Pabėgėliai

tai keistoka, kad arčiau diktatoriaus neliko

Mano pazistama sire (jau kelis metus gyvenanti Danijoje), viena karta prasitare man, kad jos svajone vaziuoti dviraciu tikriausiai jau nebeissipildys. Niekaip neiseina ismokti.
Jos gimtojoje Sirijoje moterims draudziama vazineti dviraciais, todel vaikysteje neismoko.
Reiks jos dar uzklausti apie galvos apdangalus kai ja sutiksiu. Bet jau isivaizduoju jos atsakyma...

bet dabar ji tų papročių nebesilaiko, ir galvos apdangalų nenešioja, jei reikia "pasitikslinti". Atsakymą įtariu, tai ir konstatuočiau, kad žmonės persiprogramuoja.


prisiminiau, yra toks gražus filmas apie saudų mergaitę ir dviračio tabu.



Wadjda (2012)

Paprociu nesilaiko ir "persiprogramavo", nes gyvena Danijoje, o nebe Sirijoje ir vyras neliepia. Jeigu vyras lieptu, turetu laikytis. Cia nuo vyro (netekejusiai merginai nuo tevo) priklauso.

Nezinau kaip jusu, bet manes gyvenimas priklausant nuo vyru malones netenkintu.

Nesibaigiančios ilgesnio pinigo vaikymosi aukos.

http://www.alfa.lt/s...penkiamete-sire

A. Sirijoj uždrausta dviračiu moterims važiuoti
matyt todėl ten rengia tokias akcijas

vakar per kažin kokias žinias tipo viena "sirijos reikalų" ekspertė, gyvenanti Sirijoje kalbėjo ( pati rusė, bet kažkokioje Izraelio organizacijoje dalyvauja). Žodžiu, jos, ir sako, daugumos analitikų ir stebėtojų nuomone, Asadas visiškai su ISIS nebekovoja, tik su sukilėliais. Iš sukilėlių, kuriuos irgi sunku atskirti nuo teroristinių, ir vieni vienaip, kiti kitaip juos vadina, tik kurdai iš esmės kaunasi su ISIS, dar pagalbos gauna iš JAV.
Visiška mįslė visiems, dėl ko JAV su Rusija susitars. Kokia ten koalicija įmanoma, kaip tokie priešingi interesai. Ir JAV ir Rusija suintersuotos ISIS nuošluot, bet visiškai priešingai asado rėžimo atžvilgiu. Turkija prididėtų prie ISIS sunaikinimo, bet mirtinai negali bendradarbiausi su Asadu. Tai košei galo nematyti.

