QUOTE(Laimeta @ 2015 08 21, 19:20)
Dėkoju. 
Paryškinti žodžiai teisybė, nors atrodo, kad sutikčiau tą tinkamą, atsirastų ir noras rimtai įsipareigoti. Toks jausmas lyg ilgiuosi meilės, turiu jos daug prikaupusi savyje ir neatradu, su kuo pasidalinti...
Iš tiesų galvoju, kuo užsiimti. Visai norėčiau sugrįžti į jogos studiją, kurios abonementą buvau dovanų gavusi, bet kaina šiek tiek kanda
. Man patiko mažos grupės, atmosfera, pokalbiai po užsiėmimų ir įvairaus, įdomaus ekologiško ragavimas. Ar manote, kad literatūra būtų naudinga? Gal galėtumėte parašyti dvasingų (must - read) knygų pavadinimų?
Būtinai pasidomėsiu, kokius dvasingus užsiėmimus, kursus (ne per brangius) siūlo Vilniuje.

Paryškinti žodžiai teisybė, nors atrodo, kad sutikčiau tą tinkamą, atsirastų ir noras rimtai įsipareigoti. Toks jausmas lyg ilgiuosi meilės, turiu jos daug prikaupusi savyje ir neatradu, su kuo pasidalinti...
Iš tiesų galvoju, kuo užsiimti. Visai norėčiau sugrįžti į jogos studiją, kurios abonementą buvau dovanų gavusi, bet kaina šiek tiek kanda


Būtinai pasidomėsiu, kokius dvasingus užsiėmimus, kursus (ne per brangius) siūlo Vilniuje.

Labai dažnai užkelta kaina nėra tolygu superinei kokybei. Labiau mokama už reklamą, garsų vardą nei už realią naudą ar kokį stebuklą. Čia kaip su masinių brendų drabužiais. Kartais kainos tokios lyg mokėtum ne už kinietišką produktą, o už vienetinį dizainerio kūrinį




Papildyta:
QUOTE
[Prašau išmeskite man korteles (nesa mano žinutė)
Vieno kalto niekada nebūna šeimoje... Bet
Aš visada gal reikalavau iš vyro per daug ir per greit, mūsų gyvenime buvo labai daug skausmo ir praradimų, bet vis išlipdavome iš duobės. Šią vasarą vyrui tikriausiai trūko kantrybė, buvo apsisprendęs skirtis, dabar nieko nesako, bet matau, kad dažnai liūdnas vaikšto.
Pagaliau tarsi viską pamačiau kitomis akimis. Myliu savo vyrą, noriu, kad jis būtų laimingas su manimi, esu pasirengusi daug ką padaryti, kad mes liktume kartu. Nebenoriu pyktis, noriu suteikti jam ramybę ir laimę. Noriu duoti, o ne imti. Kartais man atrodo, kad viskas klostosi į gerąją pusę. Bet labai bijau, kad save apgaudinėju. Gal man būtų lengviau laukti, kad ir kiek tai laiko užtruks, jei kortos pasakytų bent kažką gero.
Dabar situacija dar pablogėjo, vyras man po šio svaitgalio neištikimas. Jis nori gyventi laisvas. Sakė jam šiuo metu to reikia. Gal vėliau jis galvos kitaip jam reikia laiko.
Ar man verta laukti vyro.
Laba prašau parašykite man, nes aš visai nykstu, nebemiegu, nebevalgau. Galvoju kaip geriausiai padaryti dėl šeimos ir dėl vakų. Šiuo metu vyras skyryboms nenešti nenori, su manim vedybinio vedybinio nenori. Su meiluze neplanuoja ilgalaikių santykių. Gal man tiesiog reikia pralaukti šią krizę. Ir vaikai būtų laimingi, ir gal mes ateityje būtume laimingi.
O gal atvirkščiai jei jis neapsisprendęs reikia man žengt žingsnį į išsiskyrimą ir nekankinti jo (nes jis manęs nenori matyti) ir nekankinti vaikų, kurie mato mane ir tėvą nelaimingą.
Ar verta laukti vyro? Nes vis tik jo žodžiai šiandien buvo, kad gal viskas praeis ir mes ateityje būsim laimingi.
Vieno kalto niekada nebūna šeimoje... Bet
Aš visada gal reikalavau iš vyro per daug ir per greit, mūsų gyvenime buvo labai daug skausmo ir praradimų, bet vis išlipdavome iš duobės. Šią vasarą vyrui tikriausiai trūko kantrybė, buvo apsisprendęs skirtis, dabar nieko nesako, bet matau, kad dažnai liūdnas vaikšto.
Pagaliau tarsi viską pamačiau kitomis akimis. Myliu savo vyrą, noriu, kad jis būtų laimingas su manimi, esu pasirengusi daug ką padaryti, kad mes liktume kartu. Nebenoriu pyktis, noriu suteikti jam ramybę ir laimę. Noriu duoti, o ne imti. Kartais man atrodo, kad viskas klostosi į gerąją pusę. Bet labai bijau, kad save apgaudinėju. Gal man būtų lengviau laukti, kad ir kiek tai laiko užtruks, jei kortos pasakytų bent kažką gero.
Dabar situacija dar pablogėjo, vyras man po šio svaitgalio neištikimas. Jis nori gyventi laisvas. Sakė jam šiuo metu to reikia. Gal vėliau jis galvos kitaip jam reikia laiko.
Ar man verta laukti vyro.
Laba prašau parašykite man, nes aš visai nykstu, nebemiegu, nebevalgau. Galvoju kaip geriausiai padaryti dėl šeimos ir dėl vakų. Šiuo metu vyras skyryboms nenešti nenori, su manim vedybinio vedybinio nenori. Su meiluze neplanuoja ilgalaikių santykių. Gal man tiesiog reikia pralaukti šią krizę. Ir vaikai būtų laimingi, ir gal mes ateityje būtume laimingi.
O gal atvirkščiai jei jis neapsisprendęs reikia man žengt žingsnį į išsiskyrimą ir nekankinti jo (nes jis manęs nenori matyti) ir nekankinti vaikų, kurie mato mane ir tėvą nelaimingą.
Ar verta laukti vyro? Nes vis tik jo žodžiai šiandien buvo, kad gal viskas praeis ir mes ateityje būsim laimingi.
Jūsų vyro jausmai jums nėra labai blogi, jis paprasčiausiai emociškai pavargęs ir išsunktas nuo praeities nesąmonių. Pas jį mintyse pirmu planu "groja" senos nuoskaudos, jų pamiršti dar negali, todėl ir santykiai jums šiuo metu atrodo tokie ant klaustuko. Santykiai su meiluže: nelabai negerai tas, kad pats vyras dabar suinteresuotas tuo romanu. Jam šiuo metu rodosi, kad jo reikia, o ta moteriškė gudri turėtų būti arba tiesiog labai žino ką, kada ir kaip jam sakyti. Paprasčiau tariant ji šiuo metu geriau laviruoja artume su vyru negu jūs. Ką jums daryti? Jeigu prižadėjote sau, kad pasitaisysite ir pasikeisite - tai taip ir darykit. Ramybė namuose dabar yra geriausia, ką galite duoti vyrui. Psichologinio spaudimo į kampą, depresijos - reikia mažiausiai. Judviejų santykių potencialas toks, kad yra viltis, jog iš krizės išlipsite, tik viskas gali judėti gana lėtai link šviesesnio rytojaus ir darnos, tačiau Dievas pasaulio irgi per dieną nesukūrė, taigi dirbkite pirma pati su savimi. Ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Linkiu sėkmės
