QUOTE(krika @ 2007 04 11, 17:54)
raideles, tikrai manau per aštriai čia tu.... panaši sitaucija ir mano buvo. dar gimdymo namusoe viena akušerė stengėsi man "numelžti" pieną, kad tik galėtų lengviau dukrytė paimti krūtinę; kita akušerė - siūlė mišinuką, nors krūtys plyšo nuo dydžio.
mažają tik parsivežusi valandom laikydavau prie krūtinės, o tik atitraukus klykdavo. pamiegodavao max puse valandos ir vėl klykdavo, aš vėl valandą "maitindavau". svoris krito dukrytės. kol galiausiai daviau mišinuką ir ji pramiegojo ne pusvalandį o tris valandas.
taip kad nereikia kiekvieną durninti, o reikia pagalbą siūlyti.
ir dar man užstrigo, kad "Nepyk, bet tai tik dar kartą įrodo, kad ne tą literatūrą rijai, ir kad naujagimiui nesugebėjai duoti to, kas jam reikalingiausia ir geriausia schmoll.gif" paaiškink man - kaip galima iš vis literatūrą "ryti" kai nėra laisvos minutės. tai gal būk maloni, dabar surašyk TĄ literatūros sąrašą toms kurios dar turi laiko (pvz, kaip aš)
Krika, su malonumu pasidalinsiu literatūros sąrašu su mama, kuriai jis rūpi:
1. Geriausia pradžia (keli autoriai, ne tik apie žindymą)
2. Eglė Markūnienė. Motinystės menas
3. Šeila Kipli. Kaip maitinimas krūtimi formuoja šeimą
4. Gwen Gotsch. BREASTFEEDING PURE AND SIMPLE (ši anglų kalba, dalimis išverstą į lietuvių kalbą galiu atsiųsti el. paštu)
5. Sėkmingas žindymas (D. Britanijos akušerių asociacijos leidinys)
Lietuvių kalba dėja, tėra tik tiek, taip kad netgi nėra ką ryti
Anglų kalba
"The Womanly Art of Breastfeeding",35th Anniversary Edition (Franklin Park, IL: La League International, 1991). LLLI klasika, viskas, ką jums reikia žinoti žindant kūdikį.
"Bestfeeding: Getting Breastfeeding Right for You" by Mary Renfrew, Chloe Fisher and Suzanne Arms (Berkeley, CA: Celestial Arts, 1990) Žindymo pagrindai, pabrėžiant laikymo ir apžiojimo technikas.
Reikia iš tiesų daug žinoti, kad galėtum atsirinkti TĄ literatūrą.
Internete patikimas šaltinis yra
http://www.lalecheleague.org/
ir
http://www.who.int/t...eastfeeding/en/
Dėl kitų negaliu garantuoti
Taip pat reikia atsirinkti ir kursus, kuriuos reikia lankyti, o kuriuose niekus pasakoja (prašau nepykti, bet taip jau yra...)
Dėl tavo spenelių latakų problemos, matau, kad gal kiek paskubėjau nuraminti, nes iš vėlesnio posto suprantu, kad visgi nežindei pirmo vaiko? Tada problema gali būti ta pati, bet tėra vienas būdas juos praplatinti - tai žindyti.
Be abejo, reikia, kad ir vaikas būtų sotus, nesimarintų badu. Pasvarstyk, gal verta įsigyti Medelos žindymo pagalbininką (Medela SNS )

tikrai yra Santariškėse. Arba bent buteliuką ir zonduką (būna vaistinėse), kad vaikas ne tik stimuliuotų krūtį, trauktų pienuką, bet kartu ir gautų pakankamai maisto.
Jei tai pieno atpalaidavimo reflekso sutrikimas - tada reikia oksitocino, nugaros masažo (tarpumentėje), šiltos vonios, šiltų kompresų ant krūtinės, plikos odos kontakto.
Jei panaši patirtis paguos, tai galiu parašyti, kad man su pirmuoju spenelius skaudėjo 3 mėn. Verkiau, dėjau antspenius, po to atpratinau nuo atspenių, nes per juos vaikas traumavo mano spenelius. Maitinau metus. Antro vaiko žindymo bijojau kaip velnias kryžiaus, šiurpau vien nuo minties apie tris mėnesius skausmo. Rankiojau visą info, visus galimus kontaktus, kas galėtų žinoti ir padėti man, dalyvavau akušerėms skirtuose kursuose apie žindymą (turiu ir jų baigimo pažymėjimą, taigi esu diplomuota konsultantė

)
Kai mergytė gimė, trečią dieną verkiau nuo to paties skausmo, pasikviečiau dvi konsultantes į namus bandydama įsitikinti, kad dėl to nekalta neteisinga žindymo padėtis. Galutinė diagnozė buvo "susiaurėję latakai" o gydymas - laikas

PO trijų savaičių palengvėjo. Mergina buvo labai nerami, krūtį paleisdavo tik kai išeidavo į lauką ir retkarčiais įmigusi, bet ne ilgiau kaip 20 čiai minučių, naktį krūties praktiškai nepaleisdavo. Mažai priauginėjo svorio, nesilankiau poliklinikose, tai negaliu pasakyti gramais, bet močiutės jau patylomis laidojo ją kaip numarintą badu. Nenumirė, po pusmečio buvo padvigubinusi gimimo svori, kaip ir prideda. Visą laiką nešiodavau ant rankų nešioklėse (iš to ir atsirado nuoroda apačioje: pirma praktika, po to teorinė dalis

). Žindžiau iki pusantrų metų.
Visa tai rašau ne tam, kad medalio norėčiau, o tam, kad padrąsinčiau ieškoti pagalbos, nepasiduoti sunkumams ir nepatikėti, kad mišinukas yra vienintelė išeitis, o vaiko rekimas vakarais - pieno trūkumo požymis. Mišinukas yra sunkiai virškinamas, ilgai užsibūnantis skrandyje, dėl to vaikas gavęs "plytą" į pilvą ilgam nurimsta. Bet net ir plytą galima paduoti taip, kad nenukentėtų normalus maistas.
Laidybird situacijos nekomentuosiu, nes jai neįdomu, ji žino savo tiesą ir nematau reikalo laiko gaišti.