudotąją energiją su pritekėjimais per stiklus. Palei šį paveikslėlį akivaizdu, kad tik labai maža per stiklus į namą patekusios šilumos dalis yra panaudojama.


Paveikslėlio nesimato.

Aš galiu pateikti kitą paveikslėlį iš skandinavų straipsnio, kuriame saulės pritekėjimų per langus (solar gains) dalis sudavo vos ne 50% nuo bendros sumos.
user posted image
Taip pat aiškiai matosi, kad nuostoliai per langus yra mažesni nei pritelėjimai jau atmetus nepanaudojamą šilumą patekusią per langus.

Šioje vietoje PHPP paskaičiavimas matematiškai būtų logiškas - didėjant langams, matematiškai didėja skirtumas tarp nuostolių ir pritekėjimų, bet yra vienas BET. PHPP nevertina termoakumuliacijos ir nesugeba paskaičiuoti su kokiu langų plotu dar sugeba susitvarkyti aktyvi namo termomasė. Mano manymu čia ir bus šuo pakastas. Norint, kad didesni langai nepadidintų šildymo poreikio reikia labiau pasirūpinti termomase, jos aktyvumu ir net šilumos pernešimu iš apšviestų patalpų į neapšviestas, nekalbant apie kitus elementarius dalykus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 30 birželio 2015 - 07:51
#389
QUOTE(bruonius @ 2015 06 30, 05:58)
pritekejimai prasideda kovo menesi, bet ir tai juokingi.

Broniau, kas ten per troba pas jus, kad nejaučiate saulės pritekėjimų kovo mėnesį? Gal neturite langų į pietus ar pušyne gyvenate? O gal šiaurinėje šlaito papėdėje?
Net ir vos vos apšiltintuose daugiabučiuose su pigiais stiklo paketais (vitrina pietuose) kovo mėnesį jau kartais tenka atidaryti langus dėl perkaitimo trumpam. Iš kur toks skepticizmas?


Atsakyti
#390
QUOTE(BangaS @ 2015 06 30, 07:50)

Šioje vietoje PHPP paskaičiavimas matematiškai būtų logiškas - didėjant langams, matematiškai didėja  skirtumas tarp nuostolių ir pritekėjimų, bet yra vienas BET. PHPP nevertina termoakumuliacijos ir nesugeba paskaičiuoti su kokiu langų plotu dar sugeba susitvarkyti aktyvi namo termomasė. Mano manymu čia ir bus šuo pakastas.  Norint, kad didesni langai nepadidintų šildymo poreikio reikia labiau pasirūpinti termomase, jos aktyvumu ir net šilumos pernešimu iš apšviestų patalpų į neapšviestas, nekalbant apie kitus elementarius dalykus.


Greičiausiai būsi teisus, tik vienas niuansas, su momentinės šilumos akumuliacija turi susitvarkyti ne konstrukcijų termomasė, bet apdailinės medžiagos. Taigi, šiuo atveju ant sienų tinkas ar gipskartonis vaidina svarbiausią vaidmenį. Ant grindų - grindų danga, laminatas, plytelės, parketas ar kita.

Kuo medžiagos termolaidumas didesnis, tuo greičiau ta medžiaga įsisavins momentinę pritekėjimų šilumą. Taigi, grindys geriausiai akumuliuos, jei grindų danga plytelės, blogiau jei laminatas, dar blogiau jei parketas, o jei kokia kamštinė medžiaga ar kilimas tai dar blogiau.

Bet man vis tik sienos atrodo įdomiausiai ir turinčios daugiausiai potencialo. Jei kalbėti apie standartines medžiagas, tai tarp gipskartonio, gipsinio ar kalkinio tinko nematau didelio skirtumo, bet vat jei panaudoti medžiagas keičiančias savo būvį iš kietos į skystą, kaip kartą čia matytas lygtais Basf firmos tinkas ar gipskartonis su mažytėmis parafino ar kitos panašios medžiagos kapsulytėmis. Vat čia tai potencialas. Vis tik kaina labai įtakoja smile.gif.
Atsakyti
#391
O jei eit pigesniu ir paprastesniu keliu: prie sauletu vitrinu sienas dazyt juodai (tamsiai), silumos sugerimui, grindys - tamsi keramika. Lubos - lietas betonas (plokstes), kad net laimi metu dizaino konkursuose biggrin.gif . Aktyvi ir atvira sugerimams termomase smile.gif

QUOTE(mintas @ 2015 06 30, 07:47)
Greičiausiai būsi teisus, tik vienas niuansas, su momentinės šilumos akumuliacija turi susitvarkyti ne konstrukcijų termomasė, bet apdailinės medžiagos. Taigi, šiuo atveju ant sienų tinkas ar gipskartonis vaidina svarbiausią vaidmenį. Ant grindų - grindų danga, laminatas, plytelės, parketas ar kita.