dar vienas, sakyčiau, teisingas straipsnis apie moralės krizę
<......>
Po komunizmo ir liberalių reformų įsigalėjo visuotinis cinizmas. Susidūrę su migrantų antplūdžiu, slegiami ekonominio nesaugumo, dauguma Rytų Europos gyventojų jaučiasi nusivylę, jiems atrodo, jog jų viltys, kad įstojus į Europos Sąjungą prasidės klestėjimas ir baigsis krizė, yra išduotos, o daugumos šalių vadovai mano, kad politinį palaikymą jie gali atgauti vieninteliu būdu – parodę, kad rūpinasi tik saviškiais, ir kad jiems nė kiek nerūpi svetimšaliai. Rytų Europos gyventojai mano, kad jiems patiems reikalinga pagalba, kad pagalba buvo žadėta stojant į ES. Mes ne tokie turtingi kaip Vakarų Europos gyventojai, sako jie, tad kaip galima iš mūsų tikėtis solidarumo? Mums žadėjo turistų, o ne pabėgėlių srautus.
Bet kaltas ne tik savęs gailėjimas. Nepaisant to, kad Rytų Europa yra kryžkelėje tarp Europos ir Azijos, Rusijos ir Artimųjų Rytų, dauguma Rytų Europos gyventojų yra nesmalsūs ir ribotų pažiūrų. Bulgarijos televizija niekada neturėjo nei pinigų, nei noro siųsti savo reporterius į tokias vietas, kaip Sirija, todėl visuomenė nesuvokia apokaliptinio įvykių toje šalyje masto.
Afrikos mūsų politiniame žemėlapyje apskritai nėra, todėl migrantų antplūdis sukelia visuotinę moralinę paniką, kurios pamatas – islamo ir terorizmo baimė, baimė, kad išaugs nusikalstamumas ir bendražmogiška baimė to, ko nepažįsti ir nežinai. Keista, bet apie demografinę paniką, kuri formuoja Rytų Europos gyventojų elgesį, labai mažai kalbama. Tačiau tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių. Jungtinių Tautų vertinimu, iki 2050 metų Bulgarijos gyventojų skaičius sumažės 27 procentais. Etninio išnykimo pavojus juntamas daugumoje mažesnių Rytų Europos šalių. Šioms tautoms atvykstantys migrantai reiškia, kad jos pačios išnyks, ir populiarus argumentas, kad senstančiai Europai migrantai yra reikalingi, tik sustiprina egzistencinės melancholijos jausmą. Kai per televiziją rodo, kaip pagyvenę vietos gyventojai protestuoja prieš pabėgėlių stovyklos įkūrimą jų ištuštėjusiame kaime, kuriame per pastaruosius kelis dešimtmečius nebuvo nė vieno naujagimio, plyšta širdis dėl abiejų pusių – ir dėl pabėgėlių, ir dėl senų, vienišų žmonių, kurie yra priversti stebėti, kaip griūva jų pasaulis. Nesėkminga romų integracija taip pat prisideda prie to, kad visuomenėje taip mažai užuojautos. Rytų Europos gyventojai bijo užsieniečių, nes nepasitiki valstybės gebėjimu integruoti šalyje jau gyvenančius „svetimus“. Ir tas faktas, kad Rytų Europos valstybės yra demokratijos, situacijos nepalengvina. Tai, ką matome, nėra solidarumo stoka – tai solidarumų konfliktas: nacionalinis, etninis ir religinis solidarumas prieš mūsų kaip žmonių pareigą. Tapo aišku, kad migracijos krizė yra egzistenciškai pavojingesnė Europos Sąjungai, nei euro krizė ar Rusijos įvykdytas Krymo prisijungimas. Europos Sąjungos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas atvirai įspėja apie atsiradusią pavojingą takoskyrą tarp Rytų ir Vakarų Europos. Peršasi išvada, kad norint išspręsti Europą drebinančią migracijos problemą vien užuojautos neužtenka. Prieš kelerius metus Vengrijos filosofas ir buvęs disidentas Gasparas Miklosas Tamasas pastebėjo, kad Apšvieta, kurioje glūdi intelektualinės Europos Sąjungos šaknys, reikalauja universalios pilietybės. Bet norint įgyvendinti universalios pilietybės idėją, reikia dviejų dalykų: arba skurdžios ir nefunkcionalios šalys pasikeičia ir tampa tokiomis, kurių piliečiu būti verta, arba Europa visiems atveria savo sienas. Tačiau kuo toliau, tuo labiau darosi akivaizdu, kad abu šie dalykai neįmanomi. Pastatę Laisvės statulą Lampedūzoje vargu ar išspręsime problemą. Libija ir Sirija yra liūdni pavyzdžiai: nei Europos įsikišimas Libijoje, nei jos nedalyvavimas Sirijoje nepadėjo sustabdyti karų Europos kaimynystėje. Blaškydamasi tarp moralinės pareigos padėti visiems, kuriems labai reikia pagalbos, ir bejėgiškumo, nes padėti visiems neįmanoma, Europa bus priversta vienus priimti, kitus išsiųsti.
Tai, kad Rytų Europos šalių vadovybė ir visuomenė teigia, jog užtrenkti duris žmonėms, bėgantiems nuo mirties, yra morališkai teisinga, šokiruoja. Ši užuojautos stoka parodo daug gilesnę krizę pačioje Europos Sąjungos projekto šerdyje.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/...i.d?id=68969792

Nereikia lia lia. Nuvaziuokit i koki geta europoje, tada pakalbesim. Ar issiuskit dukra i regiona, kur as gyvenu. Paziuresiu kaip nesiskus, kad prie jos kabinejas.

Nezinau kokias akcijas ten rengia. Tiesa pasakius,man net neidomu.
Rašau tai, ka man ta pažįstama sire (gimusi ir užaugusi Sirijoje) sakė.
Papildyta:

Taip, taip. Ir apskritai islamas yra pati palankiausia ir geriausia moterims religija. Tik islamo salyse moterys geriausiai gyvena ir yra labiausiai gerbiamos, ten joms jaukiausia.
Ir skareles jos nešioja TIK SAVO NORU. Ir krikščionės ištekėjusios uz musulmonu staiga praregi, tampa musulmonėms ir užsimuturiuoja skaras TIK SAVO NORU. Ir musulmoniškose salyse (pvz. Jordane) 8 metu mergaites tikriausiai savanoriškai ištekinamos uz suaugusiu vyru.
Keliu tomu romaną apie tuos islamo ir jo šalių grazumus ir jaukumus galima parasyti.

tai kūs parašyti galite, jei nieko nežinote
Papildyta:


mano viena dukra apskritai dirba musulmoniškoj vyrų kompanijoj, steigėjas tos kompanijos Kataras. Niekada nesuskundė nei kabinėjimusi, nei persekiojimu, nei siūlymu kažko nepadoraus. Tai ko matot/nematot jūs, dažnai priešingai mato/nemato kitos tam pačiam regione gyvenančios moterys.
Papildyta:


dar labiau objektyvaus kaip žydai šaltinio negalėtumėt rasti? delfi, žydai, kas dar? Stebina tik tiek, kad net žydai "sukilėlius" teroristais vadina.