Kroatija

Iš snaudulio, ne miego, prabundu prieš septynias. Vyras irgi guli stačiom akim. Mikliai prasiplaunam akis ir varom į žuvų turgų - prieš kelerius metus, kai buvome apsistoję Seline, maždaug 40 km nuo Zadaro, važiuodavom brėkštant į tą turgų kas trečią rytą, būdavo smagu.
Dabar užtenka prasukti už kampo. Žuvininkai pakuojasi nakties grobį. Milžiniškų krevečių kaina - 200 kunų, vienas ponas siūlo už 180, imam kilogramą. Iš kito žvejo perkam puskilį tuno už 80 kunų/kilogramaaus. Bando sverti papilvę su riebalu, pareikalauju sausesnės file, žiūri kaip į durnelę . Išėję iš žuvininkų, dar kioske pačiumpame kilogramą Pago sūrio už 90 kn/kg (ant prekystalių guli abejotinos vertės už 120 kn), skaisčios aukso spalvos vištą už 24 kn/kilogramas (puiki buvo, riebi ir minkšta), daržovių, nuotaika pagerėja.
Grįžtam į "apartamentus", keliam vaikus, einame pusryčių į turgaus kavinę, nes ten, kur miegojome, valgyti neįmanoma. Turgaus kepyklėlėje imame šviežiausių bandelių, kavinėje - kavos, pusryčiaujam, bandelėmis užsikąsdami (tokia tradicija, taip visi daro). Tada mikliai čiumpame daiktus ir nešam iš Zadaro muilą.
Ai, tiesa, suplanuotas apsipirkimas Interspare. Vyras į jį nepataiko, jau esame greitkelyje, bet aš rūsti, ir vairuotojas apsisukęs lekia atgal. Tada žmogaus veidas keičiasi, sakyti dar bijo, bet tenka - nėra fotoaparato. Kur? Aiškiai liko turgaus kavinėje. Oi, kaip sakau teisybę! Ir vėl už pasą, ir už fotoaparatą, ir už suėstus dvidešimt gyvenimo metų! Teisybės gaunu atgal, stojam vėl prie senamiesčio sienos, tėvulis bėga į kavinę, sūnus studentas - iš paskos kontroliuoti situacijos, grįžta abu pergalingai su fotoaparatu. Suprask, ragana, kad kroatai - sąžinės etalonas, o tau kad tik žmogų ėsti.
Interspare, į kurį pagaliau pataikoma, imu plačia ranka - pieno, kefyro jogurto, grietinėlės, puskilį pršuto, vyno pradžiai, gėrimų vaikams ir net savo svajonę - du juoduosius triufelius aliejuje už visas 72 kunas. Sąskaita - 416 kunų, maždaug 58 eurai, kas po Vilniaus kainų, atsižvelgiant į pirkinių kiekį, atrodo neįtikėtinai nedaug. Dabar - trys valandos iki Bristo, kur reikės susirasti ilgesnę nakvynę.
Papildyta:

Oi, eceri, jis daug prisidirbo Todėl anksčiau grauždauvau tiesiog profilaktiškai, o dabar - su reikalu . Kitaip vyrai įpranta pernelyg patogiai gyventi. Sukrėtimo reikia

Briste atsiduriam apie 12. Vyras bėga į jau žinomus apartamentus, kur oriai neužsisakinėjome nakvynės - juk atvažiuojam MES, visi turi būti pasiruošę. Vietos nėra nei vienuose, nei kituose, nei trečiuose. Pažįstami šeimininkai nesako, kad idiotai, bet aiškiai tai turi omenyje. Patys skambina per pažįstamus - visur užimta, juk rugpjūčio vidurys, pats pikas.
Važiuojam šiek tiek atgal. Dabar ir aš einu kartu. Žiaurii karšta, saulė plieskia, normalūs žmonės jau guli net ne pajūry, o apartamentuose, o mes liežuvius iškišę skuodžiam palei jūrą. Ten nėra, kitur nėra, vienoj vietoj siūlo už 60 eu vieną kambariuką ačiū, nereikia, pagaliau, po gero pusvalandžio, viena šeimininkė gąste išsigąsta, kad atpjovėm tiek tūkstančių kilometrų, o nieko nerandam. Skambina savo giminėms, tie prisiekia duoti apartamentus prie jūros, atvažiuoja agentas su eiliniu mopedu, varom iš paskos. Jau Bristas baigiasi, įvažiuojam į Podacą. Stojam prie gražaus namuko pakelėje, bet jis aiškiai ne mūsų, mums gi žadėta prie jūros! Paaiškėja, kad tai ir yra prie jūros - taigi penkios minutės žemyn, juokiasi šeimininkas. Aha, o aukštyn jau visos dvidešimt, ginčijuosi, nes esu plikbajorė Kroatijos asė. Na, bet užeinam pažiūrėti jo rūmų. Švaru, tylu, viskas naujai įrengta. Du kambariai trečiame aukšte, nedidukė virtuvėlė su dviejų kaitviečių virykle be orkaitės, su kur kas didesne vonia ir ilga, bet siaura terasa į jūrą. Prašo 60 eu, sutinka su 55 eu. Einu derėtis su vaikais, nes WF nėra, nors agentas, vis įnirtingai kalbinantis apie Lietuvą ir krepšinį, užsimena galintis padėti. Padeda: duoda savo slaptažodį, todėl mūsų studentas kiekvieną vakarą persisvėręs kabo per balkoną, gaudydamas trapų ryšį. Vienaip ar kitaip, tinginių atostogos prasideda.