Kuo medžiagos termolaidumas didesnis, tuo greičiau ta medžiaga įsisavins momentinę pritekėjimų šilumą. Taigi, grindys geriausiai akumuliuos, jei grindų danga plytelės, blogiau jei laminatas, dar blogiau jei parketas, o jei kokia kamštinė medžiaga ar kilimas tai dar blogiau.

Bet man vis tik sienos atrodo įdomiausiai ir turinčios daugiausiai potencialo. Jei kalbėti apie standartines medžiagas, tai tarp gipskartonio, gipsinio ar kalkinio tinko nematau didelio skirtumo, bet vat jei panaudoti medžiagas keičiančias savo būvį iš kietos į skystą, kaip kartą čia matytas lygtais Basf firmos tinkas ar gipskartonis su mažytėmis parafino ar kitos panašios medžiagos kapsulytėmis. Vat čia tai potencialas. Vis tik kaina labai įtakoja smile.gif.

Atsakyti
#392
QUOTE(BangaS @ 2015 06 30, 08:07)
Net ir vos vos apšiltintuose daugiabučiuose su pigiais stiklo paketais (vitrina pietuose) kovo mėnesį jau kartais tenka atidaryti langus dėl perkaitimo trumpam. Iš kur toks skepticizmas?


Bangai, neatkreipei dėmesio į vieną dalyką. Būtent tie pigiausi stiklai laidžiausi saulės spinduliuotei. Visi "šilti" stiklo paketai su selektyvais, didesnių stiklų skaičiumi ir dujų užpildais ženkliai mažiau praleidžia ir saulės spinduliuotės už paprastus langus iš dviejų stiklų be selektyvų.

Seniau, kai dar nelabai buvo žinoma apie PN koncepciją, "saulės namams" prietinėje pusėje kaip tik siūlė dėti paprastus langus, kad tik daugiau šilumos prileistų, ir jei tik dėti nukreiptus į kitas puses, tai tik tuomet maksimaliai šiltus. Nors ta koncepcija šiek tiek nusigrybavo smile.gif.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 30 birželio 2015 - 09:36
#393
QUOTE(arkava @ 2015 06 30, 09:07)
O jei eit pigesniu ir paprastesniu keliu: prie sauletu vitrinu sienas dazyt juodai (tamsiai), silumos sugerimui, grindys - tamsi keramika. Lubos - lietas betonas (plokstes), kad net laimi metu dizaino konkursuose  biggrin.gif . Aktyvi ir atvira sugerimams termomase  smile.gif


Na gal labai jau taip prie kraštutinumų eiti nereikėtų, bet atkreipti dėmesį į žemiau įmestą lentelę galima smile.gif. Bet vis tik norėčiau akcentuoti. Daug svarbiau greitas šilumos akumuliavimas. Nebūtina gi tiesioginius spindulius sugerti, galima ir nuo įkaitusio patalpų oro šilumą nuiminėti.

