QUOTE(Amélie de Montmartre @ 2015 10 09, 12:31)
Jau skiriasi?

As netikeciau tik vyro kalbom. Kol skyrybu dokumentu ant stalo nepadetu tol abejociau.
Jis ir nepraso manes skirtis pirma, jis tik praso pasakyt ar as noriu buti su juo saziningai. Jei noriu jis deda skyrybu dokumentus ir atsizvelgiant i mano susipakavimo greiti masto kur gyvenama vieta mum abiem butu palankesne. Tai kaip ir sakiau, stabdo ne jis, o as.
QUOTE(open @ 2015 10 09, 12:31)
Bet sis meiluzis irgi netenkina 100 proc. kad eitum su juo gyvent, bet gal bus geriau nei su dabartiniu. O taip ir ieskosi visa gyvenima ir nedrisi keist is pagrindu tos busenos
Nesu tikra, kad netinka. Tai visiska priesingybe. Bijau, kad to valdingumo galiu pasiilgt... o gal ne... kad zinociau jau buciau pasirinkus viena arba kita kelia. Nes as tikrai nesu uz dvigubus gyvenimus iki gyvos galvos.
QUOTE(Limcamca @ 2015 10 09, 12:34)
Pasirodo, lygiai tas pats buvo ruošiama ir meilužei.
Reiskias buvo kazkas daugiau del ko vyras isejo...
QUOTE(Limcamca @ 2015 10 09, 12:51)
kad vyras/žmona nuėjo į šoną, nes tu nevykusi buvai.
Papildyta:
A, po tos sms meilužė paskambino ir iškoliojo, kad jis jai nereikalingas, tegul nededa daiktų, ji jo nepriims. Ir nepriėmė, anam pas mamą teko glaustis. O, po kurio laiko susirado naują
Nereikia susireiksint, kad kazkas vykes, o kazkas nevykes. SKirtingu gyvenimo etapu zmonems reikia skirtingu dalyku, skirtingi poreikiai vat ir issiskiria keliai. O meiluze tai matomai tokio cia ir rimtumo buvo

. Istikro cia matau problema net ne meiluzeje, o vyre. Meiluze suprato, kad jis tuo paciu metu gali puikiai apeit abi, tai ir gerai, kad toki vyra atstume... Tik kam list pas ta zmona nieaip nesuprasiu