Problemos su tėtukais užsieniečiais

nieks nsidomi jo persona... tiklsiau - neBEsidomi, kai issiaiskinom, shto za persona

uztai matyt ir pyksta, kad niekas nebesidomi

Labukas mamikes as taip pat noreciau prie jusu prisijungti ir papasakot savo istorija su uzsienieciu. Ogi teip pries gerus du metus isvariau i Vok.na piginu uzsidirbti ten dirbo mano drauge pripasakojo kad nemazai uzdirba tai pakeliau sparnus ir as. Ir ka dirbau turku kebabinej viska tvarkiau,dariau salotas zodziu patiko man visai ten nes nepersidirbau. Maciau kad vienas is ten dirbanciu jau senai i mane akis pakabines ir jis man toks visai ciki pasirode galvoju kogi nepasitampyt su juo. Nu ir prasidejo musu draugyste. Viskas buvo l.faina kartu dirbom,o paskui ir gyvenom. Kai uzsidare kebabine galvoju varau as jau i Lt.nes Gana man to Vokisko gyvenimo o ir pinigai ten ne tokie kaip buvo zadejus drauge. Bet gi mano brangusis nenorejo kad isvaziuociau taigi pasilikau jis jau dirbo kitur o as namie sedejau valgyt gaminau,po pardoskes varinejau nes pinigu gaudavau is jo. Tai va atejo man laikas namuciu varyt nes tada tik 3men.legaliai galima buvo ten but. Atsisveikinom su asarom,aisku as ten turejau gryzt po men.Jis ir pinigu man dave mes as tevam nesakiau kad su turku gyvenu taigi tipo dirbau. Parvarau i Lt.viskas cool tik va ziuriu kad su mano raudonaja revoliucija kaskas ne taip tai yra tai nera.Pasidariau as testa neigiamas,po savaites antr vel neigiamas,nu galvoju gal kokia siaip liga nes ir pilva vis skaudejo.Nueina pas gyd. O DIEVE AS NESCIA! Neslepsiu buvo visokiu minciu Mama suzinojus tepasake tik nesugalvok nieko darytis! Pranesiau as busimam tetukui tas nieko lyg ir apsidziauge nu ka sako reiskias turesim baby. O jis grynaveislis turkas,i zeme galvos nedauzo kaip tikri musulmonai,bet vistiek turkas.Gimes jis ir auges Vok.Taigi jo supratimas apie gyvenima siek tiek europietiskesnis. Zadejo mane supazindint su savo tevais bet kad as nenorejau ai kaskaip nedrysau,o paskui supratau kad be reikalo. Tai va o as galvoju issilaikysiu vairavimo teises kol dar Lietuvoj ir gryzus brangiajam padarysiu siurpraiza.Nes masina buvo galejau varinet bet va teisiu neturejau. Ir uztruko mano buvimas Lt.nes su tom teisem ne taip jau greitai.Kasdien kalbedavom telefonu,ir pasakiau kad man reikia dar men O tada viskas ir prasidejo jis mete rageli ir po poros dienu gavau sms kad pasilikciau visam LT.Tipo per ilgai as taves laukiau AS dar bandziau aiskint kad jei nori viska metu ir jau siand.varau pas ji. Bet gal tai buvo tik ilgai laukta proga is jo puses nes per viena diena pasidariau jam nebereikalinga.Mano pilvukui tada buvo 3men. Kontaktai visi buvo nutruke,nes as buvau supykus kaip jis galejo taip pasielgti.Veliau jis pasake kad busim kartu tik dabar neturi darbo ir as pas ji vaziuosiu siek tiek veliau,o as ir laukiau su viltim. Taip jis mane maude tol kol iki gimdymo liko 3sav.Negaliu patiket kiek pas ji ziaurumo kaip as kankinausi,naktim nemiegojau,Lietuvoj nebirbau nes vis laukiau kada varysiu pas ji,taip kad gyventi tik is mamos,o ji pati neka uzdirbo,dar sese mazamete,tevas kartu negyveno ir musu nereme.Va ir liko man tos 3sav.iki gimdymo vidurnakti gaunu sms:as jau 3men gyvenu su kita,mes niekada nebebusim kartu o vaika kai susirasiu darba as paremsiu. Turiu prisipazinti kad po tos nakties mano psichologine busena pagerelo,nes tada jau tikrai zinojau kad vaika auginsiu viena ir svarbiausia nieko nebesitikejau tiesiog taikiausi su likimu. O visos nemigo naktys ir depresijos man baigesi tada kai pasigimdziau savo lelyte O tas velnias ir toliau lindo i musu gyvenima pudrindamas man smegenis si karta del pinigeliu mergytes islaikymui vis aiskino kad l.nori padet tik jis neturi darbo ir ttt. As ju ir neprasiau nors buvo be galo sunku as gaudavau tik 93lt. i men.Gyvenau su mama tai vertemes tikrai sunkei. Jis zaraza pats mane lyg erzino su tais pinigais tai ryt jau siunciu tai ai negavau algos ir ttt. Nu zodziu is jo gavau per metus 150 euru. Ir as turejau tokiu minciu duot ji alimentam,susiradau advokata o jis pasake kad gauk adresa ir viska padarysim o kad ta adresa ir buvo sunkiausia gaut,nes kur gyvenom kartu is to buto jis issikrauste. Tada as buvau taip uzsidegus kad su draugiu ir giminiu pagalba parasiau laiska i Vokietilja,tik nepamenu kokia ten tarnyba. Parasiau viska ka zinojau apie ji o svarbiausia as zinojau to miestelio kus jis augo pavadinima,jame tebegyveno jo tevai,cia manau ir buvo mano didziausias koziris. Bet is ten atsakymo nesulaukiau jokio. Tada el.pastu parasiau vel visa istorija i Vok.ambasada,o tada ji man dave to miestelio merijos ar kaip ten vadinasi adresa. AS vel laiskeli el.pastu ir gavau ats.kad turiu tuo adresu nusiust 5 euru perlaida i sask.o tada man atsius jo adresa,ir pagaliau po beveik metu laiko jo adresas gulejo pas mane ant stalo. Ir ka jus sau galvojat vat tada as ir sutikau zmogu su kuriuo mes metai gyvenam kartu,jis myli ir rupinasi mumis,gyvenam dabar UK esam laimingi ir del jokiu alimentu nebesuku galvos vien todel kad tas tikrasis"tevas"niekada neturetu i ja jokiu teisiu o be to jau galvojam apie vestuves ir dukrytes pavardes pakeitima i jo pavarde. Jei buciau ir toliau gyvenus Lt.tai tikrai buciau ejus iki galo Tiesa kai dukrytei buvo metukai jis vel siule kartu gyvent,matyt eilini karta norejo kad uzkibciau ant jo kabliuko ir tikeciausi to ko niekada nebutu...

