QUOTE(I.Elija @ 2015 10 06, 16:21)
O as manau kad priezasciu is vienos puses nebuna.Ir tos pagundos tai seimyniniu problemu pasekmes.
O aš manau, kad šeimyninių problemų pasekmės turi būti skyrybos, jei jau nėra šansų gyventi kartu, bet jau tikrai ne pagunda. Jei vienos pusės nebūna kaltos ir abi tos puses išgyvena šeiimynines problemas, tai kodėl tik viena pusė(dažniausiai) jas sprendžia pagundos susiradime? O kaltos abu.

Ir iš viso tokie pasakymai, kad buvau neištikima, nes jis buvo to vertas, rodo brandos trūkumą, ryškų, nes man svarbiau yra ne ko kažkas yra vertas, o ko AŠ esu verta.
Aš gal baisiai išdidi esu ir tai mano bėda,


QUOTE(open @ 2015 10 06, 22:22)
Kaip keista kai kazkas siulo nepalikt vyro, bet nepagalvoja apie ta zmogu, kuris yra isduodamas ar jis vertas gyvent su isdaviku. Jau geriau tegul meiluziai susiburia ir kuria savo grazia ateiti, o kita puse savo. Tegul ant savo kailio isbando ta buitini gyvenima, tada ir bus aisku, ko vertas buvo toks pasirinkimas. Nei lakstymas per meiluzius ir patogus buvis namie.
Aha, tokie patarimai, tai žiaurūs. Žmogus turėtų gyventi apgautas, nu gal dar pasiūlytų vestuvių metines švęsti, gražius žodžius sakant, kaip ,,tu mano vienintelis, mano gyvenimo meilė... ir t.t.''. Juokas pro ašaras. Fee
Papildyta:
QUOTE(S.B.M @ 2015 10 06, 22:52)
būna, kad isduotieji N metų gyvena nežinodami ir juos tenkina santykiai.
Na tai kai nežino, tai ir tenkina, ir tą žodį ,,myliu'' iš kito priima kaip tiesą, o jei žinotų viską tai kažin ar tenkintų.
