QUOTE(Ašaka @ 2015 06 19, 18:41)
Jūsų aprašytoje situacijoje (kai būsima marti sužino sūnaus ir motinos tarpusavio pokalbio detales), kalčiausias yra sūnus.
Pradeda anyta prie išrinktojo įžeidinėti ir tas neapgina - prameti tokį menkystą lauk kartu su jo motinėle.
Pradeda anyta įžeidinėti "akis į akį" - apsisuki ir nueini, jei veiksmas vyksta anytos terotorijoje. Jei tavo teritorijoje - paprašai anytos išeiti. Nepuoli aiškintis, kad ji neteisi ar net pati dar blogesnė - tai vyro reikalas aiškintis, kodėl jo mama jo žmoną įžeidė.
Tolesnis bendravimas su anyta priklausytų nuo jos vėlesnio elgesio.
Pyktis, aiškinti savo tiesas ar aiškintis santykius man reikštų nusileisti iki to paties lygmens, kaip ir mano anyta, lygiai taip pat, kaip ir pasakoti apie jos elgesį kam nors kitam, išskyrus jos sūnų - mano vyrą.
Pradeda anyta prie išrinktojo įžeidinėti ir tas neapgina - prameti tokį menkystą lauk kartu su jo motinėle.
Pradeda anyta įžeidinėti "akis į akį" - apsisuki ir nueini, jei veiksmas vyksta anytos terotorijoje. Jei tavo teritorijoje - paprašai anytos išeiti. Nepuoli aiškintis, kad ji neteisi ar net pati dar blogesnė - tai vyro reikalas aiškintis, kodėl jo mama jo žmoną įžeidė.
Tolesnis bendravimas su anyta priklausytų nuo jos vėlesnio elgesio.
Pyktis, aiškinti savo tiesas ar aiškintis santykius man reikštų nusileisti iki to paties lygmens, kaip ir mano anyta, lygiai taip pat, kaip ir pasakoti apie jos elgesį kam nors kitam, išskyrus jos sūnų - mano vyrą.
Bet kalbėjome apie Moontę ir jos supratimą. Ji gi teigia, kad vistiek reikia taikytis ir pan., kad vyras laimingas būtų ir šeimoje ramu. Iš jūsų suprantu, kad jūs kitaip mąstote ir lauktumėte iš vyro veiksmų jo motinos atžvilgiu ir savo ramybės žiūrėtumėt.