Gretux , va čia tai istorija...geras...skaičiau ir daugelyje dalykų mačiau save ir savo dukrytės tėva...turką....ale jie kaip susitarę pudrina smegenis .
maniškis lyyyygiai taip pat vis žadėdavo , tempdavo laiką ir t.t
dabar jau keli mėnesiai kai mūsų bendravimas visai nutrūkęs....jis pradėjo prisidengynėt visokiom ligom , ligoninėm ir pan.....degradas...taip ir priisišaux sau ligą.......na bet velnias jo nematęs. užtai turiu savo mylimiausią pasakytę Evutę ir tikiuosi vieną dieną mūsų istorija užsibaigs taip pat laimingai kaip ir tavoji
sėkmės tau

pasakyciau taip - skaudi istorija su laiminga pabaiga
tas turkas (nepykit jiems prijauciancios) bet kaip ir visi kiti turkai - padugnes. tik smegenis pudrina ir tiek. tokia grazi ju salis, savita kultura, o zmones
bet sitos istorijos pabaiga kazkaip ikvepia truputi ir mane neprarast optimizmo viena diena sutikti ta

čia dėl laimingos pabaigos
o kas dėl padugnių , nu ne visi gal padugnės....na tiesiog taip gavosi....lietuvių irgi oi oi kiek gerulių yra
žiūrėk kiek vienišų mamyčių pas mus LT
manau pas turkus jų tikrai tiek nėra

nu as cia ant turku pavariau ne vien del to, kad palieka . siaip tie vyriokai su savom turkem elgiasi vienaip, su europienkom - kitaip. bet siaip jie na, tai mano subjektyvi nuomone, bet...

keisti jusu tie turkai as cia viena deitinau, ka tik atvaziavus buvau, tai viskas buvo, turbut kiekvienoj tautoj savu prieglusiu yra maniskis dada tai amerikietis, as kartais pabumbu apie ji, bet tikrai galejo blogiau buti

Visokiu tu diedu yra tam buvau nereikalinga kad ir jo vaiko laukiausi,o va sitas tik dziaugiasi kad buvau laisva kai susipazinom,daznai sirdi suspaudzia pagalvojus tikram tevui net neydomu kaip auga jo vaikas,o svetimas augina,myli ir rupinasi kaip sava. Zinokit ji net panasi i savo dabartini teveli,man taip keista kad dukryte melynu akiu ir sviesiu plauku,tevas tai turkas o ji pasieme mano melynas akis ir sviesius plaukus.Kas nezino net neytaria kad jos tevas turkas. Bet va jau suku galva kada ir kaip reikes vaikui paaiskinti kas jos tikrasis tetis,o teisybe geriau is mamos,nei is kitu.O ka jus manot? L.reikia protingo patarimo. Ir dar siais laikais pana su vaiku jau darosi privalumas,o ne trukumas,taip kad mamytes nepamirskit ir saves palepinti visokiom grozio procedurom nes bet kada isaus ta diena kai pasirodys jis... Sekmes

nu ir optimistiskai tu cia nuteiki mus malacius

a tavo dabartinis draugas kokios tautybes?

Dabar jau lietuvis nebezavi manes jau kitatauciai jie tik makaronus moka kabinti,nu aisku ir lietuviu visokiu yra bet gal jie daugiau realistiski o tie bambukai tik iliuziju prikuria o tu lauk suneli kol pastips kumele.

nu žinok perskaičiau tavo istoriją savo mamai , tai ji tik klausėsi ir šypsojosi ...tipo nu šakės , kad kaip susitarę tie turkai pudrina smegenis.

o mano dukrytė irgi mėlynakė , nors mano akys žalios , o jo aišku rudos...ir plaukučiau jau labai šviesėja ...gimė juodukė , o dabar kur nekur auksiniai plaukiukai lenda irgi niex nepasakytų , kad pusiau turkaitė
nors kai nuvažiuojam pas mano močiutę , tai ji Evusia vadina " mano turkiukė "
nu va , aš tai džiaugiuosi , kad taip viskas gavosi...vadinas taip turėjo būti, o ateitis susitvarkys būtinai
o tu šaunuolė...tox optimizmas įkvepia