Tęsiant pastebėjimus apie Aisčio knygą, tai nepatiko kategoriškas nišinės ir komercinės parfumerijos supriešinimas. Daugmaž, 8-oji meno šaka, tai tik nišinė/aukštoji parfumerija, o komercijoje menui vietos nebelieka, jie kuriami tik pelnui generuoti, be jokios gilesnės minties. Nu įdomiai, kai tik prieš tai žarstė panegirikas parfumeriams ir jų (komerciniams) šedevrams. Tai jei nurašo mainstream'ą/dizainerių kvepalus, tai kam reikėjo taip girti Ellenos kūrybą Hermes? Kažkoks prieštaravimas sau. Ar menas negali būti komerciškai sėkmingas? O jei komerciškai sėkmingi nišiniai kvepalai, tai jau tampa nebe menas?
Ar tikrai nišos kūrėjams nerūpi komercinė sėkmė? Kaip iš parfumerio tikėjausi kiek kitokio požiūrio, o čia pasisakė, kaip kokia poniutė, prieš mėnesį atradusi nišinę parfumeriją.
šitie ir bus, kai geriau įsižiūriu, ten L raidė, ne h 