STR 2.05.04:2003 7 priedas
Konstrukcijų išorinio paviršiaus saulės spinduliavimo sugerties koeficientai
1. Aliuminis - 0,5
2. Asbestocementiniai lakštai - 0,65
3. Asfaltbetonis - 0,9
4. Betonas - 0,7
5. Nedažytas medis - 0,6
6. Ruloninės stogo dangos šviesaus žvyro apsauginis sluoksnis - 0,65
7. Raudonos molio plytos - 0,7
8. Silikatinės plytos - 0,6
9. Balto natūralaus akmens apdaila - 0,45
10. Tamsiai pilkas silikatinis dažymas - 0,7
11. Baltas kalkinis dažymas - 0,3
12. Keraminės apdailos plytelės - 0,8
13. Mėlynos stiklinės apdailos plytelės - 0,6
14. Baltos arba pilkos apdailos plytelės - 0,45
15. Smėliu dengtas ruberoidas - 0,9
16. Baltai dažytas lakštinis plienas - 0,45
17. Tamsiai raudonai nudažytas lakštinis plienas - 0,8
18. Žaliai dažytas lakštinis plienas - 0,6
19. Cinkuotoji stogo skarda - 0,65
20. Apdailinis stiklas - 0,7
21. Tamsiai pilkas kalkinis arba terakotinis tinkas - 0,7
22. Šviesiai mėlynas cementinis tinkas - 0,3
23. Tamsiai žalias cementinis tinkas - 0,6
24. Cementinis - 0,4
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 30 birželio 2015 - 09:34
#394
Tik kad šitas medžiagų sąrašiukas kalba ne apie šilumos nuėmimą nuo įkaitusio oro, o kaip medžiagą įkaitina tiesioginiai saulės spinduliai. Kaip pavyzdys - aliuminio koeficiantas mažas, nes jis blizgus.
Kaip medžiagos savybė įsisavinti įkaitusio oro šilumą nusakoma tuo pačiu lembda. Kuo lembda didesnė, tuo medžiaga greičiau įsisavina šilumą. Geras izoliacines savybes turintis polistirolas yra ypač prastas akumuliatorius.
QUOTE(mintas @ 2015 06 30, 10:30)
...Nebūtina gi tiesioginius spindulius sugerti, galima ir nuo įkaitusio patalpų oro šilumą nuiminėti.
STR 2.05.04:2003 7  priedas
Konstrukcijų išorinio paviršiaus saulės spinduliavimo sugerties koeficientai
1. Aliuminis - 0,5
...
5. Nedažytas medis - 0,6 <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#395
QUOTE(Milao @ 2015 06 30, 10:37)
Geras izoliacines savybes turintis polistirolas yra ypač prastas akumuliatorius.


Baik tu, jo talpumas 1400, kai kitų statybinių medžiagų standartiškai tik 1000 smile.gif. Juokauju smile.gif.

Dėl paviršiau akumuliacinių medžiagų gebėjimo greitai suakumuliuoti šilumą, reikėtų žiūrėti ne į šilumos talpumą, bet į šilumos laidumą, tad kuo laidesnė šilumai medžiaga, tuo ji greičiau suakumuliuos visokius temperatūros svyravimus. Vien dėl to putplastis vidaus apdailoje netinka smile.gif.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2015 06 30, 10:37)
Kaip pavyzdys - aliuminio koeficiantas mažas, nes jis blizgus.


Aliuminio mažas ohmy.gif, bet juk pas jį net 0.5 koeficientas, tai aš sakyčiau net labai daug blizgiam vos ne veidrodiniam paviršiui. Visuomet buvau įsitikinęs, kad blizgus vos ne veidrodinis paviršius geriausiai atspindi visus spindulius, bet pasirodo baltas kalkinis dažymas su 0,3 koeficientu ženkliai mažiau įgeria spinduliuotės. Nors ir vėl, taip pat baltos spalvos dažais nudažytas lakštinis plienas turi beveik tą patį, kaip ir aliuminis, pakankamai aukštą koeficientą - 0,45. Čia pakankamai aukštas koeficientas kaip medžiagoms, kurias ankščiau laikiau gerai atspindinčiomis spindulius.

Ar tik nebus kalkinių dažų privalumas tame, kad jo paviršius nelygus, ir tie nelygumai sukuria šešėlį daliai paviršiaus. Gaunasi, kad tik dalis paviršiaus gauna tą tiesioginę spinduliuotę, o be to, kadangi turi didesnį paviršiaus plotą, tai ir greičiau atiduoda šilumą aplinkos orui.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 30 birželio 2015 - 10:58
#396
QUOTE(BangaS @ 2015 06 30, 09:07)
Broniau, kas ten per troba pas jus, kad nejaučiate saulės pritekėjimų kovo mėnesį? Gal neturite langų į pietus ar pušyne gyvenate? O gal šiaurinėje šlaito papėdėje? 
Net ir vos vos apšiltintuose daugiabučiuose su pigiais stiklo paketais (vitrina pietuose) kovo mėnesį jau kartais tenka atidaryti langus dėl perkaitimo trumpam. Iš kur toks skepticizmas?

Visi namo langai orientuoti i rytus, pietus ir vakarus. As nepastebejau kazkiek rimtesniu saules energijos pritekejimu. Negaliu sakyti, kad saule kovo menesi visiskai neprisildo, bet tai ka ji prisildo tera tik mazute maloni smulkmena. Faktiskai nulis.
Lygiai taip pat ji neprikaitina ir vasara, uztrauki dienines uzuolaidas ir jokiu problemu.
Atsakyti