QUOTE(giluze @ 2015 11 12, 21:37)
Skaitau
R. Vanagaitės "Ne bobų vasara".
Kas nors dar skaitėt?
Skaičiau , linksėjau, pritariau..., o paskui kaip klasikė Žemaitė pasakiau: ,,Kas ne do kupeta, norėčiau ir pati taip parašyčiau". Deja, šalia nebuvo Višinskio... Kita vertus, o ką čia rašyti, juk viską Vanagaitė parašė. Parašė teisingai, kiek pasimėgaudama paerzino dorus katalikus. Aš tai normaliai paskaičiau, tik kad tai ne literatūra. Beje,
protestantiškas pragmatizmas žiauriai geras apibūdinimas.
Perskaičiau gana keistą knygą - suomių rašytojos
K. Kettu ,,Už nuodėmes bus atleista". Anotacijoje pažymėta nepaprastai turtinga kalba. Tik nepatikslinta, kad ta kalba daugiausiai skirta lyties organams apibūdinti

Nors šiap tai tikrai ir parašyta neblogai, o vietom net labai neblogai, ir pati istorija kontraversiška, ir veikėjai nenuvalkioti. Tik bėda ta, kad pasakojama apie belaisvių stovyklą, daugybę žiaurumų, skaityti tikrai nebuvo malonu, kartais emociškai sunku. Taigi, skaitymo malonumo patyriau ne daug, bet perskaityti buvo verta.