QUOTE(lexus @ 2015 06 10, 14:32)
Žinau sakysite, jei vyras mylės moteri myles vaikus ir pan. Bet norečiau sulaukti realių pavyzdžių, kuomet moteris su dviem ar daugiau vaikų vedė ir laimingai gyvena su neturėjusiu šeimos vyru. Tas požiūris " pasiemė moterį su vaikais" tikrai atrodytų pasenęs, bet jis vistiek yra. Ir bijau, kad tai bus mūsų santykių pabaigos priežastis.
Nebūtinai, oi, kaip nebūtinai

QUOTE(gera_pukuota @ 2015 06 10, 15:30)
QUOTE(gera_pukuota @ 2015 06 10, 16:30)
kitų sėkmės istorijos čia nepadės.
Aš jau dabar matau realų pavojų, kad judviejų santykiuose tos sėkmės nebus. Pirmiausiai jau vien tai, kad nepasako tėvams apie jus. Vadinasi nenori pažindinti su tėvais. Antra - tas pasakymas, kad vaikai ne jo, tai jam ir rūpintis nereikia yra pats didžiausias pavojaus signalas. Imi arba visą komplektą arba nieko. Vaikai yra jūsų gyvenimo dalis ir jei jau galvojama apie gyvenimą drauge, vadinasi jūsų vaikai bus ir jo rūpestis.
Aš jau dabar matau realų pavojų, kad judviejų santykiuose tos sėkmės nebus. Pirmiausiai jau vien tai, kad nepasako tėvams apie jus. Vadinasi nenori pažindinti su tėvais. Antra - tas pasakymas, kad vaikai ne jo, tai jam ir rūpintis nereikia yra pats didžiausias pavojaus signalas. Imi arba visą komplektą arba nieko. Vaikai yra jūsų gyvenimo dalis ir jei jau galvojama apie gyvenimą drauge, vadinasi jūsų vaikai bus ir jo rūpestis.
100 balų, pritariu

Papildyta:
QUOTE(Nura @ 2015 06 10, 16:46)
Bet, jei mergaitės būtų dalinai išlaikomos biologinio tėvo, tai autorės draugas turėtų visą teisę atsisakyti prisidėti finansiškai prie jų ugdymo. Taip, iš moralinės pusės būtų gražu ir nuostabu, jei užgimtų tėviški jausmai ir vaikus priimtų, kaip savo, bet realybė dažnai skiriasi. Aš asmeniškai irgi nesusidėčiau su vyru, turinčiu vaikų. Ačiū tikrai ne, nebent pati turėčiau vaikų ir mudviejų statusai būtų vienodi, kitu atveju 

O juk yra dar ir patys vaikai, klausimas dar kaip jie priims naują "tėtį". Kad dabar jis jiems atrodo fainas, tai nereiškia, kad jis toks išliks ir vėliau, kai kartu gyvens.
Žinau apylygiai istorijų, tiek sėkmingų, tiek ir labai nesėkmingų, kai paimama moteris su vaiku. Tiesa, su vaiku... o su dviem vaikais žinau turbūt tik vieną variantą. Šiaip tas diedas žiauriai durnas, kaimynai jo nemėgsta, bendradarbiai nemėgsta, bedt tų ne savo vaikų regis neskriaudė. Bet jos našlaitės buvo, tai gal dėl to. O jei tėvas būtų kažkur gyvas, tai velnias žino kaip ten būtų. Juk kai tėvo nebėr, o norisi turėti, tai imi tą naują patėvį galbūt ir tėtuku vadinti, visai kitaip žiūri į jį, o jei turi tikrą tėvą, tai gali vaikai ir maištauti, rodyti ožius, kad tu čia man neaiškink ir t.t., ypač dabar, kai tokios vaikų teisės.
Žodžiu, užjaučiu aš tą moterytę nuoširdžiai

QUOTE(lexus @ 2015 06 10, 16:47)
Dukros turi tėvą biologinį, finansiškai abu laikosi gerai, dukrų išlaikyti nereikia... Tame ir reikalas, kad su vienu vaiku pavyzdžių tikrai daug, visur... bet kai jau du ar daugiau... labai susiaurėja...
As esu vienas is pavyzdziu, kai vyras paeme su dviem vaikais.