sekantį kartą į navigaciją veskit ne adresą, o kordinates-atveda idealiai. šiemet serbijos novi sad apie 23: val atvedė prie viešbutuko vartų. tas pats ir montenegro dobra voda, tas pats ir montenegro bijela apartamentai surasti koordinačių pagalba be jokių klausinėjimų. būna kad gatvelių aplamai navi tokių nesuranda.
namuose dar būdamas susivedu taškus su koordinatėm ir jokių klajojimu....
Papildyta:

eceris tai vaikšto visuomet ir visur persisimaukęs tarbečkom-kad nepalikti nei foto-video aparatų , dokumentų ir pinigų-jie visuomet ant manęs kabo... arba būna kad dar kuprinė ant pečių jei dar kokių drabužių ar gėrimų tenka neštis einant toliau...

*mano nuomone tikrai neapsimoka vaziuot mokamu. nemokamas buvo puikus kelias, tik kad per miestelius, bet kiek ten tos Slovenijos, bent jau is tos puses kur mes vaziavom

**del parsiuko tai vos seilem nepaspringau beskaitydama nepavyko mums paragaut si karta, na bet jau kita karta tai butinai !




* o Jus nieko nerezervave vaziavot? tai kaip suprantu geriau taip tikrai nerizikuot, ane?

** mes kai kempinguose gyvenom, tai ten wifi dazniausiai tik aplink Reception'a veikdavo. Tai vakare vaizdelis budavo - pilna stovinciu, sedinciu, gulinciu paaugliu aplink sienas ir visi tik narso, tik narso
Va kur patiko tai Sukosane - visam miestelyje nemokamas wifi. tik kad irgi labai silpnai traukdavo kartais...



ir as taip pat

Kaip pas partizana šoviniai

taigi jugoslavija-senas partizanų kraštas

ir as kaip terbelninke varau, ir pradzioj kiekviena kampa fotografuoji. Tik i antra atostogu puse ima uzknist o i pabaiga ir imi pamirst

Labai dabar pavydziu tiems, kurie dar tik vaziuos i ta neapsakomo grozio sali.

Kazkas rase sitoj temoj, jog kroatai "tormazai". Kroatai man butent to ko ir reikia jie tobuli, ir tobula ju salis

Kai kam turėtų būti gėda dėl jų tokio tobulumo, tormazai ir apsnūdėliai, atvažiavus vos ne iš lovų reikia versti, kad isileistų, nes per bookinga užsakyta tai ka jie pamiršo kad turi žmonės atvažiuoti?

Sakyciau, kiekvienas pagal savo patirti. Man buvo labai malonu, kai musu seiminkai pries isvaziuojant atsiunte net nuotraukas, kaip atrodo kelias pas juos, kur koks zenklas, kur koks posukis. Nepasiklystum net paskutiniu asilu budamas ir navigacija ejo seko pjauti. Ryte anksti gavau sms, kada busim, paskui kai velavom valanda skambino ar mums kas nenutiko. Paskui prie posukio pas juos, likus gal 30 metru tetukas neatsargiai atgal truktelejo, didelis bum buvo ir padanga tapo kaliosu Atleke seiminke su masina, mum alaus po buteli i rankas, vaikui sulciu, nuveze i restorana, pamaitino, per ta laika atvaziavo seimininkas is Splito, suveziojo po visus servisus kol rado rakta musu ratui atsukt (gavo tatukas gerai per sarabana, nes visi turimi bagazineje netiko, o pries isvaziavima baube kaip viska turi ir pasiruoses cia tik as krapstausi ir nesusidedu savo nesamoniu ), paskui mes buvome nespeje issikeisti ju pinigu, tai seimininkas iteike 1000 kunu, sako megaukites, paskui susirokuosim. Isvaziuojant is ju iteike mums reikiama rakta ratui prisukt dovanu ir visa kelione rase sms ar viskas mums gerai. vat musu tokia patirtis...

