QUOTE(pinkshade @ 2015 06 23, 10:09)
Su maistu tai taip jau, po op ir as nieko nenorejau. Bet kai grizau namo vyras eme lepint, sako valgyk kad kraujas geretu ir pan. Ziuriu vakarais vis pasilepinam tai sonkauliuku tai desertuka koki, tai braskiu privarau... reikia susiimt jau nes pilvas issipucia, vaikstau kaip balionelis 
Skaitau ir net pavydu darosi
mane tik pirmas dienas lepino, šokinėjo aplink, o po savaitės jau pati viską dariau. Gerai jaučiausi, tai ir vyras laaaaaaabai greit pamiršo, kad esu po op o baigiantis trečiai savaitei namuose, jau meldžiausi kaip į darbą noriu nes užkniso juodai - grįžta po darbo, pavalgo ir "o ką veiksim? davai varom į lauką? o gal tau ko nors reikia - į pardę, ne?" O kur dar vaikas toks pat aktyvus: "mama, važiuojam į parką ir picos pirkt" nusišauk vietoj. Bet va, pasėdėjau darbe, ir vėl apie atostogas svajoju, sunku ir pavargstu, ir darbo daug... ech, kaip visada, niekas netinka 
Penktadienį varau pas savo dr pasirodyti, jau kaip ir 8 sav praėjo, korsetą dar dienos metu nešioju, bet tikiuos, kad jau leis nebenešiot, plius noriu vėl pradėt bėgioti, visa kaip žele jaučiuos... ir pilvukas dar neidealus, vis dešinė pusė pakilusi
oi....Mergaitės, linksmų Joninių