Negaliu sakyti, kad problemu nebuna "vaikai-patevis" santykiuose, bet islaviruojam kazkaip: kad ir pabamba ant mano vaiku, bet atsitikus bedai, vis tik vaikai pagalbos kreipiasi i...patevi.
man iš principo pats klausimas toks be ryšio. Ką reiškia paims su dviem vaikais? čia malonės reikia prašyti ar kaip?
nebe tie laikai.
Arba kuriate santykius visi su visais vaikais arba ne. Juk jau pačioje draugystės pradžioje žinojo, kad yra tie vaikai. Vadinasi jei svarstoma galimybė pereiti į kitą draugystės lygį ir drauge gyventi, tai savaime aišku kad jie visi 4 bus šeima su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Papildomas bonusas - biologinis tėvas, kuris gali daugiau ar mažiau dalyvauti šeimos gyvenime. Jei tie 2 vaikai yra kliūtis, vadinasi nėra net ką svarstyti apie kažkokias laimingas istorijas.
Aš irgi išsiskyrusi su 2 vaikais. Ir jei kažkokiam vyrui mano vaikai atrodo kaip kliūtis, tai pirmiausia aš jo neimsiu
toks vyras bus nebent draugas laisvalaikio praleidimui, bet apie bendrą gyvenimą net kalbos nebus.

Arba kuriate santykius visi su visais vaikais arba ne. Juk jau pačioje draugystės pradžioje žinojo, kad yra tie vaikai. Vadinasi jei svarstoma galimybė pereiti į kitą draugystės lygį ir drauge gyventi, tai savaime aišku kad jie visi 4 bus šeima su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Papildomas bonusas - biologinis tėvas, kuris gali daugiau ar mažiau dalyvauti šeimos gyvenime. Jei tie 2 vaikai yra kliūtis, vadinasi nėra net ką svarstyti apie kažkokias laimingas istorijas.
Aš irgi išsiskyrusi su 2 vaikais. Ir jei kažkokiam vyrui mano vaikai atrodo kaip kliūtis, tai pirmiausia aš jo neimsiu