[quote=eceris,2015 08 31, 08:46]
sekantį kartą į navigaciją veskit ne adresą, o kordinates-atveda idealiai. šiemet serbijos novi sad apie 23: val atvedė prie viešbutuko vartų. tas pats ir montenegro dobra voda, tas pats ir montenegro bijela apartamentai surasti koordinačių pagalba be jokių klausinėjimų. būna kad gatvelių aplamai navi tokių nesuranda.
namuose dar būdamas susivedu taškus su koordinatėm ir jokių klajojimu....
Papildyta:

Mes buvome koordinates susivedę - tik tie apartamentai buvo už senamiesčio sienos, už kurios važiuoti tiesiog negalima... Navigacija liepia važiuoti, o kelio realiai nėra. Per daugybę metų, kiek važiuojame, su tokiom maklėm tikrai pirmą kartą susidūrėme.
O fotoaparatas ant man pono taip pat kaip ant ecerio kabo. Tik tąkart kažkodėl nulipo ir atsigulė ant stalo
Papildyta:
[quote=enura,2015 08 31, 09:31]

* o Jus nieko nerezervave vaziavot? tai kaip suprantu geriau taip tikrai nerizikuot, ane?

Mes Kroatijoje jau ketvirtą kartą nerezervavę buvom. Manau, rezervavimas pasiteisina tada, kai važiuojama rugpjūtį, per patį piką, be to, patikrintose vietose. Kitaip gali nutikti kaip mums Zadare. O kiek buvome birželį-liepos viduryje, šeimininkai dėl poilsiautojų beveik pešasi, vietoje galima rasti kur kas pigiau ir geriau nei užsisakinėjant iš anksto. Mums tai paprastai užtrunka apie 15 min. Ir šįmet galėjom iš karto išsinuomoti aukštesnėje eilėje nuo jūros, tik kad aš reikalavau pirmos eilės . Bet nieko, apsiėjau ir be jos.

Pratęsiu įspūdžius. Pirmą dieną leidžiamės laiptukais iki jūros. Tikrai - žvaliai striksint, kelias minutes tetrunka. Aha, paskui kai reikia užropoti atgal, dvėsuojam liežuvius iškišę. Bet po savaitės jau straksėjom kaip kalnų ožiai.
Paplūdimys - kaip visur. Smulkesnių ir stembesių akmenukų, jūra už metro nuo pažymėtos maudymosi vietos - stipriai akmenuota ir ežiuota, plūdurų ribojamoje zonoje - puikiausiai išvalyta. Yra atviros erdvės, yra pinijų su šešėliu, tiesa, ten vietas reikia užsiimti kuo anksčiu, nes slovakų taborai išsidėlioja savo paklotus - užsiima vietas, ir tada žmonės kepa įsaulėje, o slovakų paklotai vėsinasi šešėlyje .
Kai šeimininkas grąžina pasus be jokios užuominos apie pasibaigusį galiojimą, įteikiame jam suvenyrinį Stakliškių rinkinį. Žmogus nuoširdžiai pradžiunga, atneš mums pusantro litro paties darytos rakijas. Vat tai rimtas reikalas - nemėgstu naminių, vyras - irgi ne, bet šitas gėrimas kvepia vynuogėmis ir tikrai gardus. Paskui šeimininkai mums pakaitomis nešdavo tai savo vyno, tai figų, tai vynuogių - lepino kaip galėjo. Pirkome pas juos rakijos ir orechovicos - litras 60 kunų, kai pakelėse 80.
Tiesa, apie tai, kad galima pirktis gėrimus pas šeimininkus, susimąstome tik po savaitės. O antrąją dieną Podacoje, ryte pasivolioję pliaže, važiuojame į išbandytą kioską virš Bačinska jeziora. Atvažiuojame - o mūsų kioskelio su puikia pardavėja ir dar puikesnėmis prekėmis nebėra. Ką gi, šiaušim iki Neretvos slėnio (Dubrovniko kryptimi) - važiavimo maždaug pusvalandis. Ten - didieji dirbami Kroatijos laukai, o paliai juos ir paliai kelią - kioskai su gėrybėmis. Stojame prie pirmojo, prekiauja žvitri ir šneki močiutė, tipiška kroatė-italė. Perku riešutų aliejų (ulij orechovy) - geriausia natūrali apsauga nuo saulės. Dar alyvuogi aliejaus (1 l - 80 kunų), mandarinų medaus (puslitris - 40 kunų), tada klausiu apie gėrimus. Turi jų, ponia, žinoma! Tik šįmet laiko už užuolaidėlės, mt ta Europos Sąjunga uždraudė doriems kroatams džiuginti turistus naminėmis. O ponia gamina puikutėlę orechovą, duoda paragauti, kaip prieš tai aliejų, giriasi, kad jos produktai - tikrai natūralūs, neskiesti, kaip kitų prekeivių. Beje, tai, kad prekiautojai praskiedžia tiek aliejų, tiek gėrimus, tiek vyną, mums patvirtina ir šeimininkai. Aišku, visiems reikia gyventi, bet taip iki šiol tikėjau tyru lyg krištols kroatų sąžiningumu