QUOTE(lexus @ 2015 06 11, 10:08)
Viska teoriskai suprantama, bet kaip tai praktiskai vyksta, uztat ir ieskau pavyzdziu

. Dziugu, kad ju yra.
Pas mus praktiškai vyko taip, kad MB mane "paėmė" būtent per vaikus

Dar nė minčių nebuvo nei kartu gyventi nei bendrus planus kurti, o jis jau skambindavo mano vaikams ir klausinėdavo kaip sekasi, kas mokykloj gero kaip kontrolinis sekėsi , visada manęs klausdavo ką jie veikia ar jų mokykloj niekas neskriaudžia ypač sūnaus, nes sakydavo kad atvažiavęs įkrės blogiukams į kailį

ir t.t. Atostogas leisdavom kartu ir vykdavom į renginius kartu, pas gimines, labai šiltai ir artimai bendravo su vaikais ir jie jo tiesiog pasiilgdavo ilgiau nematę, tada patys jam skambindavo, nes atstumas buvo taip pat didelis. Dabar kai gyvenam kartu nėra minčių ar kalbų ar vaikai tavo ar mano, jis jais rūpinasi visapusiškai. Būna ir pabara kai reikia kaip savus. Tiesa, jis jau savus vaikus užauginęs, turi daug patirties ir žinių kaip bendrauti su paaugliukais ir šiaip myli vaikus
Todėl jei žmogus nerodytų jokio dėmesio mano vaikams, o dar ir pasakytų kad jie ne mano reikalas- spjaučiau tokį lauk ir kuo greičiau, nes tuom tik parodo kad ir tu pati nesi jo reikalas.
Papildyta:
QUOTE(lexus @ 2015 06 11, 08:03)
Neturi jis buti atsakingas, tuo labiau kai yra ir biologinis tevas pajegus atsakyti uz savo vaikus.
Nu yomiai mastot, tai gal ir už jus jis neturėtų būti nei atsakingas nei apskritai domėtis jūsų gyvenimu, juk turit savo tėvus

Nu man vyras, kuris purtosi atsakomybės dar jos net neparagavęs tai verktinis grynas, fe