Mano manymu, kad tokioje stadijoje kaip dabar yra autorės santykiai apie gyvenimą kartu dar laaaabai per anksti kalbėti. Visos draugystės turi stadijas, ir nė vienos peršokti nevalia. Dar vieni kitų ne tik kad gerai nepažįsta, bet apskritai dar nežino visos tiesos vieni apie kitus, kad ir vyro tėvai apie "marčios" kraitį, pats vyras nebežino ko iš jo tikimasi o vaikai dar nėra prie jo pripratę ir toli gražu nelaiko savu. Panašu kad čia tik autorės teoriniai samprotavimai į ateitį "kas būtų ir kaip būtų jeigu būtų".
QUOTE(lexus @ 2015 06 10, 15:32)
Sveiki, istorija tokia:
Esu išsiskyrusi dviejų vaikų mama, man 29, dukroms 9 ir 5 metai.
Dabartiniam draugui 31m, vyras perspektyvus, savimi pasitikintis. Draugystės pradžioje aš jam kaip ir užsimindavau kaip tau tai kad yra mano du vaikai, jis sakydavo- " manęs tai negąsdina, tokie laikai kai nebereikia pergyventi ką sakys kiti, gyventi reikia del savęs ir t.t.t ". Dabar priėjome ribą kai turime nuspręsti ką darysim toliau, nes gyvename skirtinguose miestuose, ir važinėtis pakankamai sudėtinga. Jo tėvus pažįstu, šeima gera, konservatyvi, bet to -kad aš turiu dar du vaikus jie nežino ir matau, kad jis nedrįsta, net bijo tai jiems pasakyti. Pastebiu, kad ir pačiam vis kyla dvejonių dėl to, na tai nėra dvejonės, tiesiog pasakymai " vaikai ne mano, aš neturiu rūpintis" pradeda kelti nerimą. Pradedu ir pati galvoti, kad neišlaikysiu jo šalia, jausiuosi prastesne, vistiek geriau kuomet tas statusas būna panašus.
Žinau sakysite, jei vyras mylės moteri myles vaikus ir pan. Bet norečiau sulaukti realių pavyzdžių, kuomet moteris su dviem ar daugiau vaikų vedė ir laimingai gyvena su neturėjusiu šeimos vyru. Tas požiūris " pasiemė moterį su vaikais" tikrai atrodytų pasenęs, bet jis vistiek yra. Ir bijau, kad tai bus mūsų santykių pabaigos priežastis.
Esu išsiskyrusi dviejų vaikų mama, man 29, dukroms 9 ir 5 metai.
Dabartiniam draugui 31m, vyras perspektyvus, savimi pasitikintis. Draugystės pradžioje aš jam kaip ir užsimindavau kaip tau tai kad yra mano du vaikai, jis sakydavo- " manęs tai negąsdina, tokie laikai kai nebereikia pergyventi ką sakys kiti, gyventi reikia del savęs ir t.t.t ". Dabar priėjome ribą kai turime nuspręsti ką darysim toliau, nes gyvename skirtinguose miestuose, ir važinėtis pakankamai sudėtinga. Jo tėvus pažįstu, šeima gera, konservatyvi, bet to -kad aš turiu dar du vaikus jie nežino ir matau, kad jis nedrįsta, net bijo tai jiems pasakyti. Pastebiu, kad ir pačiam vis kyla dvejonių dėl to, na tai nėra dvejonės, tiesiog pasakymai " vaikai ne mano, aš neturiu rūpintis" pradeda kelti nerimą. Pradedu ir pati galvoti, kad neišlaikysiu jo šalia, jausiuosi prastesne, vistiek geriau kuomet tas statusas būna panašus.
Žinau sakysite, jei vyras mylės moteri myles vaikus ir pan. Bet norečiau sulaukti realių pavyzdžių, kuomet moteris su dviem ar daugiau vaikų vedė ir laimingai gyvena su neturėjusiu šeimos vyru. Tas požiūris " pasiemė moterį su vaikais" tikrai atrodytų pasenęs, bet jis vistiek yra. Ir bijau, kad tai bus mūsų santykių pabaigos priežastis.
Paryškintos vietos nedera tarpusavyje


Turiu giminėje puikų pavyzdį - mano pusbrolio žmona ištekėjo antrąkart, tai tas vyras mergaites mylėjo, rūpinosi, ant kojų pastatė kaip tikras tėvas. Niekada nebuvo nė kalbos, kad "ne mano" ir pan., į aplinkinius buvo nusispjauta - kas ką manys ir pan. Tad yra pavyzdžių tikrai - ne taip sunku jų rasti..
Aš esu vienas laimingas pavyzdys. Mane vyras ,,paėmė'' su trim vaikais- dviem paaugliukais pametrinukais ir pusantrų mažyliu. Pats buvo nevedęs, vaikų neturėjo, numylėtas vienturtis. Tačiau autorės pasisakymas verčia nerimauti. ,,Ne mano vaikai- ne mano reikalas''- niekada mano vyras taip nepasakė, būtų pasakęs, nebūtų mano vyras dabar. Greičiau aš jam pasakiau dar draugaujant ,,Niekada nekariauk su mano vaikais, nes tu pralaimėsi''. Nesakau, kad buvo lengva su paaugliais, ne. Bet išgyvenom, dabar jie jau suaugę. Mano mažylį jis įsivaikino, nes biologinis atsisaakė. Dabar berniukui vienuolika, vadina tėčiu, nors apie biologinį žino. Pagimdžiau savo vyrui dvi dukrytes
Beje, uošvį turiu auksinį, puikiai bendraujam. Anytai esu kur....a, nesvarbu, kad visi vaikai nuo vieno ex pagimdyti santuokoje. Ji negali susitaikyti, kad sūnus vedė ,,bobą su trim benkartais''.

