QUOTE(username @ 2015 10 12, 12:58)
Niekada ir nelysdavau. As nežinojau. O viskas nuėjo tiek toli. Kad paprastos išeities tiesiog nebėra. Negi galvojat savo noru susiradau vedusi ir galvoju na va pazaiskime. Atiduočiau viską kad tik nebūtų jis nieko vedęs niekada. Nenoriu aš meiluze būti. Bet kad noriu jo šalia tai neneigiu.
Tai labai kertasi su isitikinimais bet pripažįstu.. Pasidaviau.. Ir nežinau kaip elgtis.
Jūs turėtumėt kalbėtis su savo mylimu žmogumi. Viską tą-ką rašot. Ne su jo žmona ar bobute, o su juo. Ir sprendimą priimt turėtų jis, nes jūs gi nusprendus, kad jo norit, tai kam tos manipuliacijos? Nes tas dingimas, dar kas-čia manipuliavimas.
Priežastys-pasak jo-giminės? Tai bandykit pvz rodyt - juk jokių besiskiriančių žmonių giminaičiai nedžiūgauja, bet ne jų reikalas skyrybos, ar ne? Ir visi tik laimingi būtų, jei giminaičiui gera, jis laimingas, kad ir skyrybų kaina? negi ne? Svarbu, kad dar nėr vaikučių. Pasirinkimas- paprastas jam - arba du laimingi, trečias ne, arba nelaimingi visi..
Papildyta:
QUOTE(pasikeitusi @ 2015 10 12, 13:13)
Negerai. Tai yra VIESA nepagarba savo zmonai.
Koks skirtumas? Ant kaktos gi nenešė transparanto - susipažinkime, aš jo meilužė.. Maža su kokia dama vyras eina, kam tas rūpi..?

(Nors, aišku, jei ten glostinėjosi beeidami, tada tai joo.. paršas vyriokas. Giminių bijo, o lamdytis prie kitų-ne. )
Papildyta:
QUOTE(Off @ 2015 10 12, 12:46)
O aš vat vis galvoju
Turiu realų šansą palikti abu tiek vyrą, tiek meilužį. Bet kas bus po to, ar išeis MAN visa tai į gerą, kaip į šitą klausimą atsakyti arba numatyti
Nepabandžius... nežinosi

Deja..