QUOTE(cremaster @ 2015 10 01, 21:54)
o po tu psichuskes bureliu kas nors issigydo? nes tai panasiau i seneliu namu uzklasine veikla. tik ten niekas neimituoja gydymo. paprasciausi uzsiemimai prastumti laka. o cia is "talentu kaldyklos" zmones turi grizt i realybe.
Išsigydyt turbūt niekas neišsigydo visiškai. Bet bent jau mano grupėj, pamenu, buvo nemažai, kurių būsena smarkiai pakito į gera, pagal tai kokie ten atėjo, ir kokie išėjo, ar kaip atrodo dabar.
Juokingai tu ten aišku apie tuos mezgimus rašai

Tokių ir aš neištverčiau. Man iš viso sunku kuo nors patikėt ir įsitraukt, ir nežiūrėt ironiškai nesivaipant. Bet gal man tiesiog nuskilo, kad kai aš buvau, pakliuvau su labai įdomiais žmonėm, ir grupinės terapijos labai stiprios buvo. Ir tie būreliai kažin kur toli nuo mezgimo. Ten buvo daugiau meninės saviraiškos ir analizių, tokių kad galva plyšdavo paskui pasibaigus. Piešt man patiko, tokią nostalgiją jausdavau, kaip kur nors mokykloj, kai išdalina popierių, pieštukus, pasako temą, ir visi piešia. Ir aptarinejant lengviau prakalbėdavau, negu tiesiog grupėj, nes tarsi kalbi apie kažką, ne save. Ir filmus žiūrėt-analizuot patikdavo. Ir ne bobučių lygis šiaip buvo, toks kad beveik kaip univere

Nes kaip Idem rašė, ten oi kokių žmonių būna.
O šokio terapijos tuo metu buvo stipri specialistė. Bet aš nešokau, niekaip neprisiverčiau. Apsiblioviau žiūrėdama kaip kiti šoka, sunkiau žiūrėt atrodė negu šokt.
Turbūt kad labai priklauso nuo būrelių, skirtingi gali pasitaikyt.
Papildyta:
QUOTE(Night13 @ 2015 10 01, 20:37)
Buvau gatava atsigult, užsimerkt ir nejudėt.
Nu va. Reikėjo tau į kitą skyrių. Ten kur aš buvau, kai grupėj panašiai vienas pasakė, jam atnešė čiužinį, padėjo vidury ratelio, ir liepė atsigult užsimerkt ir ilsėtis
Papildyta:
QUOTE(Night13 @ 2015 10 01, 09:11)
Aš net išsižiojau išgirdus, kad rimtai ten žmonės tarsi pailsėt pabūt pasirašo ir net prašosi.
Jo, būna priklausomybė nuo psichuškės. Bent jau aš kelių tipų mačiau. Vienas variantas bobulytės, kurios ten niekur nedalyvauja, tik miega iš pašliaužioja, bet joms gerai, nes ramybė, maitina, lova, viskas yra. Dar vieną variantą mačiau su psichologine priklausomybe, kokio nors meniško tipo, turi pvz invalidumą, sėdint namie trūksta bendravimo ar intrigų, tada psichuškėj pasikrauna įspūdžių
Papildyta:
QUOTE(Nidulia @ 2015 10 02, 00:32)
bet dirbu is namu, man tolygu nuliui,nieko neveikinui-jokios socializacijos, jokio bendravimo is sono, apart namu. Dirbu is namu, nebeliko pezejimo su kolegomis, nebeliko apskritai kegu.. Nieko nebeliko - namu nykuma...
Aš irgi negalėčiau namie dirbt. Kažkaip kiekvienam veiksmui turi būt atitinkama aplinka, ir ten kur gyvenama, su darbu nesisieja. Ir dar kasdien būtinai turiu išeit iš namų, nes jei vieną dieną neišeinu, kitą jau sunkiau išeit, atrodo kad diena iškrito iš gyvenimo. Ir fobijos puola.
Papildyta:
QUOTE(deraramos @ 2015 10 01, 20:01)
Kai psichiatras siūlė į ligoninę tik dar labiau įsižliumbiau, nes "nenoriu gulėt tarp psichinių ligonių". Kažkas baisaus yra būti psichiškai nesveiku, tarsi atstumtuoju. Jaučiu, kad pagal tokius stereotipus vertinu žmones. Pvz. tas psichas, tas bedarbis, ta mama, ta sena, ta durna ir t.t.
Todėl man labai baisu būti 'kitokiai', ne kaip visi, neiti koja kojon, atsilikti ir pan.
Mažai valgau, narkašinuos, psichuoju. Taip keistai susimąstė, išgėriau lexo puselę ir vėl užmigau. Beje, numečiau dar kilą. Ir vis dar nebuvau maisto prekių parduotuvėj.
Pagal tai kad pati žinai jog nevalgai narkašinies ir psichuoji, turbūt ir nesi visiškai sveika.
Kai buvau ligoninėj tarp "psichu", pamažu ėmė atrodyti, kad ten kaip tik žmonės per protingi ir per jautrūs, dėl to pervargę. O mieste ir trūlikuose krūvos psichų. Ir niekas jų negydo. Ir dabar dar taip atrodo kartais

Juokingiausia, kad kai labai bijai nebūti kitokia, iš tos įtampos visiškai ta kitokia ir tampi, nes viskas krenta iš rankų ir "nesigauna"

Aš tai nemąstau, ar kitokia ar nekitokia noriu būt, bet būti taip kaip norisi būt, yra fainiausia. O ir kokie tie visi, dabar jų visokių būna, net nesuprasčiau standarto, nes jų yra įvairių, ir kardinaliai priešingų.
Papildyta:
QUOTE(meja82meja @ 2015 10 01, 12:17)
Tai tik patvirtina mano nuomone,kad geriausia be diedu
Ne geriausia. Nors esu iš diedų ir blogo patyrus. Bet ir nežinau, kas būtų buvę jei jų nebūtų ar būtų nebuvę. Pusė gražiausių dalykų gyvenime susiję su diedais. Aišku labai nefeministiškai skamba