Beje, uošvį turiu auksinį, puikiai bendraujam. Anytai esu kur....a, nesvarbu, kad visi vaikai nuo vieno ex pagimdyti santuokoje. Ji negali susitaikyti, kad sūnus vedė ,,bobą su trim benkartais''.

QUOTE(Iš Stiklo @ 2015 06 10, 22:32)
Aš esu vienas laimingas pavyzdys. Mane vyras ,,paėmė'' su trim vaikais- dviem paaugliukais pametrinukais ir pusantrų mažyliu. Pats buvo nevedęs, vaikų neturėjo, numylėtas vienturtis. Tačiau autorės pasisakymas verčia nerimauti. ,,Ne mano vaikai- ne mano reikalas''- niekada mano vyras taip nepasakė, būtų pasakęs, nebūtų mano vyras dabar. Greičiau aš jam pasakiau dar draugaujant ,,Niekada nekariauk su mano vaikais, nes tu pralaimėsi''. Nesakau, kad buvo lengva su paaugliais, ne. Bet išgyvenom, dabar jie jau suaugę. Mano mažylį jis įsivaikino, nes biologinis atsisaakė. Dabar berniukui vienuolika, vadina tėčiu, nors apie biologinį žino. Pagimdžiau savo vyrui dvi dukrytes
Beje, uošvį turiu auksinį, puikiai bendraujam. Anytai esu kur....a, nesvarbu, kad visi vaikai nuo vieno ex pagimdyti santuokoje. Ji negali susitaikyti, kad sūnus vedė ,,bobą su trim benkartais''.

Beje, uošvį turiu auksinį, puikiai bendraujam. Anytai esu kur....a, nesvarbu, kad visi vaikai nuo vieno ex pagimdyti santuokoje. Ji negali susitaikyti, kad sūnus vedė ,,bobą su trim benkartais''.

Jusu pasisakymui apie "paemima" su vaikais, pritariu 100%

Jeigu vyras is tikruju myli moteri, jos vaikai (ir ju skaicius) jam ne kliutis.
Nesuprantu ir niekada nesuprasiu zmoniu, kaip jusu anyta. Kaip galima nesusitaikyti su savo sunaus laiminga santuoka? Kaip galima sunaus mylima moteri kazkaip vadinti? Negi ji butu labiau patenkinta, jeigu jos sunus issiskirtu su mylima zmona ir butu nelaimingas?
Dziaugtis reikia, kad grazi seima, sunus laimingas. Ziauru, kaip kai kurie zmones nesupranta tokiu akivaizdziu dalyku.
QUOTE(lexus @ 2015 06 10, 14:32)
o tėvus pažįstu, šeima gera, konservatyvi, bet to -kad aš turiu dar du vaikus jie nežino ir matau, kad jis nedrįsta, net bijo tai jiems pasakyti. Pastebiu, kad ir pačiam vis kyla dvejonių dėl to, na tai nėra dvejonės, tiesiog pasakymai " vaikai ne mano, aš neturiu rūpintis
sita fraze rodo, kad tb nepasirenges tokiam seimos modeliui. Todel judvieju santykiai sekmes nezada
O siaip istoriju gi visokiu yra - ir sekmingu ir baisiu. Individualu lb.
As kazkaip laikausi nuomones, kad paprasciau jai abieju gyvenimi patirtis panasi. Tiesiog daugiau supratimo tada viens kitam.
bet gi sirdziai isakyt sunku
QUOTE(Iš Stiklo @ 2015 06 10, 22:32)
Aš esu vienas laimingas pavyzdys. Mane vyras ,,paėmė'' su trim vaikais- dviem paaugliukais pametrinukais ir pusantrų mažyliu. Pats buvo nevedęs, vaikų neturėjo, numylėtas vienturtis.
Kažkodėl nujaučiu kad čia ne jus "paėmė", o jūs pasiėmėt


Papildyta:
QUOTE(Le Murka @ 2015 06 11, 00:09)
O siaip istoriju gi visokiu yra - ir sekmingu ir baisiu.
Tai jau tikrai


